- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-923-798/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00708-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. Č. dėl rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo, pinigų už atliktus darbus gražinimo bei nuostolių už nekokybiškai atliktų darbų taisymo, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui A. Č., prašydamas priteisti iš atsakovo 35 146 Lt tiesioginių nuostolių, 7000 Lt neturinės žalos, 1000 Lt teisinių išlaidų ir 1265 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2-3, 99-100). Nurodė, kad V. S. su atsakovu A. Č. 2009-05-18 sudarė rangos sutartį pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti visus darbus pagal pateiktą sąmatą per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė ir sumokėjo atsakovui 63 000 Lt. 2009-08-07 ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl statybos darbų broko pašalinimo pagal 2009-08-07 apžiūros aktą. Nors atsakovas sutiko su pretenzija bei artimiausiu metu žadėjo užbaigti darbus, tačiau pažadų nevykdė. 2009-10-28 atsakovui buvo įteiktas neatliktų darbų ir broko ištaisymo aktas, tačiau atsakovas užbaigti darbus pagal sutartį ir ištaisyti brokus atsisakė. Neatlikti darbai kainuoja 49 780 Lt, iš kurių atimamas broko pašalinimas 20 540 Lt. Tokiu būdu ieškovas už atliktus darbus turėjo sumokėti rangovui 29 240 Lt ir 1870 Lt už medžiagas (viso 31 110 Lt). Nurodė, kad atliktų darbų brokui nustatyti buvo atliktas vertinimas, už kurį sumokėjo 3025 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Č. pateikė atsiliepimą (b.l. 111-114), prašydamas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-05-18 rangos sutartyje buvo nustatyta konkreti darbų kaina – 70 000 Lt. Ieškovas, vadovaujantis CK 6.653 str. 5 d., negali reikalauti sumažinti darbų kainos bei negali vienašališkai teigti, jog darbų kaina pagal jo paskaičiavimus sudaro 49 780 Lt. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog faktinė darbų kaina sudarė 49 780 Lt. Ieškovo pateiktas 2009-08-07 apžiūros aktas ir 2009 m. neatliktų darbų ir broko ištaisymo aktas neįrodo, jog statybos rangos darbai buvo atlikti su trūkumais. Prieš atsiskaitydamas su rangovu už kiekvieną statybos etapą ieškovas tikrino atliktus darbus, jų kokybę. Per visą sutarties vykdymą jokių pastabų ar pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovui nepareiškė. Po kiekvieno darbų etapo ieškovas atsiskaitydavo su atsakovu, tuo patvirtindamas, kad atitinkamu etapu atlikti darbai buvo priimti, atlikti tinkamai ir laiku. Ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas, t.y. sudarė 2009-08-07 apžiūros aktą tuomet, kai atsakovas jau buvo baigęs darbus ir ieškovui iškilo pareiga atsiskaityti už paskutinį darbų etapą, sumokant 8000 Lt. Iki šios dienos ieškovas už paskutinį darbų etapą yra sumokėjęs atsakovui tik 1000 Lt ir liko skolingas 7000 Lt. Nesutinka su ieškovo reikalaujama priteisti 7000 Lt neturtine žala. Šiai žalai pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu ieškovo V. S. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. Č. ieškovo V. S. naudai 20 771 Lt trūkumų šalinimo išlaidų, 3025 Lt nuostolių, 2000 Lt neturtinės žalos, 612 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo V. S. 970,02 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. Č. naudai; priteisė iš atsakovo A. Č. 810,25 Lt ir iš ieškovo V. S. 513,69 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Nurodė, jog iš pateikto apžiūros akto bei tyrimo akto matyti, jog atsakovas neatliko visų šalių sudarytoje rangos sutartyje numatytų darbų bei dalį darbų atliko netinkamai. Atsakovui darbus atlikus su trūkumais, ieškovui atsirado defektų šalinimo būtinybė. Iš ieškovo į bylą pateikto tyrimo akto nustatė, kad darbų, reikalingų ištaisyti defektus, lokalinė sąmata yra 20 771 Lt. Teismas nurodė, jog ieškovas prašo priteisti ne tik atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurios sudaro 20 771 Lt, bet ir atitinkamai sumažinti darbų kainą. Konstatavo, jog ieškovas turi teisę savo pasirinkimu reikšti vieną iš CK 6.678 str., 6.665 str. numatytų reikalavimų, todėl ieškovo reikalavimas yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant 20 771 Lt. Teismas taip pat nurodė, jog vadovaujantis LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p., vartotojai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatęs, jog atsakovas darbus atliko nekokybiškai, su trūkumais, dėl ko ieškovas patyrė nepatogumų, papildomų rūpesčių, turėjo ne kartą kreiptis į atsakovą, rašyti jam raštus, kreiptis į specialistus dėl trūkumų įvertinimo, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, priteisė 2000 Lt neturtinės žalos. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovas įmonei, vertinusiai atsakovo atliktų darbų kokybe, sumokėjo 3025 Lt, šią sumą priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. Č. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo ieškovo naudai priteista 20 771 Lt trūkumų šalinimo išlaidų bei 2000 Lt neturtinės žalos ir šioje dalyje ieškinį atmesti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį tarp šalių, t.y. kad susiklostė vartojimo rangos sutartiniai santykiai. Atsakovas nėra verslininkas, neužsiima individualia veikla, nėra įsteigęs juridinio asmens. Iš rangos sutarties turinio matyti, kad sutartis nėra rengta specialisto. Atsakovas neturėjo reikiamų žinių tinkamam atliktų darbų priėmimui-perdavimui įforminti, todėl nebuvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Nesutinka su priteista neturtine žala. Kadangi nesutinka, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju Vartotojų teisių apsaugos įstatymas neturėtų būti taikomas. Teismo posėdžiuose neturtinės žalos patyrimo klausimas nebuvo nagrinėjamas. Ieškovas nepateikė jokių neturtinės žalos patyrimo įrodymų. Nurodė, jog nesutinka su priteistomis 20 771 Lt trūkumų šalinimo išlaidomis. Šios išlaidos buvo priteistos ne pagal dokumentus, pagrindžiančius ieškovo faktiškai turėtas išlaidas, bet pagal lokalinę sąmatą. Tai reiškia, kad ieškovas iki šios dienos dar nėra patyręs jokių trūkumų šalinimo išlaidų ir nėra aišku, ar jų patirs. Ieškovui neatlikus defektų šalinimo darbų, jis nepatirs jokių išlaidų, o gavęs trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą nepagrįstai praturtėtų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad ieškovas už paskutinį darbų etapą yra sumokėjęs tik 1000 Lt ir liko skolingas atsakovui 7000 Lt, todėl prašė teismo šia suma sumažinti ieškinį. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į šią atsakovo aplinkybę neatsižvelgė.
Ieškovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą ir jo ieškinį patenkinti, t.y. priteisti 35 146 Lt nuostolių, 4500 Lt neturtinės žalos, 1000 Lt už teisines paslaugas. Nurodė, jog teismo bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, remiantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 neatitinka CPK 93 str. 2 d. reikalavimų, nes išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovo advokato paslaugų apmokėjimui teismas panaudojo visą 2500 Lt sumą, nors ši suma skirta pagal sutartį atstovavimui visuose LR teismuose. Nurodė, jog toje dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas neginčija, tačiau dalyje, kurioje atmestas – nesutinka ir prašo pakeisti. Teismas įvertino moralinę žalą 2000 Lt, nors prašė 7000 Lt. Prašo priteisti neturtinės žalos vidurkį – 4500 Lt. Nurodė, kad teismas priteisė 20 771 Lt nuostolių atlyginimo, tačiau sprendime nemotyvavo kodėl ieškinio suma sumažinta. Tam nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Č. pateikė atsiliepimą į ieškovo V. S. apeliacinį skundą, prašydamas ieškovo skundą atmesti. Nesutinka su ieškovo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo. Advokato ir atsakovo sudarytoje sutartyje yra numatyti advokatui kliento suteikiami įgaliojimai, tačiau nereiškia, kad pateikta teismui sąskaita už teisines paslaugas yra išrašyta už visų sutartyje numatytų įgaliojimų vykdymą. Sąskaita buvo išrašyta už suteiktas teisines paslaugas tik šioje civilinėje byloje ir tik už veiksmus pirmosios instancijos teisme, todėl teigti, jog atsakovo patirta bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti padalinta iš trijų nėra pagrindo. Atsakovo manymu, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos padidinimo yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas nenurodo jokių argumentų, kodėl priteistas žalos dydis turėtų būti padidintas. Atsakovo nuomone, neturtinė žala ieškovui išvis neturėjo būti priteista, nes nepateikta jokių neturtinės žalos patyrimo įrodymų. Nesutinka su reikalavimu, kad ieškovui turi būti priteista 35 146 Lt suma. Atsakovo nuomone, net ir trūkumų šalinimui ieškovui priteista 20 771 Lt suma yra nepagrįsta, nes ieškovas iki šios dienos dar nėra patyręs jokių trūkumų šalinimo išlaidų ir nėra aišku, ar jų patirs.
Ieškovas V. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. Č. apeliacinį skundą, prašydamas skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad argumentai, išsakyti pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde skiriasi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. Č. neužsiima statybos darbais kaip verslu. Tai prieštarauja paties A. Č. ir liudytojo A. Š. parodymams, nes jie abu pripažino, kad dirbo kartu, ant vizitinės kortelės yra abiejų rekvizitai. Samprotavimai dėl priteistos neturtinės žalos visiškai nesuprantami. Sprendimo dalis dėl 20 771 Lt trūkumų priteisimo yra pagrįsta, tačiau, ieškovo nuomone, nepagrįstai sumažinta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. S. (užsakovas) ir atsakovas A. Č. (rangovas) 2009 m. gegužės 18 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti visus darbus pagal pateiktą sąmatą per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, o užsakovas – atsiskaityti su rangovu (b.l. 4). Šalys sutarė, kad atlyginimas už darbus ir medžiagas sudarys 70 000 Lt. Kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo nurodymų ieškovas už statybos darbus viso sumokėjo 63 000 Lt (b.l. 120-124). Byloje esantys įrodymai – A. M. 2009-08-07 apžiūros aktas ir Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2010-08-27 Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas eksperto V. M. – patvirtina, kad statybos darbai atlikti su trūkumais (b.l. 5-8, 67-76).
Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo
Nagrinėjamoje byloje ginčas visų pirma kilo dėl to, ar apylinkės teismas pagrįstai ir tinkamai šalių sudarytą rangos sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Atsakovo A. Č. teigimu, jis nėra verslininkas, nėra įsteigęs juridinio asmens, neturi verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, t. y. šalių sudarytą rangos sutartį vertindamas kaip vartojimo rangos sutartį.
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai statybos darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu. Taigi, sprendžiant kokiomis teisės normomis – vartojimo rangos ar statybos rangos (esant šių teisės normų konkurencijai) – turi būti reglamentuojami tarp ginčo šalių kilę teisiniai santykiai, ir jų teisiniai padariniai, kiekvienu konkrečiu atveju būtina identifikuoti sutarties šalis bei nustatyti atliktų statybos darbų paskirtį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos darbų užsakovas buvo fizinis asmuo V. S., kuris statybos darbų rezultatą užsakė savo asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, t. y. pastatyti jam gyvenamąjį namą. Statybos darbus atliko fizinis asmuo A. Č., kuris, kaip nurodė apeliaciniame skunde, nėra įsteigęs juridinio asmens, neturi verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo, todėl nėra verslininkas.
Pažymėtina, kad verslininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį. Verslininko, kaip fizinio asmens, samprata įtvirtinta CK 2.4 str. 2 d. nustatant, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine-komercine veikla. Nustačius, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine-komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos – prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1.39 str.).
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotų atsakovo A. Č. parodymų, jis patvirtino, jog apskaičiavo statybos darbų kainas, surašė statybos darbų kainų suvestinę, parengė ir pateikė ieškovui pasirašyti 2009 m. gegužės 19 d. rangos sutartį, pats atsiskaitydavo su kitais, kartu dirbusiais ir statybos darbus atlikusiais asmenimis (b.l. 175-176). Iš teismui pateiktos atsakovo vizitinės kortelės matyti, kad joje, be A. Č. kontaktinių duomenų, taip pat nurodyta: „Statymas ir remontas: stogų, karkasinių namų, pavėsinių, terasų“ (b.l. 172). Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Č., nors formaliai ir nebuvo įgijęs verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, tačiau statybos darbais vertėsi kaip verslu. Pažymėtina, kad teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine-komercine veikla. Tačiau asmuo, nesilaikęs šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine-komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), santykyje su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, pagrįstai buvo vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
Dėl nuostolių atlyginimo
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 20 771 Lt trūkumų šalinimo išlaidų. Atsakovas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su priteistomis išlaidomis, nurodė, kad užsakovo teisė pašalinti trūkumus nebuvo numatyta rangos sutartyje, be to, šios išlaidos priteistos ne pagal faktą, o pagal lokalinę sąmatą, kas reiškia, jog ieškovas iki šiol nėra patyręs trūkumų šalinimo išlaidų ir neaišku ar patirs. Tuo tarpu ieškovo V. S. teigimu, teismas nepagrįstai ieškinio sumą sumažino iki 20 771 Lt.
Pažymėtina, kad užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir reikalauti iš rangovo atlyginti šias išlaidas nėra saistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje, todėl užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikšti vieną iš CK 6.678 str. įtvirtintų reikalavimų. Tai, kad ieškovas, atsakovo teigimu, iki šiol nėra faktiškai atlikęs trūkumų šalinimo darbų, nėra pagrindas pripažinti, jog 20 771 Lt trūkumų šalinimo išlaidos priteistos nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo skundo argumentas, jog 20 771 Lt trūkumų šalinimo išlaidos neturėjo būti priteistos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, nustačius, kad atsakovo atlikti statybos darbai buvo su trūkumais, nėra pagrindo tenkinti A. Č. reikalavimo dėl ieškinio sumos sumažinimo 7000 Lt suma, kurios ieškovas nesumokėjo už paskutinį darbų etapą.
CK 6.678 str. 1 d. numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 str. nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 str. numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnyje nustatyta rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus. CK 6.665 str. 1 d. numato, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: (1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, (2) atitinkamai sumažinti darbų kainą, (3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.). Kaip minėta, ieškovas prašė priteisti 35 146 Lt nuostolių. Šiai sumai pagrįsti pateikė paties atliktus paskaičiavimus (b.l. 32). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad skaičiavimai yra atlikti paties ieškovo ir kad šie skaičiavimai nėra patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais, pagrįstai taikė vieną iš CK 6.678 str. 1 d. įtvirtintų užsakovo teisių gynimo būdų – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurios, kaip matyti iš 2010-08-27 Firmos „Tyrimai ir projektai“ atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos lokalinės sąmatos, sudaro 20 771 Lt (b.l. 75-76).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteista 2000 Lt neturtine žala, motyvuodamas tuo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymas neturėjo būti taikomas bei tuo, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos dydžio. Tuo tarpu ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su sumažinta neturtine žala, kadangi prašė 7000 Lt bei nurodė, jog sutinka, kad jam būtų priteistas 4500 Lt neturtinės žalos dydis.
Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p., numatančiu, kad vartotojai turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovas statybos darbus atliko nekokybiškai, su trūkumais, dėl ko ieškovas patyrė nepatogumų, papildomų rūpesčių, turėjo kreiptis į specialistus dėl statyto namo trūkumų įvertinimo, priteisė V. S. 2000 Lt neturtinės žalos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl laiku neužbaigtų darbų teko gyventi nuomojamame bute, namų apyvokos daiktus saugoti nuomojamuose garažuose, taip pat tuo, kad dėl atsakovo kaltės teko daug laiko skirti jo paieškoms, dokumentų surašymui bei jų įteikimui. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pažymėtina, kad neturtinę žalą reikia įrodyti, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas, ieškovo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetant.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nepagrįstas ieškovo V. S. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo atsakovo naudai iš ieškovo priteistų advokato paslaugų sumą, kadangi 2500 Lt suma pagal sutartį buvo skirta atstovavimui visuose LR teismuose (pirmos, apeliacinės ir kasacinės instancijos). Pažymėtina, kad 2010 m. kovo 29 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovo A. Č. ir advokato I. B., advokatas įsipareigojo atstovauti A. Č. visuose LR teismuose (b.l. 48), tačiau 2010-03-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2500,05 Lt sumai (b.l. 118-119), priešingai nei nurodo ieškovas, buvo išrašyta tik už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteistos atstovavimo išlaidos atsakovo A. Č. naudai iš ieškovo V. S. buvo paskaičiuotos teisingai.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atmetant ieškovo V. S. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas A. S. patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovas A. Č. – 2500,05 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 56,46 proc. ieškinio reikalavimų (23 796 Lt x 100 proc. : 42 146 Lt), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 564,60 Lt bylinėjimosi išlaidų (1000 Lt x 56,46 proc.), o atsakovui iš ieškovo 1088,52 Lt bylinėjimosi išlaidų (2500,05 Lt x 43,54 proc.).
Nustatyta, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi ir 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 1264 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 713,65 Lt žyminio mokesčio (1264 Lt x 56,46 proc.), o iš ieškovo – 550,35 Lt žyminio mokesčio (1264 Lt x 43,54 proc.). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistina 33,84 Lt (59,94 Lt x 56,46 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš ieškovo – 26,10 Lt (59,94 Lt x 43,54 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Ieškovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą dalyje dėl 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo A. Č. ieškovo V. S. naudai pakeisti.
Ieškovo V. S. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Č. 564,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. S. naudai.
Priteisti iš ieškovo V. S. 1088,52 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. Č. naudai.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. S. 550,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo A. Č. 747,49 Lt.