Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovei J. Š., ieškovės atstovui advokatui Mariui Griciui, atsakovo atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams E. Š., J. Š., UAB „Taudova“, Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems asmenims I. M., Telšių apskrities VPK ir Klaipėdos VPK dėl santuokos nutraukimo, turto bei prievolių padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl prievolės pagal 2008-12-10 sutartį su apeliantu J. Š. vertinimo. Pirmosios instancijos teismas šią prievolę pripažino vieno iš sutuoktinio E. Š. asmeninio pobūdžio prievole, tačiau apeliantas J. Š. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir prašo šią prievole pripažinti bendrąja solidariąja sutuoktinių prievole. Nustatyta, kad E. Š. ir J. Š. 2008-12-10 sudarė sutartį, kuria E. Š. įsipareigojo iki 2009-03-30 atlikti kalvystės darbus bei patvirtino, jog yra gavęs 9 000 Lt avansinį mokėjimą. E. Š. minėtų darbų neatliko, avanso negrąžino, todėl Plungės rajono apylinkės teismas 2009-05-27 sprendimu už akių priteisė iš E. Š. 9 000 Lt skolos ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų J. Š..

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, reglamentuojantį bendras sutuoktinių prievoles išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Byloje nustatyta, kad 2008-12-10 tarp E. Š. ir J. Š. sudaryta sutartis pagal kurią E. Š. įsipareigojo iki 2009-03-30 pagaminti vartus, vartelius, tvorą ir pastoginę J. Š.. Apeliantas J. Š. E. Š. sumokėjo 9 000 Lt avansą, tačiau E. Š. 2008-12-10 sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, avanso negrąžino. Apeliantas J. Š. nesutinka, kad 2008-12-10 sutartis tarp E. Š. ir J. Š. yra E. Š. asmeninė prievolė, kadangi sandoris sudarytas santuokos metu, kai šeima gyveno darniai, kartu vedė bendrą ūkį, tai yra šeimos naudai ir interesams. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog gauti pinigai (9 000 Lt) buvo panaudoti šeimos tikslams. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė J. Š. patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog E. Š. užsiima ūkine veikla, būtent kalvyste. Ieškovė nurodė, kad šeimos santykiai nutrūko tik 2009 m. pabaigoje, tuo tarpu E. Š. sutartį su J. Š. sudarė 2008-12-10. Be to, ieškovė parodė, kad tuo metu kai buvo sudarytas sandoris su apeliantu J. Š., ji nedirbo. Taip pat nedirbo 2009 m. sausio, vasario, lipos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, o atsakovas E. Š. pirkdavo maisto šeimai. Tai, kad gyvendamas santuokoje su ieškove 2008-12-10 atsakovas E. Š. sudarė sandorį su kreditoriumi J. Š., leidžia daryti išvadą, kad sandoris sudarytas ir pinigai paimti tikslu aprūpinti šeimą ir save. Tai, kad ieškovė sandorio sudarymo metu niekur nedirbo, leidžia daryti išvadą, kad sandorio tikslas buvo uždirbti pinigų šeimai. Ieškovei prašant pripažinti, kad kreditoriui J. Š. yra skolingas tik vienas atsakovas, ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad 2008-12-10 sandoris buvo sudarytas ne šeimos interesais. Ieškovė, teigdama, kad pinigai nebuvo naudojami šeimos interesams, turėjo pateikti byloje šios aplinkybės įrodymus, tačiau tokių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė (CPK 178 str.). Būtent šią aplinkybę ištyręs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog iš kreditoriaus J. Š. gauti pinigai buvo panaudoti šeimos tikslams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei nepateikus įrodymų, kam buvo panaudoti sandorio metu gauti pinigai, preziumuojama, kad juos naudojo gavusio pinigus atsakovo E. Š. šeima. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas E. Š. skolą kaip asmeninę, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl pirmosios instancijos teismo keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Patenkinus apelianto J. Š. apeliacinį skundą, jam priteistinas iš ieškovės J. Š. sumokėtas žyminis mokestis 133 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą dalyje pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria pripažinta E. Š. asmenine prievole skolą J. Š. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 sprendimą už akių, civilinės bylos Nr. 2-1017-747/2009 panaikinti. Pripažinti, kad ieškovė J. Š. ir atsakovas E. Š. yra solidariai atsakingi pagal atsakovo E. Š. skolą J. Š. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 sprendimą už akių, civilinės bylos Nr. 2-1017-747/2009.

Priteisti J. Š. 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų iš ieškovės J. Š..

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.