Kauno apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kaip kreditorės interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais Ž. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paminėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtino VMI finansinį reikalavimą 17 159,55 eurų sumai.

Pagal VMI paklausimą AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas 2023 m. sausio 25 d. pateikė bendrovės sąskaitos išrašus už 2021 – 2023 m. Iš pateiktų išrašų nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir/ar prievolę pagal mokestinę paskolos sutartį, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams: 2021 m. lapkričio 26 d. esant 2 196 eurų ir 175,87 eurų pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 550 eurų suma, 2021 m. gruodžio 28 d. esant 1 885,92 eurų ir 167,91 eurų pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 475 eurų suma, 2022 m. kovo 10 d. esant 5 334,48 eurų ir 508,86 eurų pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 972,70 eurų suma, 2022 m. balandžio 2 d. esant 6 734,68 eurų ir 679,41 eurų pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 380 eurų suma, 2022 m. balandžio 5 d. esant 6 734,68 eurų ir 679,41 eurų pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 200 eurų suma, 2022 m. balandžio 8 d. esant 10 199,60 eurų mokestinei nepriemokai Ž. Ž. pervesta 1 820 eurų suma, 2022 m. balandžio 14 d. ir 19 d. esant 10 199,60 eurų mokestinei nepriemokai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta po 1 000 eurų, o 2022 m. balandžio 21 d. esant 10 184,30 eurų mokestinei nepriemokai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 000 eurų suma. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas Ž. Ž. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI, taigi Ž. Ž. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pareiškime daroma išvada, jog Bendrovės vadovas Ž. Ž., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateikto piniginių lėšų judėjimo per bendrovės sąskaitą, esančią banko sąskaitoje, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., nustatyta, kad Bendrovės vadovas Ž. Ž. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą Ž. Ž. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti Ž. Ž. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 eurų dydžio baudą (b. l. 1–4).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. Ž. į 2023 m. liepos 26 d. teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Teismui atidėjus paminėtą teismo posėdį, Ž. Ž. išsiųstas šaukimas atvykti į 2023 m. rugsėjo 22 d. 11.00 val. teismo posėdį, teismo šaukimas įteiktas tinkamai ir laiku, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl Ž. Ž. į teismo posėdį paskirtu laiku neatvykus, savalaikiai neinformavus teismo apie vėlavimą atvykti į teismą, teismas bylą nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2 t., b. l. 51, 57).

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 45–48, 58–59).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Ž. Ž. nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (1 t., b. l. 7). UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė (1 t., b. l. 13–14). 2021 m. spalio 26 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl 3 178,27 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2023 m. birželio 25 d, tačiau 2022 m. balandžio 7 d. VMI priėmė sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį (1 t., b. l. 15–19).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų už 2021 – 2023 m. nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir/ar prievolę pagal mokestinę paskolos sutartį, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams: 2021 m. lapkričio 26 d. esant 2 196 eurų ir 175,87 eurų pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 550 eurų suma, 2021 m. gruodžio 28 d. esant 1 885,92 eurų ir 167,91 eurų pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 475 eurų suma, 2022 m. kovo 10 d. esant 5 334,48 eurų ir 508,86 eurų pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 972,70 eurų suma, 2022 m. balandžio 2 d. esant 6 734,68 eurų ir 679,41 eurų pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 380 eurų suma, 2022 m. balandžio 5 d. esant 6 734,68 eurų ir 679,41 eurų pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 200 eurų suma, 2022 m. balandžio 8 d. esant 10 199,60 eurų mokestinei nepriemokai Ž. Ž. pervesta 1 820 eurų suma, 2022 m. balandžio 14 d. ir 19 d. esant 10 199,60 eurų mokestinei nepriemokai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta po 1 000 eurų, o 2022 m. balandžio 21 d. esant 10 184,30 eurų mokestinei nepriemokai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 000 eurų suma (1 t., b. l. 21–199).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kas Ž. Ž. laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. buvo Bendrovės vadovas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką, Bendrovė ir VMI buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, tačiau mokėjimų pagal suderintą grafiką neatliko, be to esant mokestinei nepriemokai laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne VMI, nors Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė 2021 m. gegužės 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsiskaitymus vykdė iš Bendrovės banko sąskaitos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. Ž. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog Ž. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui negrynaisiais pinigais su kitais žemesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė VMI kaip kreditorės interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Tokiais veiksmais Ž. Ž. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, – padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. Ž. asmenybę – baustas už įvairaus pobūdžio nusižengimus, paskirtos nuobaudos įvykdytos, Liteko duomenimis neteistas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad Ž. Ž. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta artima minimaliam dydžiui bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.