Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M. (V. M.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui,

išnagrinėjusi V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2018 m. sausio 1 d., apie 18.54 val., Olandų g., Vilniuje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,97 promilių girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti (teisės vairuoti nėra įgijęs), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 4 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo pažįstamam R. J. Pastarasis jo dar iki įvykio buvo prašęs pasižiūrėti gedimą, kadangi automobilio salone jautėsi degalų kvapas. R. J. nurodytą transporto priemonę jam buvo atvaręs dar 2017-12-24, automobilis pas jį kieme prastovėjo iki 2017-12-29, per tą laiką jis automobilį paremontavo, kadangi išmano tokius reikalus. 2017-12-29 R. J. automobilį pasiėmė, tačiau 2018-01-01 paskambino, pasakydamas, kad degalų kvapas vis tiek neišnyko. Sutarė, kad jis (V. M.) automobilį dar kartą pasižiūrės. Tą pačią dieną R. J. automobilį atvarė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Olandų gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“. Abu ten susitiko, R. J. jam paliko automobilį, atidavė raktelius ir dokumentus, sutarė, kad sutvarkęs mašiną jis paskambins R. J. Toje aikštelėje transporto priemonės nenorėjo palikti, kadangi ten nėra saugu, dažnai automobiliai apvagiami. Kadangi pats neturi teisės vairuoti, be to, buvo išgėręs, paskambino pažįstamam V. T. ir paprašė, kad šis automobilį nuvarytų į kitą aikštelę, esančią prie Laidojimo rūmų. V. T. sutiko padėti, atvažiavęs nuvarė automobilį į nurodytą vietą, po ko išvažiavo pas savo brolį. Tuo tarpu V. M. nurodė nusprendęs dar pabūti tame automobilyje, kadangi norėjo paklausyti muzikos, parūkyti, išgerti alaus, kurį turėjo pasiėmęs su savimi. Besėdint automobilyje, netikėtai iš galo privažiavo miniveno tipo automobilis, iš kurio išlipo 3 asmenys, kurių vienas sudavė jam lazda, kitas, prispaudęs alkūne prie gerklės, smaugė bei ištraukė raktelius, kurie buvo degimo spynelėje (kitaip nebūtų galėjęs klausytis muzikos). V. M. teigimu, jis įvykio dieną automobilio nevairavo, o tik sėdėjo jame. Alkoholį gėrė iš vakaro, taip pat namuose, puslitrį alaus pasiėmė su savimi, kai ėjo susitikti su R. J. Vėliau automobilyje tą alų kaip tik ir gėrė, tačiau tikrai nevairavo. Paaiškinime nurodė kitokias aplinkybes, kadangi buvo susijaudinęs, apie V. T. nieko neužsiminė, nes norėjo viską papasakoti teisme. Be to, pareigūnai jam priekaištavo, norėjo, kad jis prisipažintų vairavęs (b. l. 59-67).

2018-01-01 rašytiniame paaiškinime V. M. nurodė, kad 2018-01-01, apie 21 val., atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad jis yra kaltinamas bandęs nupilti kurą iš „Ford Galaxy“ automobilio. V. M. teigimu, jis tądien kartu su R. J. sėdėjo automobilyje, kuomet šis pasakė, jog kažkas atsitiko jo automobiliui „Volkswagen Passat“, nes nukrito degalų strėlė. V. M. pasisiūlė paimti žarną ir patikrinti degalų kiekį. Patikrinęs pasakė, kad dar yra apie porą litrų degalų ir paprašė R. J. pakelti kapotą ir užvesti automobilį, kurį užvedus pamatė bėgančius skysčius ir pasakė, kad reikia keisti visas automobilio gumas. V. M. su R. J. gėrė alkoholinius gėrimus automobilių stovėjimo aikštelėje prie Laidojimo rūmų. R. J. paprašė, kad V. M. pasaugotų jo automobilį, o pats išvažiavo. Jis (V. M.) liko sėdėti automobilyje. Netrukus pasirodė policijos pareigūnai, V. M. buvo nuvežtas į narkologinį skyrių, kur jam nustatytas 0,51 prom. girtumas (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Iš išrašo apie V. M. asmens duomenis, kuriuose išvardinti V. M. išduoti asmens dokumentai, matyti, jog jis teisės vairuoti neturi (vairuotojo pažymėjimas jam išduotas nebuvo) (b. l. 38).

Prieš aptariant kitus bylos įrodymus, pažymėtina, jog paties V. M. proceso metu išdėstytos aplinkybės nebuvo nuoseklios. Pastarasis rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įvykio dieną su R. J. sėdėjo automobilyje, kai šis jam pasakė esą nukrito degalų strėlė, po ko V. M. pasiūlė patikrinti, degalų kiekį (tuo tikslu įkišo žarną į baką, nustatė viduje esant porą litrų). Tuomet jis prašė, kad R. J. pakeltų kapotą, užvestų variklį, nustatė problemą, paaiškino, kad reikalinga keisti gumas. V. M. teigimu, jis su R. J. aikštelėje prie Laidojimo namų išgėrė 0,35 g žalių devynerių, dar po butelį alaus, po ko R. J. paprašė pasaugoti automobilį, o pats išvažiavo. Taip jam besaugant automobilį ir atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 59-67). Taigi, kaip matyti, pirminiame paaiškinime V. M. nurodė vartojęs alkoholį kartu su R. J., gėrė toje pačioje aikštelėje, kurioje ir buvo sulaikytas. Automobilį saugojo R. J. prašymu, niekur nevažiavo. Tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė visai kitokią įvykių versiją. Iš naujo nekartojant jo parodymų, kurie išsamiai užfiksuoti posėdžio protokole ir išdėstyti ankstesnėje nutarimo dalyje, matyti, kad V. M. visas faktines aplinkybes aiškino skirtingai, išskyrus tik tai, jog laikėsi tos pačios pozicijos, kad išgėręs jis automobilio nevairavo. V. M. tikinimu, R. J., paprašęs paremontuoti automobilį, atvarė jį iki parduotuvės „Maxima“ esančios aikštelės. Nusprendęs pervaryti automobilį, V. M. paprašė tą padaryti V. T., nes pats buvo išgėręs, neturėjo teisių. V. T. automobilį nuvarė prie Laidojimo namų ir išvažiavo, o V. M. liko sėdėti mašinoje, kadangi norėjo paklausyti muzikos, tuo pačiu išgėrė su savimi turėtą alų (b. l. 59-67). Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma R. M. buvo nenuoseklus, painiojosi savo paties nurodytose aplinkybėse. Galiausiai pastarojo iškelta versija dėl būtinumo pervaryti automobilį į kitą vietą apskritai vertintina kaip nelogiška. Jeigu V. M. teisme tikina, kad jam automobilį atvarė R. J., su kuriuo abu nė lašo negėrė, neaišku, kodėl pats R. J. to automobilio nenuvarė į kitą aikštelę. Kam šiuo atveju V. M. reikėjo kreiptis į pašalinį asmenį (dargi tokį, kuris net neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti), trukdyti jį pirmos Naujų metų dienos vakarą, jei šalia, kaip teigiama, buvo automobilio savininkas, o patį automobilį reikėjo nuvaryti vos į už kelių šimtų esančią aikštelę. Atsakydamas į teismo klausimas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nerišliai aiškino esą R. J. automobilio nuvaryti negalėjo, kadangi šis vos važiavo, nors tuo pačiu neneigė, kad V. T. tokia automobilio būklė netrukdė pervaryti jį į kitą vietą (b. l. 86-90). Kita vertus, apskritai neaišku, dėl kokių priežasčių V. M. tą automobilį paprašė atvaryti prie parduotuvės, jeigu iš karto žinojo, kad ten mašiną palikti yra nesaugu.

Iš teisme apklausto R. J. parodymų matyti, kad šis asmuo taip pat painiojosi pasakodamas įvykio aplinkybes. Apklausos pradžioje liudytojas aiškino, kad automobilį atvarė į prie parduotuvės esančią aikštelę, kur jį kartu su raktais perdavė V. M., kad šis mašiną suremontuotų. Netrukus V. M. pradėjo kažkam skambinti, prašydamas tą automobilį pervaryti kitur, į saugesnę vietą. Šioje vietoje vėlgi neaišku, kodėl pats R. J. automobilio nepervarė, o atidavė raktelius, nors girdėjo, kad V. M. esą ieško žmogaus, galinčio pavairuoti. Teismui nurodęs, kad netrukus jis esą paliko V. M. raktus, o pats išvažiavo, pradėtas klausinėti detaliau, R. J. ėmė staiga teigti, kad iš esmės jis ne viską atsimena, kadangi tą dieną buvo neblaivus, dėl ko aplinkybes atsimena kaip per miglą. Iš pradžių net nenurodęs, kad su V. M. gėrė, vėliau R. J. jau aiškino, kad visgi greičiausiai abudu toje aikštelėje gėrė (gal pačioje aikštelėje, gal automobilio viduje), tačiau detalių aplinkybių papasakoti negalėjo (b. l. 59-67). Teismas tokius liudytojo parodymus vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia. Matyti, kad nei R. J., nei V. M. nėra linkę papasakoti tikrųjų aplinkybių ir išgalvotais parodymais siekia nuslėpti V. M. vairavimo faktą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno K. T. parodymų, V. M. rastas automobilio viduje, sėdintis būtent vairuotojo vietoje. Tokią aplinkybę pats V. M. aiškina neva, atvarius automobilį į aikštelę, jis tiesiog nutarė jame pasėdėti, paklausyti muzikos, išgerti. Bylos aplinkybių kontekste tokie teiginiai laikytini neįtikinamais, V. M. negalėjo net paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis pakeitė sėdėjimo automobilyje vietą ir atsisėdo būtent į vairuotojo sėdynę, jei jo tikslas buvo tik paklausyti muzikos ir išgerti alaus.

Grįsdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, teismas remiasi liudytojų R. K., S. K., A. J. parodymais. Visi šie liudytojai tiesiogiai buvo apklausti teismo posėdyje, davė išsamius parodymus, kurie dėl esminių aplinkybių sutampa tiek su jų rašytiniais paaiškinimais (tokio paaiškinimo nebuvo rašiusi tik S. K.), tiek tarpusavyje. Liudytojų R. K. ir S. K. parodymai reikšmingi tuo atžvilgiu, kad abu liudytojai patvirtino įvykio vakarą matę už automobilio vairo sėdintį ir automobilį vairuojantį būtent V. M.. Atmetant liudytojų nurodytas aplinkybes dėl to, kad abiem susidarė vaizdas, kad asmuo nupylinėja kurą, taip pat teiginius apie atsitrenkimą į kitą automobilį, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, svarbu tai, kad tiek R. K., tiek S. K. nedvejodami patvirtino, kad už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. CNH, vairo buvo V. M., kurie jį vairuojantį stebėjo pakankamai nedideliu atstumu, pažymėjo, kad automobilyje daugiau jokių kitų asmenų nebuvo (b. l. 28, 59-67). Taigi nors šie liudytojai ir nefiksavo aplinkybių dėl to, ar V. M. automobilį vairavo prieš pat sulaikymą, tačiau laiko tarpas nuo liudytojų praneštų aplinkybių iki V. M. sulaikymo aikštelėje yra itin nedidelis, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad per tokį trumpą laikotarpį automobilį galėjo vairuoti dar kažkoks kitas asmuo. R. K. ir S. K. parodymai paneigia V. M. keliamą versiją esą automobilio jis tą vakarą nevairavo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad liudytojai ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gyvena kaimynystėje ir tarp jų yra kilę nesutarimų, savaime dar nereiškia, kad liudytojai, kurie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, yra suinteresuoti V. M. apkalbėti, siekdami jį apkaltinti padarius administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad nei R. K., nei S. K. teisme pažymėjo patys tiesiogiai nematę, kas sėdėjo už automobilio vairo, kai automobilis įvažiavo į Laidojimo rūmų aikštelę, nematė, kokiomis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sustabdytas. Rašytiniame paaiškinime nurodęs, kad pastebėjo, kaip V. M. automobilis sustojo aikštelėje prie Laidojimo rūmų, kur jį kitu automobiliu užstatė serviso šeimininkas, teismo posėdyje R. K. patikslino, kad visgi jis pats tų aplinkybių tiesiogiai nestebėjo, o jas vėliau išgirdo iš pareigūnų, kas rodo, jog liudytojas atsakingai davė parodymus, patvirtino tik tokias aplinkybes, kokias pats matė. Teisme liudytojas pabrėžė, jog ne visada darnūs kaimynystės santykiai, netgi V. M. išsakyti reikalavimai duoti jam palankius parodymus, neturi jokios įtakos jo parodymų turiniui. Taigi teismas neturi objektyvaus pagrindo laikyti, kad R. K. ar S. K. davė tikrovės neatitinkančius parodymus, o vien tai, kad jų parodymų turinys netenkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, dar nereiškia, kad liudytojų parodymai yra nepatikimi. Tai, kad liudytojų parodymai nėra išgalvoti, matyti ir iš to, jog Olandų gatvėje išties buvo rastas nežymiai apgadintas R. K. ir S. K. nurodytas automobilis (dėl nežymaus apgadinimo teisena nepradėta), pats V. M. aptiktas liudytojų nurodytame automobilyje.

Ypatingai svarbiais laikytini liudytojos A. J. parodymai, kurie ne tik patvirtina R. K. ir S. K. parodymus, bet ir paneigia paties V. M. nurodytas aplinkybes bei tiesiogiai pagrindžia jo kaltę, vairavus transporto priemonę. Taigi iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ji patvirtino tiesiogiai mačiusi po kaire puse, nuo kalniuko link Laidojimo rūmų besileidžiantį pilkos spalvos „VW Passat“ automobilį, kuris pasuko į stovėjimo aikštelę ir, prisiparkavęs tarp dviejų automobilių, sustojo. Ji kartu su sutuoktiniu ir šio draugu paskui tą automobilį taip pat įvažiavo į aikštelę ir, privažiavę „VW Passat“ iš galo, užblokavo kelią, kad šis negalėtų išvažiuoti. A. J. parodė, kad priėjusi prie automobilio matė, kad jame už vairo sėdėjo V. M., jokių kitų asmenų nebuvo (tai, kad pastarasis važiuoja vienas, gerai matėsi dar tuo metu, kai automobilis leidosi nuo kalniuko). Priėjęs vyro draugas ištraukė raktelius ir padėjo juos ant stogo. V. M. bandė aiškinti, kad neva nevairavo. Liudytoja pažymėjo, kad vairuotojas iš karto pasirodė neblaivus (b. l. 59-67). Tapačias aplinkybes liudytojas buvo nurodžiusi ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 29). Taigi tokie liudytojos A. J. parodymai patvirtina, kad V. M. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši liudytoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, iki įvykio vakaro jo net nebuvo mačiusi, dėl ko negalima net prielaida, kad ji turi bent kokį suinteresuotumą apkaltinti asmenį.

Nors teisme apklaustas liudytojas V. T. nurodė, kad tai būtent jis, V. M. paprašytas, sutiko šiam pagelbėti ir nuvairavo automobilį į Laidojimų rūmų aikštelę, po ko iš karto išvažiavo, palikdamas V. M. sėdėti automobilyje (keleivio vietoje), akivaizdu, kad šis liudytojas davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kurie yra atmestini kaip nepasitvirtinę ir kuriais teismas šiame nutarime nesivadovauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie tokį asmenį V. M. nei iškart po įvykio, nei vėliau net neužsiminė, jį įvardino tik teisminio nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, asmuo sugalvojo versiją apie tai, kad automobilį nuvairavo ne jis pats, o kitas asmuo, kaip tokį nurodydamas V. T. Visgi surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma tokią versiją paneigė. Pažymėtina, kad apklausiamas V. T. pripažino kad jis net neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti, dėl ko dar labiau neįtikinami V. M. teiginiai, kad jis prašė V. T., net neturinčio teisės vairuoti, paslaugos, kai tuo tarpu, anot paties V. M., šalimais buvo blaivas R. J., kuris ir atvarė automobilį į prie parduotuvės esančią aikštelę. Atsakydamas į teismo klausimus, V. M. aiškino neva jis net nepagalvojo, jog V. T. gali neturėti teisės vairuoti (b. l. 86-90), tačiau, atsižvelgiant į tai, kas abu yra ilgamečiai draugai (tą patvirtino tiek V. M., tiek ir V. T.), tuo būtų sunku patikėti. Kita vertus, jeigu V. M. nežinojo ir nebuvo tikras, ar V. T. turi vairuotojo pažymėjimą, neaišku, kodėl tokia aplinkybe neįsitikino. Teismo vertinimu, šioje byloje liudytojas V. T., kurį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja ilgalaikė draugystė, siekė pagelbėti draugui, duodamas jam palankius, tačiau objektyvios tikrovės neatitinkančius parodymus.

Taigi išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai tokios teisės nėra įgijęs. Tokie V. M. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (įvykdė nusižengimą eismo saugumo srityje), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami V. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys (9 klasių išsilavinimo, nevedęs, tačiau nurodė kartu su sugyventine auginantis 2 vaikus, daug kartų baustas administracine tvarka (sistemingai vykdo nusižengimus, viešuoju transportu važiuodamas neįsigijęs bilieto), turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. M. baudą, artimą ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje yra numatyta ir administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis buvo administracinių nusižengimų padarymo įrankis, todėl bendrąja prasme jis gali būti konfiskuotinas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad minėtoje dalyje išvardintus nusižengimus, tarp kurių yra įvardintas ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01), gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Nagrinėjamu atveju V. M. vairuotas automobilis priklauso R. J. (b. l. 35, 41-42). Matyti, kad pastarasis šią transporto priemonę įsigijo kelios dienos prieš analizuojamą įvykį, iki tol, kaip nustatyta teisme, automobilis priklausė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (tą parodė tiek R. J., to neneigė ir pats V. M.). Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas konfiskuoti įvykio dieną R. J. priklausantį automobilį, teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. automobilį V. M. paliko rizikingomis aplinkybėmis, kurios leido jam suprasti, kad automobilis gali būti panaudotas nusižengimams daryti. Iš teisme apklausto R. J. parodymų matyti, jog pastarasis pripažino prieš atiduodamas automobilį kartu su V. M. girtavęs, neatmetė, kad netgi gėrė tame pačiame automobilyje. Aiškino, kad pats buvo labai neblaivus, viską atsimena kaip per miglą. Suprato ir žinojo, kad automobilis bus pervaromas į kitą vietą, matė, jog V. M. yra neblaivus, galimai neturėjo ir teisių. Tai, kad R. J. aiškino girdėjęs, kaip V. M. kažkam skambina ir tarėsi, kas pervarys automobilį, neleidžia daryti išvados, kad R. J., kaip transporto priemonės savininkas, elgėsi atsakingai ir pasirūpino, kad jo turtas patektų tik į patikimo asmens rankas. Kaip matyti, R. J. nei žinojo, nei aiškinosi, kam V. M. neva skambino ir kas turėjo nuvairuoti jo automobilį. Maža to, pats su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu girtavo ir, būdamas stipriai apsvaigęs, tokiam asmeniui patikėjo savo turtą, atiduodamas jį kartu su rakteliais ir dokumentais, taigi, sudarydamas visas sąlygas tuo turtu naudotis. Tokios aplinkybės sudaro pilną pagrindą išvadai, kad perleisdamas turtą pažeidėjui R. J. žinojo, kad jo automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, dėl ko taikytinas transporto priemonės konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsniu, 424 straipsnio 4 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 1 350 Eur baudą su automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 18079353597. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.