Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo L. B. pripažinta kalta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 185³ str., padarymą ir jai skirta 500 (penkių šimtų) litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Vyriausioji specialistė Asta Janulytė surašė L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-004, dėl to, kad ji būdama atsakinga už UAB "Nelia" veiklą, kliudė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau - Departamentas) pareigūnams atlikti pareigas ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Departamentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 6 str., 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2987 prašė UAB "Nelia" direktorės L. B. iki 2013 m. spalio 1 d. pateikti informaciją apie importuotas/įvežtas į Lietuvos Respubliką, eksportuotas/išvežtas iš Lietuvos Respublikos bei Lietuvos Respublikoje išplatintas chemines medžiagas per 2012-2013 metus, pridedant pirkimo ­pardavimo dokumentų patvirtintas kopijas. Taip pat prašė pateikti L. B. vadovaujamos įmonės buveinės adresą ir įmonei vadovaujančių asmenų kontaktinius duomenis. Be to Departamentas informavo L. B., kad prašomos informacijos bei dokumentų kopijų nepateikimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinis kliudymas Departamento pareigūnams atlikti pareigas ar teisėtų reikalavimų nevykdymas, už kurį pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 185³ str. fizinis asmuo/pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Registruotas laiškas su minimu raštu gavėjui buvo įteiktas 2013 m. rugsėjo 20 d., 12 val. (pašto siuntos numeris RN631599585L T). 2013 m. rugsėjo 23 d. L. B. elektroniniu paštu informavo Departamento vyr. specialistę A. V., kad UAB "Nelia" jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nesisiuntė bei prisegė Vilniaus Teritorinės Muitinės sprendimą. 2013 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. S-(4.3-3)-2987 nurodytas Departamento reikalavimas, iki 2013 m. spalio 1 d. pateikti prašomus dokumentus ir informaciją, nebuvo įvykdytas. Tokiais veiksmais L. B. kliudė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnams atlikti pareigas bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Taigi L. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 185³ str.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimu L. B. pripažino kalta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 185³ str., padarymą ir paskyrė 500 (penkių šimtų) litų baudą.

Apeliaciniu skundu L. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.9.-12934-369/2013 ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde L. B. pažymi, kad jos vadovaujama UAB “Nelia” niekada neprekiavo narkotikais, tabaku ar alkoholiu. Kelis kartus į Lietuvą įvežti ir užsienyje realizuoti pesticidai, jokių narkotinių medžiagų savo sudėtyje neturėjo. Todėl ji pagrįstai manė, kad laiškas iš Departamento, yra tik nesusipratimas. L. B. Departamento darbuotojai parašiusi elektroninį laišką ir į jį negavusi jokio atsakymo, buvo įsitikinusi, kad jos pateiktas atsakymas Departamentą tenkino. Be to pavėluotas dokumentų pateikimas, neturėjo jokių neigiamų pasekmių Departamento atliekamam tyrimui.

Apeliaciniame skunde L. B. nurodė, kad įsigijus UAB „Nelia“, įmonė jau buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Perregistruoti įmonės kitu adresu ji negali, nes neturi nuosavo nekilnojamojo turto. Tiek VĮ Registrų centre, tiek VMI duomenų bazėse yra nurodytas L. B., kaip įmonės vadovo, adresas: (duomenys neskelbtini). Taigi L. B. niekada nesislapstė ir nesislapsto, nes šie duomenys yra prieinami viešai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad ji niekada nevengė bendrauti su Departamentu ir laisva valia pateikė pareigūnų prašomus dokumentus.

Be to traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neįpareigotas įrodinėti savo nekaltumo. Šiuo konkrečiu atveju nepateikta jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų L. B., kaip traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens, kaltumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prašo L. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad UAB “Nelia” importavo cheminę medžiagą ALF A­fenilacetoacetonitrilą CAS Nr. 4468-48-8, kuri yra naudojama narkotikų gamyboje, o teisėtiems tikslams pramonėje ar kaip pesticidai naudojama nėra. Be to į registruotu paštu Departamento siunčiamą raštą L. B. atrašė elektroniniu paštu, todėl akivaizdu, kad jos elektroninis paštas buvo veikiantis ir aktyvus. Taigi ji sąmoningai neatsakė į Departamento pirminį raštą, tokiu būdu kliudydama atlikti neplaninį patikrinimą UAB „Nelia“. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iki nurodyto laiko cheminių medžiagų buhalteriniai dokumentai buvo gauti iš UAB „Sigera“, o ne iš UAB „Nelia“, todėl L. B. argumentai, kad ji dokumentų nepateikė neturėdama piktavališkų kėslų, yra nepagrįsti. L. B. padaryto pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, todėl nėra pagrindo jos atžvilgiu sumažinti baudą arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą.

L. B. apeliacinis skundas netenkintinas, nes apylinkės teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 185³ str. numatyta, kad kliudymas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnams atlikti pareigas ar jų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog L. B. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.

Apeliaciniu skundu L. B. nesutiko su jai inkriminuojamu pažeidimu ir nurodė, kad ji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnams pareigas savo veiksmais atlikti nekliudė bei niekada nevengė bendrauti su Departamentu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. L. B. kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 185³ str., padarymo yra įrodyta byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-4), Departamento rašto dėl informacijos pateikimo kopija (b. l. 6, 24), Lietuvos pašto siuntų paieškos informacija (b. l. 7), patikrinimo aktu (b. l. 23), iš dalies pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. parodymais (b. l. 26), liudytojos A. Janulytės parodymais (b. l. 26-27).

Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB “Nelia” vadovė L. B. į jai 2013 m. rugsėjo 18 d. registruotu paštu siųstą raštą Nr. S-(4.3-3)-2987, atsakė elektroniniu paštu 2013 m. rugsėjo 23 d. (b. l.13), tačiau nepateikė prašomos informacijos apie importuotas/įvežtas į Lietuvos Respubliką, eksportuotas/išvežtas iš Lietuvos Respublikos bei Lietuvoje išplatintas chemines medžiagas per 2012-2013 metus, pirkimo-pardavimo dokumentų patvirtintų kopijų ir dėl jų nepasisakė. Taip pat ji nepateikė UAB “Nelia” buveinės adreso bei įmonei vadovaujančių asmenų kontaktinių duomenų. Šiai prašomai informacijai surinkti nereikėjo ypatingų laiko sąnaudų ar žmogiškųjų resursų, todėl teismas daro išvadą, kad iki Departamento nustatyto 2013 m. spalio 1 d. termino, UAB “Nelia” vadovė galėjo surinkti ir pateikti visus prašomus dokumentus bei informaciją.

Tai, kad L. B. atrašydama elektroniniu paštu į minėtą Departamento raštą prisegė Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Dėl prekių, sulaikytų prekių sulaikymo protokolu Nr. 2VMC801384, grąžinimo, patvirtina, kad ji elektroniniu paštu neliacompany7@gmail.com naudojosi ir priešingai, nei nurodo pati L. B., suvokė dėl kokių cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo įmonėje ruošiamasi UAB „Nelia“ patikrinimui. Taigi ji neturėjo jokio pagrindo Departamento siunčiamo rašto Nr. S-(4.3-3)-2987 laikyti nesusipratimu. Pažeidėja Departamentui pateikdama aiškiai ne tą informaciją, kurią buvo prašoma pateikti iki konkrečiai nurodyto termino, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad toks jos atsakymas tenkins instituciją. Be to L. B. nedėjo jokių pastangų, kad susisiektų su Departamentu ir išsiaiškintų, ar iš tiesų pateiktas Sprendimas buvo pakankamas, nors paklausimą pateikusios institucijos darbuotojų kontaktiniai duomenys buvo nurodyti tiek elektroniniame laiške, tiek registruotu paštu siunčiamame rašte (b. l. 6, 13). Teismas pritaria pažeidėjos apeliacinio skundo argumentui, kad efektyvus bendradarbiavimas galimas tik institucijos ir asmens abipusėmis pastangomis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju, būtent L. B. nesistengė bendradarbiauti su Departamentu ir laiku pateikti prašomus dokumentus bei informaciją. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Janulytė patvirtino, kad priešingai nei teigia pažeidėja, Departamentas susisiekti su UAB “Nelia” stengėsi įvairiais būdais (b. l. 26-27). Tokiam liudytojos aiškinimui neprieštarauja byloje surinkti rašytiniai įrodymai: elektroniniu paštu išsiųstas laiškas (b. l. 13), patikrinimo aktas (b. l. 23), rašto, siųsto UAB „Nelia“ vadovės gyvenamosios vietos adresu, kopija (b. l. 6), rašto, siųsto UAB „Sigera“, kopija (b. l. 24). Taigi L. B. kaltė dėl pažeidimo pilnai įrodyta byloje surinktų objektyvių duomenų visetu. Todėl pažeidėjos apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jos, kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, nepagrįstas. UAB „Nelia“ vadovė iki institucijos nustatyto termino nepateikdama prašomos informacijos ir būdama įspėta dėl kilsiančios administracinės atsakomybės, piktybiškai nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir tokiu būdu kliudė jiems atlikti pareigas.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes ir įgyvendinti prevencinius tikslus.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų reikalavimų. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. yra nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Teismas pagrįstai L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nevertino tai, kad ji dalį prašomų dokumentų pateikė praėjus Departamento nustatytam terminui. Be to teismo posėdžio metu liudytoja A. Janulytė parodė, kad nors dalis prašomų dokumentų buvo gauta po kreipimosi į buhalterinę įmonę UAB “Sigera”, tačiau Departamentas iki šiol nėra gavęs prašytos informacijos apie įmonės veiklos vietą, į kurią nuvykus būtų galima padaryti patikrinimą (b. l. 27). Tai rodo L. B. neatsakingumą ir siekį išvengti patikrinimo.

Apylinkės teismo paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 185³ str. sankcijoje numatyta minimali bauda yra teisinga, atitinka pažeidėjos asmenybę, jos padarytos veikos pavojingumą, pasekmes ir nėra aiškiai per griežta. Todėl nenustačius jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių, dar labiau mažinti paskirtą baudą nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. B. apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.