Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) direktoriui E. B., advokatei Agnijai Frejerei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl pripažinimo, kad buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl 7852,23 Eur skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 700 Eur išlaidų ekspertui ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. A. ir atsakovė (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos mėnesio 24 d. sudarė žodinę statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė ė (rangovas) įsipareigojo ieškovo naudai atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, o ieškovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti šalių sutartimi sulygtą sumą.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Tais atvejais, kai remonto darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, taigi, tokia sutartis turi būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės, nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose.

Rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu.

Šalių paaiškinimai, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad statybos rangos sutartis dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto buvo sudaryta tarp verslu besiverčiančio juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) ir fizinio asmens M. A., šios sutarties pagrindu remonto darbai buvo atliekami ieškovo jo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl šalių sudaryta statybos rangos sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų (CK 6.672–6.680 straipsniai), taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnio) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsnis, CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt., taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – paslaugų teikėju, kuris yra savo srities profesionalas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).

Iš byloje esančios sąmatos (e.b.t.1, b.l.16-18) matyti, kad šalių sutarta darbų kaina buvo – 9054,10 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7852,23 Eur atliktų darbų trūkumams pašalinti. Ieškovas nurodo, kad remonto darbai nebuvo atlikti iki sutarto termino tai yra iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Tarp ieškovo ir atsakovės kilo konfliktas dėl darbų atlikimo ir jų kokybės. Ieškovo teigimu jis norėjo susitikti ir išsiaiškinti su atsakove, tačiau jai neatvykus kreipėsi į MB ,,Statybos ekspertų centras“ dėl atliktų darbų įvertinimo. Bylos duomenimis patvirtinama, kad ieškovas rugsėjo mėn. 30 d. 10.46 val. rašydamas žinutę informavo atsakovę, kad atvyks ekspertas į pavakarę, o rugsėjo 30 d., 14.25 val. žinute informavo, kad ekspertas atvyks 16.00 val.(e.b.t.1, b.l.56) Atsakovė nesutikimą su vertinimo aktu, nurodė, kad ji nedalyvavo ekspertizės atlikime, nors pripažįsta, kad buvo informuota. Teismo nuomone, laikytina, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovė apie eksperto atvykimą, bet pati atsakovė nedėjo pastangų dalyvauti ekspertizės atlikime. Teismo nuomone, atsakovo pateikti duomenys nepaneigia teismo eksperto nustatytų aplinkybių, dėl atsakovės atliktų apdailos darbų trūkumų. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju ekspertas D. K. patvirtino, kad jo atliktas vertinimas nesikeistų nuo to ar būtų dalyvavęs apžiūroje atsakovas. Be to, atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ekspertas vertino nebaigtus darbus. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, kad ieškovas galėjo stabdyti remonto darbus, tačiau laukė kol atsakovė atliks buto remonto darbus ir tik tuomet užsakė vertinimo ataskaitą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad remontas buvo nebaigtas. Kad bute remontas nebuvo baigtas patvirtina ir pats ieškovas, liudytojai, ta aplinkybė nustatyta ir Vertinimo akte, kad apžiūros metu (2021 m. rugsėjo 30 d.) butas yra remontuojamas – atliekami apdailos darbai.

Nagrinėjamu atveju, nors atliktų darbų priėmimas-perdavimas ir neįvyko, tačiau ieškovas aiškiai nurodė darbų trūkumus, dėl kurių ieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti darbų trūkumų ištaisymo kaštus. Atsakovė nepripažįsta, kad dėl jos veiksmų buvo padaryti darbų trūkumai bei nesutinka su darbų trūkumų pašalinimo kaštų suma.

CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis: užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau – CK 6.678 straipsnis. CK 6.680 straipsnyje nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y., kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų. Taigi, užsakovas pasirinktinai turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis); 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jei tinkamos kokybės daiktas yra esminė sutarties sąlyga.

Ieškovas vadovaujasi Vertinimo akte, kurį parengė MB „Statybos ekspertizių centro“ 2021 m. lapkričio 16 d. ekspertas D. K. nustatytais atliktų apdailos darbų trūkumais, nurodyta, kad atliekami apdailos darbai, tačiau apžiūros metu nustatyta, kad bute atlikti apdailos darbai yra netinkami ir nekokybiški, atliekant apdailos darbus butas, nebuvo tinkamai paruoštas. Nustatyti šie pagrindiniai defektai: „buto grindų sluoksnis vietomis yra sutrūkinėjęs (3.1 pav.) bei girgžda. Be to, grindų paviršius nėra tolygus, patikrinus grindų paviršiaus nuokrypį nuo horizontalės su 2 m ilgio liniuote, nustatyta, kad pagrindo nelygumai siekia iki 9 mm (3.2 pav.). Betono pagrindo nuokrypiai (3.2 pav.) viršija leistinas normas, kai pagrindo nelygumai, tikrinant 2 metrų liniuote, gali būti iki 5 mm, pagal Statybos taisyklių ST 121895674.205.01.01:2014 „Betonavimo darbai“ 73 punkto, reikalavimus. Betoniniu grindų įrengimo kokybės kontrolės nuostatas: nekokybiškai atlikti atitvaru apdailos darbai, nustatyti sienų, lubų nelygumai, glaistas suraižytas, vietomis sutrūkinėjęs, su įdubimais, po dažų sluoksniu apnašos (3.3-3.4 pav.). Išsimatavus sienų lyguma, nustatyta, kad sienų paviršiaus nuokrypiai vietomis yra iki 8° mm (3.5 pav. taip pat neišlaikyti sienų 90° kampai (3.6 pav.). Paviršiaus nuokrypiai viršija leistinas normas, kai paviršiaus nuokrypiai pridėtos 2 metrų liniuotės ruože gali būti iki 2 mm., pagal Statybos taisykles ST 121895674.210.01:2014 „Apdailos darbai"“ 20 punktą. Kokybės kontrolė tinkavimo darbai, nuostatas nustatyta 30 p. sukietėjęs ir išdžiūvęs tinkas turi būti prilipęs prie pagrindo, jo paviršiaus stiprumas, nuokrypiai ir lygumas turi atitikti virš tinko vykdomų tolimesnių darbų (glaistymo dažymo, plytelių klijavimo, faktūrinių dangų įrengimo ir kt.) reikalavimus. Nekokybiškai sumontuota durų stakta (3.7 pav.) be to durų staktos yra pasvirusios, neišlaikytas staktų vertikalumas. Patikrinus gulsčiuku staktų įrengimo vertikalumą, nustatyti iki 3 mm nukrypimas. Nekokybiškai atlikti plytelių klijavimo darbai, siūlės įrengtos nekokybiškai, neišlaikytas siūlių pločio vientisumas, siūlių vertikalumas tarp plytelių, nesutvarkyta plytelių ir sienos siūlė, nesuvestas plytelių apdailos kampas, taip pat nuo plytelių nepašalintas glaistas (3.9 pav.). Pagal Statybos taisykles ST 121895674.210.01:2014 „Apdailos darbai“ 20 punktą. Kokybės kontrolė, paviršiu apdaila plytelėmis, nuostatas: 41 p. siūlių tarp plytelių nuokrypis nuo vertikalės ir horizontalės: keraminių plytelių pastato išorėje - iki 2 mm, viduje - iki 1,5 mm., 43p. Apdailintu paviršiu lygumo leistinas nuokrypis, pridėjus 2 metru ilgio liniuotę: keraminių plytelių pastato išorėje – iki 3 mm, viduje - iki 2 mm., 43p. Apdailintu plytelėmis paviršiu siūlių pločio leistini nuokrypiai: keraminiu plytelių pastato išorėje ir viduje- iki 0,5 mm; Atliekant apdailos darbus nebuvo atlikti pasiruošimo darbai, kad apsaugoti esamus paviršius, dėl to buvo ištepti - užteršti ir nenuvalyti langų rėmai, stiklai, palangės, grindų danga, sienų tapetai, radiatoriai, reguliatoriai, jungikliai, skaitliukai, vamzdžiai, durys, staktos ir pan. (3.10-3.11 pav.). Be to neapsaugojus paviršiu, atliekant darbus buvo pažeistos, subraižytos durys, staktos. Minėtų trūkumų ištaisymo kaštai sudaro viso 7852,23 Eur (su PVM), 6489,45 Eur (be pridėtinės vertės mokestis 21 proc. -1362,76), (e.b.t.1, b.l.21-120)

Apžiūros metu nustatytiems defektams, darbų ištaisymo kainos nustatymui, su programine įranga ,,Sistela“ sudaryta lokalinė darbo sąmata, pagal 2021 m. spalio mėn. įkainius. Lokalinėje darbų sąmatoje nurodyta:

Medžiagų pranešimas 10 m atstumu – 87.31 Eur;

Cementinio skiedinio grindų dangų išardymas ir įrengimas - 613.04 Eur

Pagrindo šlifavimas, surenkant šiukšles siurbliu - 41,37 Eur

Grindų pagrindų išlyginimas savaime išlyginančiu skiediniu – 185, 14 Eur

Sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu – 35,42 Eur

Sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu – 103,88 Eur

Nekokybiškų, užterštų sienų perdažymas, paruošiant paviršių – 1334,44 Eur

Statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu – 208,95 Eur.

Atsakovė nesutinka su nustatytais darbo defektais, teigia, kad bute remontą atliko ir pats ieškovas, todėl atsakovė taisė ir jo padarytą broką, be to, remonto darbus atliko ir ieškovo du broliai, todėl jis nėra atsakingas už kitų asmenų padarytą broką. Atsakovė nurodė, kad ieškovas buto remonto metu jai nereiškė pretenzijų dėl kokybės, nors praktiškai kasdien atvykdo ir tik 2021 m. rugsėjo 26 d. atvykęs į butą pamatė daug remonto trūkumų, reiškė pretenzijas. Ieškovas pripažino, kad jis buvo pradėjęs daryti buto remontą, todėl atsakovės prašė, kad viename iš kambarių palyginti grindis. Ieškovas taip pat patvirtino, kad jis su savo dviem broliais padėjo atsakovei lyginti grindis, liejo keramzitą ir betoną. Liudytojas D. A., ieškovo brolis, taip pat patvirtino, kad vieną dieną jis su broliu M. padėjo atsakovei lieti grindis keramzito mišiniu viename kambaryje, koridoriuje, vonioje, tualete, virtuvėje. Liudytojas M. A., ieškovo brolis, patvirtino analogiškas aplinkybes dėl grindų liejimo, be to, paaiškino, kad vieną dieną dviese su atsakovės vadovu lygino grindis balkone. Liudytojas D. A. taip pat patvirtino, kad kai buvo liejamos grindys, sienos buvo aptaškytos. Kad sienos buvo aptaškytos patvirtino ir liudytojas J. J., kuris padėjo atsakovės vadovui ieškovo bute atlikti betonavimo, špakliavimo darbus, jog pirmiau buvo daromos sienos, o tik po to lyginamos grindys, pilama išlyginamoji medžiaga.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, kad ieškovo bute remonto apdailos darbus buvo pardėjęs daryti pats ieškovas, be to, ieškovas su savo broliais D. A. ir M. A. padėjo atsakovės vadovui E. B. lyginti buto grindis, o M. A. padėjo lyginti grindis ir balkone, daro išvadą, nėra galimybės pilnai nustatyti dėl kieko veiksmų buvo atsiradę defektai, kokio lygio defektus galėjo padaryti kiekvienas atskirai.

Atsakovė nesutinka su nustatytais defektais teigdama, kad nesant rašytinės sutarties, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė darbus atliko blogai, nes ieškovas neįrodė, dėl kokio remonto kokybės šalys buvo susitarę. Atsakovė teigia, kad butas, senos statybos name, kad sienos buvo nelygios, todėl jis ieškovui sakė, kad glaistu sienų neišlyginsi, kad sienas reikia išlyginti gipso plokštėmis, tačiau ieškovui toks būdas buvo per brangus, kad norėjo tik kosmetinio remonto. Atsakovė teigia, kad ieškovui sakė, kad reikia papildomai betono grindų lyginimui, tačiau ieškovas norėjo, kad kuo greičiau baigtų remonto darbus, taip pat sakė, kad nesaugotų išorinių buto durų, nes jos senos ir jas keis naujomis. Ieškovas patvirtino, kad atsakovės vadovas jam siūlė sienas lyginti gipso plokštėmis, bet jis nesutiko, kad nesumažėtų kambarys, tačiau nesutiko, kad planavo keisti buto duris, kad grindim trūko medžiagų. Iš išdėstyto, darytina išvada, kad sienos nelygios, grindys sutrūkę ir tai akivaizdžiai matėsi, tai užfiksuota ir vertinio akte apžiūrėjus butą ir kad dėl darbų kokybės ieškovas reiškė pretenzijas ir dėl to tarp ieškovo ir atsakovo vadovo kilo konfliktas.

Nors atsakovė teigė, kad jis nebuvo baigęs pilnai atlikti remonto apdailos darbų, ir dėl to ginčo nėra, tačiau kaip teismo posėdyje patvirtino liudytojas D. K., apžiūrėjęs butą, surašė vertinimo aktą, remonto darbai jau buvo pradelsti, nes sienos jau buvo išlygintos, todėl jas lyginti reikia atliekant tinkavimo darbus, be to, paaiškino, kad nėra sąvokos, ,,kosmetinis remontas“. E. A., bute atlikęs trūkumų šalinimo darbus, patvirtino, kad atsakovė atliko darbus nesilaikydama eiliškumo, durys buvo apdrėbtos, sienos nelygios, grindys suskilę. Liudytojas E. A. patvirtino, kad jis atliko visus remonto darbus lygino grindis su išlyginamuoju skysčiu, šveitė sienas, lygino sienas, dažė sienas, tvarkė arkas ir atliko kitus darbus.

Aptartos aplinkybės, priešingai, nei teigia atsakovė, kad remonto apdailos darbus atliko taip kaip susitarė su ieškovu žodžiu, patvirtina, kad ieškovė nesutiko su remonto darbų kokybe. Teismas, atsižvelgdamas į įprastinius tokios apimties buto remonto darbus, į ieškovo, liudytojų parodymus posėdžio metu, daro labiau tikėtiną išvadą, kad susitarimas dėl kokybiško buto remonto apdailos darbų tarp šalių buvo. Todėl atsakovei prisiėmus pagal darbų sąmatą įsipareigojimus, (grindų, sienų lyginimą bei kitus darbus), ji turi prisiimti ir netinkamai atliktų darbų padarinius.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad ieškovas įrodė šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų rangos darbų trūkumus, nurodytus ieškinyje.

Bylos duomenimis patvirtina, kad ieškovo pasitelktas, individualią veiklą vykdantis E. A. atliko remonto darbų trūkumų šalinio darbus (e.b. t.3 b.l.119). Ieškovas teigia, kad butas suremontuotas ir jo turėtos išlaidos sudaro 6540,46 Eur iš jų E. A. už darbus sumokėjo 5500 Eur, o likusi suma už medžiagas. Turėtas išlaidas ieškovas grindžia sąskaitomis, mokėjimo čekiais (e.b. t.3, b.l.125-142), o apmokėjimą 5500 Eur už darbus E. A. sąskaitomis-faktūromis (e.b.t.3, b.l.143-144). Atkreiptina, kad ieškovas nepateikė mokėjimus patvirtinančių dokumentų, teigdamas, kad E. A. sumokėjo grynaisiais, o E. A. patvirtino kad ieškovas yra jam sumokėjęs visą sutartą sumą.

Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad šalys rangos sutartimi sutarė 9054,10 Eur rangos darbų kainą. Ieškovas už atliktus rangos darbus sumokėjo 7000 Eur. Byloje nėra ginčo, kad rangos darbai nebuvo baigti, todėl spręstina, kad ieškovas neturėjo pareigos pilnai atsiskaityti su atsakove. Objektyvių duomenų patvirtinančių kiek tiksliai nepadaryta darbų byloje nėra, pats ieškovas paskaičiavo, kad atsakovė neatliko darbų 3493,70 Eur sumai (e.b.t.1, b.l.52), o ekspertas D. K., ieškovo užsakymu atliko statybos darbų vertinimą, o ne neatliktus darbus.

Pagal byloje pateiktą vertinimo aktą nustatytiems trūkumams ištaisyti reikalingi kaštai, kuriuos sudaro 7852,23 Eur (su PVM), 6489,45 Eur (be PVM), o pagal ieškovo pateiktus faktinius duomenis, jis patyrė 6540,46 Eur išlaidų. Tarp šios sumos ir vertinimo akte nustatytos sumos be PVM skirtumas nėra didelis, todėl darytina išvada, kad ieškovas tikėtina, realiai patyrė tokias išlaidas, nors ir nepateikė dokumentų patvirtinančių apmokėjimą. Teismas spręsdamas reikalingus kaštus nustatytiems trūkumams ištaisyti, vadovaujasi eksperto vertinimo akte sudaryta lokaline darbo sąmata, kad remonto apdailos darbams ištaisyti reikalingi kaštai sudaro 6489,45 Eur (be PVM), nes trūkumus pašalinęs asmuo dirbo pagal individualią veiką.

Teismui, nustačius, kad dalis remonto darbų nebuvo atlikta, nes tarp šalių kilo konfliktas ir atsakovė neturėjo galimybės tęsti darbus, dalis darbų atlikta nekokybiškai, kad prie nekokybiškai atliktų darbų prisidėjo ne tik atsakovė, bet ir pats ieškovas, jo du broliai, kad tarp šalių pagal žodinę rangos sutartį nebuvo suderinta kokybės reikalavimų pagal kiekvieno iš jų lūkesčius bei teisės aktus – aukštesnio standarto ar rekomendacinius, kad ieškovė iš naujo perdarinėjo remonto apdailos darbus, kuriuos atliko atsakovė, kad buvo ne tik perdarinėjama atsakovės padaryti defektai, bet atlikti ir kiti remonto darbai, kurių atsakovė net nebuvo padariusi, vadovaujantis pateiktais įrodymais – darbų sąmata, vertinimo aktu, šalių, liudytojų paaiškinimais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, ieškovui iš atsakovės priteistina ½ dalis 3244,73 Eur.

Nuo priteistos sumos ieškovei iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, reikalavimo įvykdymo užtikrinimui 8 552,23 Eur sumai, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus reikalavimo įvykdymo užtikrinimui sumą sumažinti iki 3244,73 Eur, ir paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 1 040,00 Eur dydžio išlaidų už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą teismo posėdžiuose, Taip pat ieškovas sumokėjo 193,00 Eur žyminio mokesčio, 50,00 Eur už laikinąsias apsaugos priemones bei patyrė 700,00 Eur vertinimo akto atlikimo išlaidų. Iš viso ieškovas patyrė 1 983,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 1 927,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat prašo gražinti 51,00 Eur žyminio mokesčio, nes nebuvo priimtas priešieškinis. Pažymėtina, kad žymimo mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas 2022 m. liepos 28 d. teismo nutartimi (e.b.t.2, b.l.96).

Teismas tenkino 41 procentą ieškovo reikalavimų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius, ieškovui iš atsakovės priteistina 813,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 983,00 Eur x 41 procentų), o atsakovei iš ieškovo priteistina 1137,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 927,80 Eur x 59 procentų) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalimi), teismas užskaito priešpriešines sumas ir atsakovei iš ieškovo priteisia 324,37 Eur (1137,40 Eur – 813,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 11,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą. Iš ieškovo valstybei priteistina 6,56 Eur (11,12 Eur x 59 procento / 100 procentų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis). Iš atsakovės 4,56 Eur (11,12 Eur x 41 procento / 100 procentų) išlaidos nepriteistinos nes neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priteisti ieškovui M. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) įmonės kodas 304764297, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), 3244,73 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 73 ct) skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3244,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. A. atsakovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) 324,37 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus, 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. A., valstybės naudai 6,56 Eur (šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, reikalavimo įvykdymo užtikrinimui 8 552,23 Eur sumai, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus reikalavimo įvykdymo užtikrinimui suma sumažinti iki 3244,73 Eur, ir paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.