Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti G. N. žurnaliste įstaigai priklausančioje redakcijoje, adresu (duomenys neskelbtini), neįdarbinus jos norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. nesudarius darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą ir taip padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³straipsnio 1 dalyje.

Vadovaudamasis administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, siekė, kad jo administracinė byla būtų išnagrinėta greitai, teikė teismui visus leistinus rašytinius įrodymus, tačiau teismas visiškai nepagrįstai jų nevertino ir netyrė: jo pateikti dokumentai buvo įvertinti tik kaip gynybinė taktika. Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų jis VŠĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi pradėjo dirbti 2011-07-05 (darbo sutartis nr. 31). Ankstesnė įmonės direktore G. R. su G. N. buvo sudariusi autorinę sutartį dėl straipsnių leidžiamam laikraščiui rengimo. Jis, jau būdamas direktoriumi, pasirašė kūrinių perdavimo - priėmimo aktą pagal aukščiau minėtą autorinę sutartį. Taip pat teismui teikė griežtos atskaitomybės dokumentą, įrodantį, kad autorei buvo išmokėtas autorinis honoraras, taip pat teikė savo pasirašytą pasiūlymą dėl darbo santykių, 2011-07-20 darbo sutartį. G. N. pradėjo dirbti darbo sutarties pagrindu tą pačią darbo sutarties sudarymo dieną, kai patikrinimą atliko valstybinė darbo inspekcija. Teisme nurodė, kad Sodrai apie įdarbinimą 2011-07-20 buvo pranešta, o tas faktas, kad G. N. neturėjo pasirašytos darbo sutarties, jokiu būdu negali reikšti, kad ji dirbo nelegaliai, nes įmonės buveinė, o taip pat buhalterija yra Kaune, (duomenys neskelbtini). Jis, būdamas įmonės direktoriumi, negali prisiimti atsakomybės už G. N. darbo inspekcijai pateikto paaiškinimo turinį, tačiau privalėjo teismui pateikti visus duomenis ir dokumentus, susijusius su minėtos darbuotojos darbo ir autoriniais santykiais su VŠĮ (duomenys neskelbtini). Jis laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas dokumentus tik kaip jo gynybinę taktiką, ir suteikdamas įrodomąją galią vien tik liudytojų bei valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų žodiniams parodymams.

Kaip ir minėjo pirmojo teismo posėdžio metu (jo metu buvo įpareigotas faksu persiųsti teismui autorinę sutartį), jis neleido dirbti G. N. žurnaliste darbo sutarties pagrindu iki 2011-07-20 dienos, t.y. dienos, kai su ja buvo sudaryta darbo sutartis.

Kaip matyti iš teismo nutarimo, teismas visus prieštaravimus, kilusius dėl liudytojų parodymų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertino ne jo, o valstybinės darbo inspekcijos naudai ir tuo pažeidė LVAT praktikoje suformuotą įrodymų (neaiškumų) vertinimo taisyklėje administraciniu teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr.. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N-990/2006).

G. N. darbas autorines sutarties pagrindu negali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas. Nelegalus darbas - tai toks darbas, kai darbdavys , esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams , nesudaro rašytinės darbo sutarties. Tačiau teismas nenustatė jokių požymių, būdingų darbo santykiams, t.y., kad G. N. dirbo, paklusdama vidaus darbo tvarkai, kad dirbo darbdavio suteiktomis priemonėmis ir kt. Kaip matyti iš vieno pagrindinių rašytinių įrodymų šioje byloje — autorinės sutarties - autorės ir užsakovo susitarimas dirbti žurnalistinį darbą už vienkartinį honorarą, autoriaus naudojimasis savo priemonėmis, nenurodomas darbo laikas, negali būti vertinti, kai objektyvūs nelegalaus darbo požymiai.

VŠĮ (duomenys neskelbtini) pasiūlė autorei G. N. dirbti nuolatinį darbą darbo sutarties pagrindu todėl, kad buvo patenkintas kūrybos rezultatu, perduotu autorinės sutarties pagrindu užsakovui. Ir visiškai tikėtina, kad savo paaiškinime VDI atstovei G. N. nurodė teisingą faktą, kad jos darbo užmokestis ateityje priklausys nuo laikraščio tiražo skaičiaus, kadangi apie tai, jog darbo santykių pradžioje jis nebus mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus ir vėliau bus didinamas, jis su G. N. kalbėjo asmeniškai, 2011-07-19 dieną netgi raštu siūlydamas sudaryti neterminuotą darbo sutartį.

Nelegaliu darbu laikomas tik toks darbas, kuris yra dirbamas pažeidžiant esmines darbo sutarties instituto nuostatas. Šios bylos kontekste negalima daryti išvados, kad jis leido dirbti G. N. be darbo sutarties ir taip pažeidė jos interesus. Byloje yra kitas rašytinis įrodymas - autorinė sutartis, kurioje apspręsti visi klausimai, ir kuri įrodo tarp šalių buvus civilinius santykius iki darbo sutarties sudarymo. Apelianto išankstinis pasiūlymas 2011-07-19 sudaryti nuolatinę darbo sutartį su G. N., įvertinus jos autorinio darbo rezultatus, įrodo, kad jis neketino piktnaudžiauti savo, kaip įmonės vadovo teisėmis, pažeisti G. N. socialinius interesus, o darbo santykiai, darbo užmokestis buvo planuojami, dėl jų buvo tariamasi. Teismas šios faktinės aplinkybės nevertino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra pasisakyta, kad veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui- laikoma, kad rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliantas neigia padaręs nurodytą pažeidimą, nurodo, kad teismas neteisingai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus ir tyrė bylos aplinkybes, prioritetą suteikdamas liudytojams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnį, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. M. kaltės, išklausė jo paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė tiek Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas A. Ž. ir I. G., tiek liudytojus G. N. ir P. N., įvertino rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo įrodymų vertinimo motyvais ir jų nebekartoja.

Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju G. N. darbas nebuvo darbas pagal autorinę sutartį ir negali būti traktuojamas kaip legalus darbas. Vadovaujantis autorių teisių ir gretutinių teisių 39 straipsniu, pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Kaip matyti iš byloje esančios 2011-06-02 autorinės sutarties, G. N. turėjo sukurti tris informacinius, apžvalginius straipsnius (istorinės tematikos straipsnį, redakcijos skilties straipsnį, tematikos straipsnį) VšĮ (duomenys neskelbtini) leidžiamam „(duomenys neskelbtini)“ savaitraščiui. Straipsniai turėjo būti parengti ne vėliau kaip iki 2011-07-12 (b. l. 60). G. N. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal 2011-06-02 autorinę sutartį 2011-07-14 pasirašė kūrinių – priėmimo perdavimo aktą. Jame nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) tenkina G. N. autorinio darbo rezultatas, todėl yra pagrindas išmokėti G. N. autorine sutartimi sulygtą autorinį honorarą (b. l. 79). Apelianto teiginys, kad autorinė sutartis, kurioje apspręsti visi klausimai, ir kuri įrodo tarp šalių buvus civilinius santykius iki darbo sutarties sudarymo, nepagrįstas. 2011-07-14 kūrinių – priėmimo perdavimo aktu G. N. perdavė straipsnius, kurie buvo numatyti autorinėje sutartyje. Akivaizdu, kad savo pareigą pagal autorinę sutartį G. N. įvykdė 2011-07-14, jokių užsakymų, darbų pagal autorinę sutartį ji daugiau nebeturėjo atlikti. Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodoma, kad 2011-07-20 viename iš kabinetų rasta dirbanti G. N., kuri prisistatė, kaip žurnalistė (b. l. 6). Rašydama pirminį paaiškinimą, G. N. pripažino, kad dirba redakcijoje nuo 2011-07-18 ir darbo sutartis 2011-07-20 su ja dar nesudaryta (b. l. 8). Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad G. N. nuo 2011-07-18 dirbo nelegaliai.

Atmestinas apelianto teiginys, kad teismas nenustatė jokių požymių, būdingų darbo santykiams. Iš nutarimo matyti, kad teismas konstatavo, jog G. N. dirbo žurnaliste -vyko į renginius, fotografavo, priėmė straipsnius iš kitų autorių ir surinktą medžiagą talpino į Klaipėdos rajono laikraštį „Klaipėdos rajono savaitė“ bei perduodavo internetu į Kauną, o jos darbo užmokesčio dydis priklausė nuo laikraščio tiražo.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėja konstatuoja, kad K. M., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu, buvo atsakingas už darbo sutarties su darbuotoju sudarymą, todėl atsakomybė pagal ATPK 41³straipsnį kyla jam. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.