Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.4.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2021 m. birželio 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 1990 m. kovo 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 190 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį bei 90 straipsnio 1 dalį - 2 metams pataisos darbais be laisvės atėmimo, 1990 m. liepos 17 d. pakeista laisvės atėmimu 2 metams, paleistas atlikus bausmę 1992 m. balandžio 23 d.;

2) 1993 m. rugpjūčio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 90 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, taikyta amnestija ir bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paleistas 1994 m. balandžio 27 d. lygtinai 2 mėnesiams 11 dienų;

3) 1995 m. birželio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį - 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu;

4) 1999 m. balandžio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu (po nuosprendžio peržiūrėjimo 2 metams laisvės atėmimu );

5) 1999 m. liepos 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimu, remiantis BK 42 straipsnio 4 dalį bausmė subendrinta su 1999 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu (po nuosprendžio peržiūrėjimo 2 metams laisvės atėmimu), taikyta amnestija ir bausmė sumažinta 1/3 dalimi;

6) 2001 sausio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnį 2 metams laisvės atėmimu;

7) 2003 m. kovo 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimu;

8) 2005 m. sausio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu. Remiantis BK 63 str. paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 4 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimu;

9) 2009 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimu;

10) 2009 m. gruodžio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimu. 2010 m. gegužės 11 d. to paties teismo nutartimi remiantis BK 63 straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. lapkričio 24 d nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu.

11) 2012 m. kovo 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

12) 2019 m. sausio 16 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto bausme.

13) 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2015 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1metams 6 mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti bausmę;

2) 2015 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

3) 2016 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams;

4) 2019 m. birželio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų;

5) 2019 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

6) 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams 20 dienų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

7) 2020 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

8) 2020 m. gruodžio mėn. 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 9 mėnesiai laisvės atėmimo,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. ir V. Š. 2020 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpyje nuo 22 val. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. 10 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 8“, kurio vertė 144 Eur, tuo nukentėjusiajam J. Z. padarė 144 Eur turtinę žalą.

Be to, jie tuo pačiu metu ir toje pat vietoje, bendrai susitarę ir veikdami kartu, grasindami uždaryti į rūsį, išdurti akis ar kitaip sužaloti, V. Š. panaudojus fizinį smurtą, sudavus kumščiais nemažiau 5 smūgius į J. Z. veidą ir galvą, atvirai vertė savo naudai perduoti turtą - skambinti J. Z. motinai, kad pervestų 3000 Eur, bei nukentėjusiajam J. Z., dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio antakio srityje, pakaušio kairėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22-23 val., paskambino Z. ir paklausė ar gali pas jį ateiti į namus išgerti. Jam sutikus, Z. atėjo su V., kurio iki to momento nepažinojo. Jie atsinešė litrą degtinės, pradėjo gerti virtuvėje, begeriant apsvaigo nuo alkoholio. Iki apsvaigimo išgėrė puslitrį, gėrė visi vienodai iš stikliuko. Įvyko apsižodžiavimas tarp V. ir J. žargonais. Už tą apsižodžiavimą V. J. sudavė kelis smūgius. J. su V. sėdėjo prie stalo ant suoliuko, o jis sėdėjo beveik prieš juos ant kėdės. Buvo apie 3-5 smūgiai į galvos sritį. J. paklausė už ką. Vėliau viskas apsiramino, vienas kito atsiprašė. Kiek suprato, V. buvo pažemintas, todėl sudavė J.. J. telefonas gulėjo ant stalo, jis telefoną paėmė ir pasakė, kad jau šis telefonas yra ne jo ir pasidėjo ant stalo šalia savęs. Gal taip padarė dėl alkoholio. Vėliau išėjo kalba, kad tą telefoną reikia parduoti bei, kad norint parduoti, reikalingi telefono dokumentai. J. paklausė ar jis turi telefono dokumentus. Kadangi jis blogai jautėsi nuėjo prigulti. J. ir V. išėjo dokumentų. J. lyg tuo metu paliko piniginę su dokumentais pas jį namuose. Pasakė, kad kai atneš dokumentus, tai viską grąžins. Kai jis atnešė dokumentus, tai grąžino jam piniginę. J. su V. grįžus su dokumentais, visi trys nuėjo iki centro parduoti telefoną. Jau buvo rytas, apie 8 val. ryto. Supirkimo kioskas veikė. V. nuėjo parduoti telefoną, jis su J. palaukė. V. grįžo su pinigais, 40 ar 50 eurų. Tuos pinigus visi trys išleido kartu jis, V. ir Z., taisė sveikatą. J. nepareiškė jokių pretenzijų, jis sutiko, kad būtų parduotas tas telefonas. Jis iš J. telefono niekam neskambino, taip pat neskambino ir iš savo telefono. J. sakė, kad kai jis sėdėdavo zonoje, tai jam mama siųsdavo pinigus iš I., kad turi bilietus ir ruošiasi skristi į I. pas mamą. Kai J. su V. atėjo iki jo, jau buvo išgėrę. J. prašė grąžinti telefoną. Pradžioje J. papasakojo, kad jo mama I.. Po to V. pasakė, kad reikia paprašyti pinigų. Jis J. negrasino, negrasino jį uždaryti rūsyje. J. smūgių nesudavė. V. grasino J. išdurti akį, daugiau jokių grasinimų nebuvo. Kai J. su V. atėjo pas jį, tai J. sužalotas nebuvo. V. smurtą naudojo prieš tai kai prasidėjo kalba apie skambinimą mamai. J. kažkam skambino, tačiau nežino kam, buvo nakties metas. Jokių grasinimų J. neišreiškė, rankos prieš jį nekėlė, kadangi su juo yra gerai pažįstamas. Jis vienas paėmė telefoną, tačiau pardavę telefoną, tuos pinigus išleido kartu, pataisė sveikatą (3 t., b. l. 58–60).

Kaltinamasis V. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su J. ant piliakalnio išgėrinėjo degtinę. Buvo gerokai apšilę, kai ėjo pas T.. Tai buvo 2020 m. rugpjūčio 1 d., buvo jau vėlus metas. Prieš einant pas T., lyg J. jam paskambino. Nuėję pas T. pradėjo išgėrinėti, bendravo įvairiomis temomis. Su Z. susipyko, kadangi jis jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir pasiuntė. J. sėdėjo prie stalo ant kampuko, jis stovėjo, vaikščiojo, o V. sėdėjo ant kėdės. Jie diskutavo apie zonas, prasidėjo pravardžiavimai, J. kažkas šovė į galvą ir jį pasiuntė, pradėjo įžeidinėti, tai jis J. sudavė vieną ,,pliauską“. Pamatė, kad J. išsigandęs. Jie toliau išgėrinėjo. V. šovė mintis pasisavinti J. mobilaus ryšio telefoną, šia mintimi jis su juo nesidalino. V. tiesiog paėmė J. telefoną, kuris gulėjo ant stalo prie J.. J. neturėjo jokios reakcijos, jam buvo vienodai, nes jis buvo išgėręs. Po to J. kažkokiu metu pareikalavo grąžinti telefoną, tačiau vėliau pats pasiūlė parduoti tą telefoną, nes J. ir V. reikėjo fentanilio. J. gyrėsi, kad jo mama gerai stovi, jis pasakė, kad gali mamos paprašyti pinigų, tačiau iš jo reikalauta pinigų tikrai nebuvo. Jis pats norėjo iš mamos išreikalauti 10000 Eur. Kai J. pasakė, kad reikia iš mamos išreikalauti pinigus, tai tarp V. ir Z. įvyko žodinis konfliktas. Pradžioje V. nereikalavo pervesti tuos pinigus, pats J. pasiūlė. Bet po to kažkodėl V. paėmė nervas ir jis pradėjo pas J. reikalauti pinigų. Jis neprisidėjo prie to, nes buvo stipriai apsvaigęs. Paryčiais J. pasakė, kad reikia eiti iki namų paimti dokumentus. Paėmė telefono dokumentus iš J. namų, nuėjo iki V. ir visi nuėjo iki centro parduoti tą telefoną. J. su V. laukė, o jis nuėjo parduoti telefoną. Pardavė už 50 eurų, nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio. Tarp jų buvo kilęs bendras konfliktas. T. sudavė delnais J. per skruostus. Pradžioje reikalavo pinigų, o po to sudavė smūgius. Akistatos metu liko prie savo parodymų. Pradžioje V. minėjo apie 10000 Eur, po to atsirado 3000 Eur. Jie bandė abu kažką susukti, bet jiems nieko nepavyko. Tiksliai nepamena, tačiau lyg J. kažkam skambino. Tikrai T. su peiliu J. negrasino. V. sakė, kad su peiliu išdurs akis. Tikrai pinigų nereikalavo. Jokio susitarimo dėl turto prievartavimo nebuvo, taip pat nieko nebuvo dėl vagystės (3 t., b. l. 60–62).

Be kaltinamųjų parodymų, V. T. ir V. Š. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiojo J. Z. parodymais, kuriais nustatyta pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė teisingus parodymus ir juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad negarantuoja dėl tų smūgių, tiksliai nežino ar V. smūgiavo dėl pinigų reikalavimo. V. nesakė duoti pinigus. Buvo išgėręs, negali pasakyti kokiu metu buvo suduoti tie smūgiai, tačiau nemano, kad tie smūgiai buvo dėl pinigų reikalavimo. V. pradėjo aiškinti dėl kalėjimo kastų, tai jis galėjo suduoti dėl to. Su V. ir T. sėdėjo virtuvėje, bet T. savo varė, o V. savo aiškino. V. jį galėjo sumušti dėl kastos, buvo kažkokia kalba išėjus. Iš T. grasinimai buvo, kad išdurs akis, kad į rūsį. Š. negrasino. Jo diagnozė yra tokia, kad girdi balsus. T. prašė pinigų ir grasino. Parodymų neatitikimas atsirado todėl, kad jam su atmintimi negerai, dabar viską atgamina. Einant pas T. su Š. nebuvo nieko susitikę (3 t., b. l. 96–98);

- nukentėjusiojo J. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais parodymais, kuriais nustatyta, kad būnant pas T., jis savo mobilų telefoną buvo pasidėjęs ant stalo. T. pasakė, kad pasiims jo telefoną ir įsidėjo į kišenę. J. Z., paprašius jį grąžinti, nesutiko. Po to jis liepė skambinti savo mamai ir prašyti pinigų, atsisakius tai daryti, pagrasino uždaryti į rūsį. Tuo metu V. pradėjo smūgiuoti jam į galvą ir akį, sudavė apie 5 smūgius. T. tuo metu tik žiūrėjo, jo nemušė. Nesuprato, už ką V. jį mušė, nes mušdamas nieko nesakė, gal tam, kad skambintų motinai, reikalavo 3000 eurų. Viskas baigėsi tuo, kad jis paskambino mamai, motina pasakė, kad pinigų neturi ir jie nuo jo atstojo. Jį mušė sėdintį ant taburetės, tačiau jis nuo jos nenugriuvo. Kažkuris dar sakė, kad išdurs akis. Kai pasakė, kad mama neturi pinigų, jo vis tiek nepaleido, sėdėjo ten iki ryto. Buto durys buvo užrakintos. Kai jie baigė jį šantažuoti, J. išgėrė degtinės. Spaudimą jam darė 2-3 valandas. Nuo mušimo jam buvo keli guzai ant galvos ir po kaire akimi fanaras. T. pasakė, kad reikia dokumentų telefono pardavimui, liepė palikti kuprinę su jo dokumentais ir eiti kartu su V. paimti telefono dėžutės su dokumentais. Išėjęs iš buto, jis bandė bėgti, bet V. jį pavijo. Tai buvo apie 3 val. Kai, paėmę dokumentus grįžo pas T., jis gulėjo ant lovos. V. jam padavė dokumentus, tada pabuvo visi iki paryčių, nes laukė, kada atsidarys telefonų taisyklos. V. pardavė telefoną už 50 eurų ir jie abu juos pasidalino. V. T. žinojo, kad motina jam pastoviai atsiunčia pinigų, jis liepė skambinti ir prašyti atsiųsti 3000 eurų. Pirminiai jo parodymai nebuvo tikslūs, jis skambino savo mamai įvykio metu, prašė atsiųsti pinigų, minėjo sumą 3000 eurų. Motina paklausė, kas jį reketuoja, pasakė, kad pinigų neturi ir padėjo ragelį. Šią aplinkybę jis prisiminė tuomet, kai jam priminė mama kito skambučio metu, tuomet ir paaiškino jai, kaip viskas vyko. Pinigų reikalavimo iniciatoriumi buvo T., o V. jį mušė pinigų reikalavimo metu, o T. tik grasino, kad išdurs akis ir uždarys į rūsį. Telefono parduoti kartu neliepė, jis ėjo pats iš baimės. Jo namai buvo pakeliui. J. Z. sesuo žino apie šiuos įvykius, nes jis jai pasakojo kitą dieną, ji liepė netylėti, o rašyti pareiškimą. Telefonas buvo paimtas prieš jo valią. (1 t., b. l. 72–75).

- liudytojos E. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2020 liepos pabaigoje iš (duomenys neskelbtini), parvežė tėtį į namus. Prieš grįžtant užsuko į (duomenys neskelbtini) banką, išsigrynino pinigų ir ji tėčiui juos įdėjo į vokelį, kad jis turėtų pinigų pragyvenimui. Buvo 400 eurų po 100 eurų. Kai parvedė tėtį į butą, tai bute buvo J. Z. su tuo asmeniu, kurį vadino V.. Toks neaukštas vaikinukas. Ji tėtį paliko ir išvažiavo. Po kelių dienų kalbėjo telefonu su tėčiu, kuris užsiminė, kad J. draugas pas jį prašė paskolinti pinigų, kadangi tėtis išsitraukė tuos po 100 eurų, tai tas draugas griebė pinigus iš rankų ir pabėgo. Vėliau, buvo atvykus į (duomenys neskelbtini) miestą, sutiko J., jo veidas buvo sumuštas, matėsi mėlynė po akimi. Atkreipė dėmesį, kad jis nebeturi išmanaus telefono. Paklausė, kas jam nutiko, J. įvardino, kad jo tie draugai atėmė iš jo telefoną, kad jį sumušė, kad reikalavo dar iš jo didelės sumos pinigų, grasino jį uždaryti į rūsį. Taip J. išreiškė nusiskundimą, daugiau nieko nežino. J. minėjo, kad jam kažkoks asmuo prieš mėnesį ar du skambino telefonu ir reikalavo, kad jis šioje byloje keistų savo parodymus, kad sakytų jog nesumušė. Galimai daromas kažkoks spaudimas, kad išvengti atsakomybės. Mama gyvena I., mama tikrai tokių didelių pinigų nesiuntė. Mama J. siųsdavo pinigus pragyvenimui, siunčia iki šiol. Tą būstą taip pat išlaiko mama, moka mokesčius. J. sveikatos būklė yra stabili, normali. Jis labai išgyveno dėl tėvo. Mano, kad J. buvo smūgiuota į veidą, daugiau sužalojimų nematė. J. minėjo, kad grasino jam išdurti akis. Negali atsakyti, kuris kaltinamasis kuriuos veiksmus atliko. J. minėjo, kad jį sumušė dviese. Iš kart po įvykio su mama nekalbėjo, gal vėliau jos užklausė, tai mama sakė, kad tikrai prašė pinigų. J. minėjo 3000 eurų sumą (3 t., b. l. 98–99);

- liudytojo R. D. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, prie jo darbovietės, mobiliųjų telefonų remontas adresu (duomenys neskelbtini), atėjo nukentėjusiojo draugai ir pardavė telefoną. Kieme sutiko iš matymo pažįstamą vyriškį vardu V., būtent jis telefoną pardavė. Telefonas buvo su dėžute, su pakrovėju, su visais dokumentais. Jie buvo atėję trise, iš matymo pažinojo visus. Jie ateidavo į tą taisyklą, tai parduoti, tai paremontuoti, tai paklausti. Telefonas buvo su visa dėžute, numeriai atitiko. Už telefoną sumokėjo 50 eurų. Pinigus padavė V., jo draugai buvo už 50 metrų. V. lyg sakė, kad nereikalingas telefonas. Po to tą telefoną kažkam pardavė. Jokių įtarimų nekilo, kad tas telefonas įgytas neteisėtu būdu, kadangi telefonas buvo su dėžute, su laidu, nebuvo jokių paskyrų. Jis buvo be slaptažodžių, visiškai išvalytas. V. gavęs pinigus nuėjo pas draugus, jie visi nuėjo (3 t., b. l. 99–100);

- 2020 m. rugpjūčio 3 d. J. Z. protokolu pareiškimu, kuriuo J. Z. pranešė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22:00 val. bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), panaudojus fizinį smurtą, iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Redmi 8“, kurio vertė yra 144 eurai. Prieš jį fizinį smurtą ir žodinius grasinimus naudojo V. Š., o mobiliojo ryšio telefoną pasisavino V. T., kuris taip pat jam grasino fiziniu susidorojimu (1 t., b. l. 1);

- 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30–31);

- 2020 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada, kuria konstatuota, kad J. Z. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio antakio srityje, pakaušio kairėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81);

- 2020 m. lapkričio 12 d. Alytaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo K. B. tarnybiniu pranešimu, kad, peržiūrėjus mobilaus ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) skambučius, matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. nuo 04.29 val. iki 04.31 val. skambinta J. Z. motinai B. Z., kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad pokalbis vyko 25 sekundes (1 t., b. l. 86);

- 2020 m. lapkričio 10 d. Alytaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo K. B. tarnybiniu pranešimu, kad mobiliuoju telefonu buvo bendrauta su nukentėjusio J. Z. motina B. Z., kuri patvirtino, kad nakties metu jai skambino J. Z., prašė, kad ji pervestų 3000 Eur, nes nori pirkti automobilį, tačiau ji nesutiko (1 t., b. l. 88);

- liudytojo V. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais, kuriais nustatyta, kad gyvena šalia su V. T.. Su V. T. sutariu gerai, nekonfliktuoja, dažnai bendrauja. Pats dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, todėl dažnai kas vyko išgertuvių metu neprisimena. Pas V. T. namuose dažnai vyksta išgertuvės, visokie konfliktai, dažnai lankosi įvairūs asmenys. Pats su V. T. vartoja kartais alkoholinius gėrimus. Asmenų V. Š., J. Z. nepažįsta, netekę bendrauti. 2020 m. liepos mėnesį, įvykio, kad laiptinėje bendraujant su V. T., kad iš jo buto išbėgtų koks vyriškis, kurį nusivytų kitas vyriškis ir parsivestų atgal pas V. T. į butą, neprisimena (1 t., b. l. 107);

- 2020 m. spalio 16 d. akistatos protokolu, kuriuo nustatyta, kad akistatos su J. Z. metu V. Š. neprisipažino padaręs nusikaltimus, tačiau parodė, kad vartojant alkoholį, J. gyrėsi, kad jo motina turi daug pinigų, tuomet V. T. pradėjo reikalauti, kad ji pervestų 3000 eurų bei su peiliu rankoje grasino jam išdurti akis bei uždaryti į rūsį. Jis pats J. negrasino, jokių pinigų ar mobilaus telefono nereikalavo, J. vieną kartą sudavė delnu per veidą, nes J. jį pavadino necenzūriškais žodžiais. Nukentėjusysis J. Z. parodė, jog girdėjo ir suprato V. Š. parodymus, tačiau su jais visiškai nesutinka ir laikosi pilnai savo duotų parodymų ir jų keisti neketina (1 t., b. l. 152–155).

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu vertimu suteikti turtinę naudą – perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už turto prievartavimą grasinant prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai, kai prievartaujant turtą panaudojamas fizinis smurtas, asmeniui atimama laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos. Turto prievartavimo atveju kaltininko nukentėjusiajam pareikštos pretenzijos neturi jokio pagrindo. Turto prievartavimas laikomas baigtu nuo neteisėto reikalavimo nukentėjusiajam pareiškimo momento. Turto prievartavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas vieną iš minėtų valios palaužimo būdų ir nori taip veikti.

Išklausius teisme kaltinamųjų, nukentėjusiojo J. Z., liudytojų E. V., R. D. parodymus, įvertinus liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto išvadą bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamieji atvirai pagrobė nukentėjusiojo J. Z. mobiliojo ryšio telefoną bei grasindami uždaryti į rūsį, išdurti akis ar kitaip sužaloti, V. Š. panaudojus fizinį smurtą, sudavus kumščiais nemažiau 5 smūgius į J. Z. veidą ir galvą, atvirai vertė savo naudai perduoti turtą. Kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino tik dėl vagystės, nurodė, kad J. telefonui gulint ant stalo paėmė telefoną ir pasakė, kad šis jau nebe J. Z.. Vėliau paklausė ar J. turi telefono dokumentus ir pasilikęs J. Z. piniginę su dokumentais išsiuntė J. su V. atnešti dokumentų ir vėliau visi trise ėjo parduoti telefoną. Gavo 40-50 eurų, kuriuos kartu pragėrė. Savo kaltės dėl turto prievartavimo nepripažino, nurodė, kad smūgiai J. buvo suduoti V. dėl konflikto, jis J. negrasino, grasinimus išreiškė V.. Kaltinamasis V. Š. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad su nukentėjusiuoju susipyko, Z. jo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, todėl jam sudavė vieną kartą. V. T. prievartavo turtą iš nukentėjusiojo, o ne jis. Jis telefono neėmė, tai buvo tik V. T. idėja, tačiau telefoną pardavė, už jį gavo 50 eurų už kuriuos pirko alkoholio. Kaltinamųjų V. T. ir V. Š. parodymai dėl daugelio aplinkybių skiriasi, dėl nusikalstamų veikų padarymo jie kaltina vienas kitą, nurodydami save teisinančias aplinkybes. Kaltinamojo V. T. aplinkybių, susijusių su turto prievartavimo veiksmais, o kaltinamojo V. Š. aplinkybių susijusių tiek su vagyste, tiek ir su turto prievartavimu neigimas, laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina duomenys, esantys byloje. Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo J. Z. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Z. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šie jo duoti parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu ir jis šiuos parodymus patvirtino. Nukentėjusysis parodė, kad V. T. paėmė telefoną, šiam prašant gražinti, nesutiko bei liepė skambinti mamai, ir prašyti pinigų, atsisakius tai daryti, pagrasino uždaryti į rūsį. V. pradėjo smūgiuoti jam į galvą ir akį, sudavė 5 smūgius. Po smūgių skambino mamai, kuri pasakė, kad pinigų neturi, todėl jie atstojo, tačiau iš buto neišleido, darė spaudimą 2-3 valandas. T. pasakė, kad reikia telefono dokumentų, liepė palikti kuprinę su dokumentais ir eiti su V. paimti telefono dėžutės. Grįžus V. dokumentus atidavė V. T., laukė kol atsidarys mobiliųjų telefonų taisyklos ir V. nuėjęs pardavė telefoną už 50 Eur, kuriuos V. T. ir V. Š. pasidalino. Patikslindamas nurodė, kad pinigų reikalavimo iniciatoriumi buvo V. T., o V. Š. jį mušė reikalavimo metu. Šie nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tokius pat parodymus nukentėjusysis nurodė ir akistatos su V. Š. metu, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. Z. iš dalies pakeitė parodymus, nurodė, kad nemano, jog V. Š. smūgiavo dėl pinigų reikalavimo, o aiškinosi dėl kalėjimų kastų ir dėl to kilus konfliktui jam sudavė. Šie nukentėjusiojo parodymai duoti teisme vertintini kritiškai, kadangi jie pasikeitė tik teisminio proceso metu, kai po įvykio jau praėjo ilgas laikas, jie iš dalies prieštarauja nuosekliems ir nekitusiems parodymams, kuriuos nukentėjusysis davė ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu, nukentėjusiajam buvo daromas poveikis pakeisti parodymus, ką patvirtina ir liudytoja E. V., kuri yra nukentėjusiojo sesuo. Ji nurodė, kad J. minėjo, kad jam kažkoks asmuo prieš mėnesį ar du skambino telefonu ir reikalavo, kad jis šioje byloje keistų savo parodymus, kad sakytų, jog nesumušė. Šio byloje nustatyta, kad būtent V. Š. sudavė smūgius nukentėjusiajam ir tuo proceso metu tik šis kaltinamasis buvo įkalinimo įstaigoje, todėl neabejotina, kad būtent V. Š., būdamas J. Z. draugas, skambino šiam ir prašė pakeisti savo parodymus, o J. Z. būtent juos ir nutarė pakeisti kaltinamojo V. Š. naudai. Liudytoja E. V., kurios parodymais nėra pagrindo netikėti, taip pat patvirtino ir kitus nukentėjusiojo parodymus, kadangi matė jį sumuštą, mėlynę po akimi, nurodė, kad J. nebeturėjo savo mobilaus ryšio telefono, minėjo, kad draugai atėmė iš jo telefoną, kad jį sumušė, kad reikalavo dar iš jo didelės sumos pinigų, grasino jį uždaryti į rūsį. Aplinkybes dėl telefono pardavimo patvirtino liudytojas R. D., kuris nurodė, kad būtent V. atnešė jam parduoti telefoną, kuris buvo su visais dokumentais bei pakrovėju. Telefoną nupirko už 50 Eur. Prie jo darbo vietos buvo atėję ir abu kaltinamieji bei nukentėjusysis. Nukentėjusiojo J. Z. parodymus dėl sužalojimų patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio antakio srityje, pakaušio kairėje, kurios galėjo būti padarytos ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad jis skambino mamai dėl pinigų patvirtina tarnybiniu pranešimu atlikta nukentėjusiojo telefono skambučių analizė, jog skambinta mamai 2020 m. rugpjūčio 1 d. nuo 04.29 val. iki 04.31 val. Šias aplinkybes dėl skambučio patvirtino ir J. Z. motina B. Z..

BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš įstatyminio apibrėžimo kyla būtinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką, bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2011). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bendrininkavimo atveju (išskyrus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formą) išankstinis susitarimas nėra privalomas bendrininkavimo požymis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina, kad asmenys būtų iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011). Kaltinamasis V. Š. neigė savo dalyvavimą vagystės padaryme, nurodė, kad tai buvo tik V. T. nusikalstama veika, kuria šis pripažįsta kaip padaręs tik vienas. Šis nesutikimas yra tik V. Š. gynybinė pozicija, kuri nesutampa su byloje ištirtais įrodymais. Nors ir nustatyta, kad V. T. paėmė telefoną, tačiau V. Š. ėjo kartu su nukentėjusiuoju paimti telefono dokumentų ir būtent jis nešė telefoną parduoti bei su V. T. pasidalino už telefoną gautus pinigus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad V. Š. kartu su V. T. įgyvendino nusikalstamos veikos tikslą – užvaldyti svetimą – J. Z. – turtą, jis atliko visą eilę veiksmų (pvz. dokumentų apėmimas ir telefoną pardavimas) ir tokiu būdu veikdamas bendrai su V. T. įvykdė vagystę. Kaltinamųjų veiksmai prievartaujant J. Z. turtą taip pat patvirtina šių asmenų veikimą bendrai. Šioje byloje nustatyta, kad V. T. grasinant ir reikalaujant pinigų, būtent V. Š. panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl teigti, kad kaltinamieji neveikė bendrai nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaltinamiesiems buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai daryti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, byloje nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, taip pat remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais), nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Tiek kaltinamieji, tiek už nukentėjusysis nurodė, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išgėrę, tačiau nei vienas nenurodė, kad šis neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu V. T. ir V. Š. buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo kokios nors įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės kad kaltinamieji buvo neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 256 straipsnis).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamųjų veika 2020 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpyje nuo 22 val. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. 10 val., (duomenys neskelbtini), pasireiškė tyčia, veikdami bendrai, atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 8“, kurio vertė 144 Eur, tuo nukentėjusiajam J. Z. padarė 144 Eur turtinę žalą, numatė, kad turto savininkui bus padaryta žala ir norėjo šį turtą užvaldyti bei grasindami uždaryti į rūsį, išdurti akis ar kitaip sužaloti, V. Š. panaudojus fizinį smurtą, sudavus kumščiais nemažiau 5 smūgius į J. Z. veidą ir galvą, atvirai vertė savo naudai perduoti turtą - skambinti J. Z. motinai, kad pervestų 3000 Eur, bei nukentėjusiajam J. Z., dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio antakio srityje, pakaušio kairėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. V. T. ir V. Š. suvokė, kad grasindami bei panaudodami fizinį smurtą bei sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą vertė nukentėjusįjį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją ir norėjo taip veikti. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK178 straipsnio 2 dalies ir BK 181 straipsnio 2 dalies sudėtis, kvalifikuotos teisingai ir įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę V. Š., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), padarytas vienas sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę. V. Š. teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 6–23), administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 24–31). Jis registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 33). VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas ir nesigydė (2 t., b. l. 34). (duomenys neskelbtini) filiale 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 35). VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje gydėsi du kartus (2 t., b. l. 36). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr.83TPK-1036/2020 konstatuota, kad V. Š. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 38).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teistas 8 kartus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmę nei terminuotas laisvės atėmimas, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio laikotarpis pasirinktinas artimas bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį proceso metu, nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje taikant dalinį bausmių sudėjimą bei su 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas atliktas pagal 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį.

Kaltinamasis V. Š. teisiamas jau 9 kartą, jo atžvilgiu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pagrindo nėra.

Teismas, skirdamas bausmę V. T., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), padarytas vienas sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę. V. T. teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 81–111), administracine tvarka baustas (b. l. 112–155). VšĮ (duomenys neskelbtini) centro priklausomybių stebimų pacientų tarpe įrašytas ir gydėsi (2 t., b. l. 162). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr.83TPK-1037/2020 konstatuota, kad V. T. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 164).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe taikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teistas 13 kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmę nei terminuotas laisvės atėmimas, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio laikotarpis pasirinktinas artimas bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį proceso metu, nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje taikant dalinį bausmių sudėjimą bei su 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamasis V. T. teisiamas jau 14 kartą, išvadų dėl savo elgesio nedaro, toliau vykdo nusikalstamas veikas, todėl manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pagrindo nėra.

Kaltinamasis V. Š. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 4 d. 10:47 val. (1 t., b. l. 112). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. (1 t., b. l. 175–177). Kaltinamajam kardomoji priemonė –suėmimas pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 171–172).

Kaltinamasis V. T. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 4 d. 09.15 val. (2 t., b. l. 45) ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. iš sulaikymo paleistas (2 t., b. l. 43). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 76–77).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

Kaltinamajam V. T. kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. Š. yra aštuonis kartus teistas už įvairaus pobūdžio tyčinius nusikaltimus, šiuo metu nuosprendžiu jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė už du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, pajamų negauna, pastovios gyvenamosios vietos neturi, todėl pagrįstai manytina, kad kaltinamasis V. Š. gali padaryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl kaltinamajam kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina ir skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas nustatytinas iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos: 2021 m. gegužės 28 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad V. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 579,62 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai bei kad V. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 672,91 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (3 t., b .l. 113–119). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Be to, Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Kaltinamieji šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmes, gynėjas V. Š. paskirtas tuo pagrindu, kad asmuo atlikinėjo laisvė atėmimo bausmę, o V. T. tuo pagrindu, kad kaltinamajam V. Š. buvo paskirtas gynėjas ir esant gynybos interesų prieštaravimams, todėl teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamųjų padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. Š. ir V. T. dėl gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 4 (keturis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 6 (šešis) mėnesius ir subendrintą bausmę paskirti 5 (penkis) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi – 6 (šešiais) mėnesiais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 (penkis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laiką V. Š. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. (93 paros) ir nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki bausmės vykdymo pradžios bei bausmės dalį atliktą pagal 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį.

V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 4 (keturis) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 6 (šešis) mėnesius ir subendrintą bausmę paskirti 4 (keturis) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi – 1 (vienais) metais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 (penkis) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laiką V. T. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. (2 paros) ir bausmės dalį atliktą pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią V. T. ir V. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. T. pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

V. Š. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti ir paskirti kardomąją priemonę – suėmimą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už kaltinamiesiems V. T. ir V. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą teisme iš V. T. ir V. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).