Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-1726-762/2016Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01462-2016-7Procesinių sprendimų kategorija 3.2.9.3 (N)

2016 m. gruodžio 7 d.

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. (jo atstovo advokato Eugenijaus Baršio) pareiškimą dėl neveiksnaus piliečio neveiksnumo ribų nustatymo, suinteresuoti asmenys - L. M., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rokiškio rajono apylinkės teisme priimtas pareiškėjo V. M. (jo atstovo advokato Eugenijaus Baršio) pareiškimas dėl neveiksnaus piliečio neveiksnumo ribų nustatymo, suinteresuoti asmenys L. M., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Teismui priėmus pareiškimą bei atsižvelgiant į suinteresuoto asmens – L. M. pateiktame atsiliepime išdėstytus teiginius paaiškėjo, kad pareiškimas yra pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl paliktinas nenagrinėtu.

Remiantis 2015 03 26 įstatymu Nr. XII-1566 (TAR, 2015, Nr. 2015-05573) (2015 12 03 įstatymo Nr. XII-2126 (TAR, 2015, Nr. 2015-19742) redakcija) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo ( t. y. 2016 01 01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

CK 2.10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksmu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.10¹ straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos.

Vėlesni vienų metų terminai pradedami skaičiuoti nuo paskutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo sprendžiamas asmens veiksnumo klausimas, įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pripažinimas neveiksniu - tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

Įvertinus aukščiau išdėstytą laikytina, kad nuo 2016-01-01 galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės kreiptis į teismą asmeniui (jo atstovui), kuris yra pripažintas neveiksniu (iki 2016-01-01 galiojusio teisinio reglamentavimo prasme). Pripažintas neveiksniu asmuo galėtų kreiptis į teismą (duomenys neskelbtini) str. numatyta tvarka tik tada, kai teismo sprendimas dėl jo pripažinimo neveiksniu būtų peržiūrėtas ir jis būtų pripažintas ne visiškai neveiksniu, o veiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismo sprendimu pripažintam neveiksniu asmeniui neturint teisės kreiptis į teismą dėl jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo peržiūrėjimo, tokios teisės neturi ir jo atstovas (CPK 59 straipsnis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. M. (jo atstovo advokato Eugenijaus Baršio) pareiškimą palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.