Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininko S. G. turto dalis esanti bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine D. G. yra ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ tvenkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai yra siekiama nustatyti skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį, privaloma pasinaudoti įstatymo nustatyta išankstine klausimo nagrinėjimo ne teisme tvarka, o į teismą gali būti kreipiamasi tik CPK 667 straipsnio 2 dalyje konkrečiai apibrėžtais atvejais. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nesilaikė įstatyme numatytos išankstinės klausimo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pareiškimą priimti atsisakė.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą dėl turto dalies nustatymo netinkamai taikė CPK 667 str. nuostatas. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad CPK 667 straipsnis reglamentuoja išankstinę turto atsidalijimo tvarką, nereiškia, jog pareiškėjas, nepasinaudojęs šia tvarka, negali kreiptis į teismą ir prašyti atsidalinti turtą bendrąja tvarka (CK 4.80 str.). Pareiškėjo prašomas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus, nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, neprieštarauja proporcingumo principui. Priešingai – išieškojimas iš abiejų sutuoktinių turto išimtinai už S. G. įsiskolinimus pažeistų protingumo, sąžiningumo principus. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta, ir pareiškėjui ir jo sutuoktinei turi būti sudaryta galimybė teismine tvarka atsidalinti jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas (skolininkas), vadovaudamasis CPK 667 str. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti kad skolininko S. G. turto dalis esanti bendrojoje nuosavybės teisėje su sutuoktine D. G. yra ½ žemės sklypo, bendras plotas 288,17 a. (2,88 ha.), kurio Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), Kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kurio Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo kreipėsi į teismą prieš tai nepasinaudojęs CPK 667 straipsnyje nustatyta išankstine klausimo sprendimo ne teisme tvarka, pareiškimą priimti atsisakė.Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi skundą iš esmės grindžia tuo, kad CPK 667 str. įtvirtinta išankstinė klausimo sprendimo ne teisme tvarka nepaneigia pareiškėjo ir jo sutuoktinės CK 4.80 str. 1 d. įtvirtintos kiekvieno bendraturčio teisės reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja CPK 667 straipsnio redakcija, pagal kurią antstolis areštavęs bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų (CPK 667 str. 1 d.) CPK 667 str. 2 d. numato, jog antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.Nors apeliantas teisingai atskirajame skunde nurodo, jog CPK 667 str. įtvirtinta skolininko turto dalies nustatymo išankstinė klausimo sprendimo ne teisme tvarka nepaneigia nuosavybės teisės turėtojų CK 4.80 str. įtvirtintos teisės atsidalinti turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas šiuo atveju į teismą kreipėsi ne su ieškiniu dėl turto atidalijimo, o CPK 667 str. pagrindu, t.y. siekdamas, kad būtų nustatyta jam priklausanti turto dalis bendrojoje nuosavybėje, vykdymo procese.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėtais CPK 667 str. pakeitimais įstatymų leidžiamoji valdžia iš esmės siekė atsisakyti išimtinės teismo teisės nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nesant ginčo. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad pareiškėjas pateiktame pareiškime ne tik nepateikia įrodymų, bet ir nenurodo jokių argumentų susijusių su CPK 667 str. 1 d., įtvirtintos išankstinės klausimo sprendimo ne teisme tvarkos įgyvendinimu. Nei pareiškime dėl turto dalies nustatymo, nei atskirajame skunde nenurodoma, jog pareiškėjas nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šiuo atveju atskirajame skunde pareiškėjo ir jo sutuoktinės atstovas nurodo, jog atskirąjį skundą palaiko ir jo sutuoktinė D. G., kuri taip pat suinteresuota bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto atsidalijimu. Byloje nėra duomenų, jog dėl pareiškimu prašomos nustatyti pareiškėjo turto dalies bendrojoje nuosavybėje būtų ginčas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nesilaikė CPK 667 str. įtvirtintos išankstinės klausimo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškimą atsisakė priimti pagrįstai.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei minėtus CPK 667 str. pakeitimo tikslus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.