- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- 2-3002-983/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00275-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Ieškovas
- BUAB „Salovės logistika“
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Salovės logistika“ bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“ ieškinį atsakovei I. S. dėl administravimo išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3140 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 3 d nustatyta tvarka.
Atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-05-30 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Salovės logistika“ (c. b. Nr. eB2-3931-567/2017), bankroto administratoriumi paskyrė MB „Penktas šansas“. Ši nutartis įsiteisėjo 2017-06-10. VĮ Registrų centro duomenimis bendrovės vadovė buvo atsakovė I. S.. Atsakovė nesiėmė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Salovės logistika“ iškėlimo. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017-11-06 nutarties matyti, jog visam bankroto procesui buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata 3140 Eur sumai. Ieškovas nurodo, jog bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks bendrovės turtas ar lėšos, iš kurio būtų galima padengti administravimo išlaidas ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Administratoriui nėra apmokėtas teisėtai paskirtas atlyginimas. Prašo priteisti 3140 Eur administravimo išlaidų.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Salovės logistika“ 2017-05-30 iškelta bankroto byla. Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama ĮBĮ 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str. 1 d. 1 p.). Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai (ĮBĮ 10 str. 11 d.).
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, jog UAB „Salovės logistika“ iškelta bankroto byla, bankroto procesas vyko supaprastinto bankroto proceso tvarka, bankroto procesui patvirtinta administravimo išlaidų suma 3140 Eur sumai. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. UAB „Salovės logistika“ vadovė I. S. įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė. Tokiu būdu atsakovė prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokio jos neteisėto neveikimo atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 d., 2 d.).
CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Konstatavus, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovai kalti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Kadangi kaltė yra preziumuojama, pats bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1590/2002, kt.). Taigi atsakovė, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jos kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovei to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovė yra įgijus prievolę sumokėti ieškovui jo reikalaujamas sumas, tačiau šios prievolės nevykdė ir laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 str. 1,2 d.). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos buvimo faktą, todėl konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 3140 Eur administravimo lėšų suma (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.63 str., ĮBĮ 8 str., 11 str. 10 d., 11 d., CK 6.263 str. 1 d., 6.245-6.249 str.).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.). Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.10 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonės (įstaigos), kurioms iškelta bankroto byla yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 53,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovo ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteistina 94,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.) ir 1,79 Eur pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 93, 142 str. 4 d., 262, 270, 279 str. 2 d., 285-288 str. teismas
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 3140 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 3140 EUR, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2018-02-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui Bankroto administratoriui MB „Penktas šansas“, į.k. 304099424.
Priteisti iš I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 95,79 EUR žyminio mokesčio valstybei.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.