- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- 1S-17-337/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas E. V., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. D. (toliau - Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo teisėjo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – iojo skyriaus prokuroro B. L. 2018 m. spalio 19 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. D. 2018-10-12 pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškimo nagrinėjimas buvo pavestas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai.
2018-10-19 nutarimu Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras B. L. A. D. prašymą atmetė. Prokuroras nutarime nurodė, kad nagrinėjant pareiškimą buvo atlikta paieška teisėsaugos duomenų bazėse ir nustatyta, jog analogiško pobūdžio Pareiškėjo skundai dėl nurodytų teisėjų veiksmų įvertinimo baudžiamosios teisės prasme buvo nagrinėti ir ankščiau. Dėl jų priimti procesiniai sprendimai.
Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-08 nutartimi Pareiškėjo skundas dėl prokuroro 2018-10-19 nutarimo panaikinimo buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta duomenų, kurie kaip nors patvirtintų A. D. pareiškime ar skunduose nurodytas aplinkybes. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog analogiško turinio pareiškėjo A. D. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Vilniaus apygardos teismo teisėjų A. S., A. Š. ir V. P. – Tamošiūnaitės atžvilgiu, dėl jų veiksmų nagrinėjant apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , jau buvo nagrinėtas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės J. K. 2017-07-13 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o Pareiškėjo skundas dėl šio prokurorės nutarimo galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017-09-21 nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, kaip galima suprasti iš skundo turinio, prašo panaikinti apylinkės teismo 2018-11-08 nutartį bei prokuroro 2018-10-19 nutarimą. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, joje netinkamai interpretuoti įstatymai, t. y. pažeistos BPK 1 str., 2 str. nuostatos. Teigiama, kad skundžiamojoje nutartyje teismo išvados padarytos formaliai, neįsigilinus į Pareiškėjo nurodytus argumentus, neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Nurodoma, kad skundžiamojoje teismo nutartyje tiesiog perrašyti ankstesnių procesinių sprendimų motyvai. Pažymima, kad šioje konkrečioje situacijoje nebuvo imtasi jokių veiksmų išsiaiškinti skunduose nurodytas aplinkybes dėl galimai teisėjų padarytų nusikalstamų veikų. Toliau skunde dėstomos aplinkybės, kurias, pasak Pareiškėjo, Vilniaus apygardos teisėjų kolegija įvertino kaip nenustatytas, t. y. savo procesiniame sprendime nurodė, kad tokių aplinkybių ar įvykių nėra buvę. Skunde tikinama, kad teisėjai Pareiškėją nuteisė remdamiesi tik savo įžvalga ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentą bei neatliko savo pareigų. Teigiama, kad teisėjų kolegijos priimtas sprendimas yra neargumentuotas ir jame yra išreikšta tik jų subjektyvi nuomonė. Nurodoma, kad su A. S. susijusioje byloje pastarojo asmens parodymai buvo melagingi, o teisėjų kolegija, negalėdama jų paneigti, juos tiesiog įvardijo kaip subjektyvius duomenis ir tokiu būdu teisėjai A. S., A. Š. ir V. P. – T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. Teigiama, kad minimi teisėjai į nutartį įrašė žinomai melagingus duomenis, kad būtent A. D. nurodytų faktų nėra buvę. Toliau skunde detaliai cituojama teismo posėdžio protokolas, pažymima, kad tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Toliau skunde plačiai kritikuojamas teisėsaugos institucijos pareigūnų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo darbas. Nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįsigilino į jam pateiktą bylos medžiagą ir joje nurodytas faktines aplinkybes. Teigiama, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas galimai buvo šališkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką ar nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Aukštesnės instancijos teismui pateiktą skundą Pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui pateiktą skundą. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, Pareiškėjas savo skunde nenurodė.
Skunde teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai taikė BPK 1, 2 straipsnių nuostatas, neanalizavo A. D. skunduose nurodytų duomenų. Teigiama, jog toks teismo vertinimas yra subjektyvus ir su išankstine nuostata. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog gavus Pareiškėjo prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo nustatinėjamos pareiškime nurodytos aplinkybės, t. y. atlikti nurodytų duomenų patikrinimo veiksmai (BPK 168 str. 1 d.) ir nustatyta, kad Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės jau buvo plačiai nagrinėjamos ir aptartos bei dėl jų yra priimta įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2018-10-03 nutartis ikiteisminio tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini). Įvertinus visus gautus ir tirtus duomenis nei priimant minimą Vilniaus apygardos teismo 2018-10-03 nutartį nei nagrinėjant Pareiškėjo skunde nurodytas analogiškas aplinkybes jokių neteisėtų bei įstatymais uždraustų veiksmų nustatyta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Kaip galima suprasti iš skundo turinio, juo teigiama, kad teisėjai A. S., A. Š. ir V. P. – Tamošiūnaitė apeliacine tvarka nagrinėdami baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) joje priėmė procesinį sprendimą – nutartį remdamiesi tikrovės neatitinkančiais faktais, t. y. teisėjai galimai suklastojo procesinį dokumentą ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi bei padarė BK 300 str. numatytą nusikalstamą veiką. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Visų pirma pažymėtina, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai; teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Teisėjas, atlikdamas savo konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą, bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, priima sprendimą remdamasis visapusišku bylos medžiagos vertinimu, teise, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais. Kitų institucijų ar asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 str.). Taigi, teisėjo procesinis nepriklausomumas reiškia, kad tik pats teisėjas (teismas) sprendžia, kaip jam nagrinėti bylą bei kokį priimti teismo sprendimą. Teismo sprendimas yra teisingumo vykdymo aktas. Teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik proceso įstatymų nustatyta tvarka juos apskundus aukštesnės instancijos teismui, taip pat, jeigu atsiranda naujų aplinkybių, asmuo gali pasinaudoti kitais įstatymo numatytais būdais dėl priimto teismo sprendimo peržiūrėjimo (pvz., proceso atnaujinimas). Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų dėl baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto sprendimo buvo pateiktas A. D. kasacinis skundas, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi buvo tenkintas iš dalies. Iš minimos kasacinio teismo nutarties turinio matyti, kad kasaciniu skundu buvo keliamas klausimas ir dėl A. D. nuteisimo pagal BK 154 str. 2 d. Kasacinio teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai A. D. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip matyti iš skundo turinio Pareiškėjas jame nenurodė jokių nežinomų, naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėta situacija, kurioms esant būtų galima svarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėjas kvestionuoja įsiteisėjusį procesinį sprendimą, nors, kaip jau minėta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės nebegali būti revizuojamos bei vertinamos iš naujo. Pareiškėjo minimi teisėjai vykdė savo pareigas – nagrinėjo bylą pagal savo vidinį įsitikinimą, vertino byloje esančius įrodymus ir jais remiantis priėmė procesinį sprendimą.
Skunde teigiama, kad tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas aplaidžiai ir netgi galimai šališkai nagrinėjo visus byloje pateiktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos skundo argumentus. Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjo argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo iš esmės yra susiję tik su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei teismo procesinio sprendimo argumentavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinio sprendimo galimos motyvacijos trūkumai nėra pagrindas teismo šališkumui konstatuoti. Juo labiau pagrindo konstatuoti teismo šališkumą nesudaro Pareiškėjui nepalankus ir nenaudingas jo pateiktų aplinkybių interpretavimas bei nepalankaus sprendimo priėmimas. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teismas taip pat nenustatė.
Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas aukštesnės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės teismo daromoms išvadoms.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus apylinkės teismo 2018-11-08 nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti Pareiškėjo skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2018-11-08 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.