Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Valinskienė, susipažinusi su A. A. (A. A.) skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. A. prašymas atnaujinti praleistą terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiui apskųsti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. A. paskirtos dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti ne mažiau kaip pusę šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. vasario 13 d. gautas A. A. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio bei prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl šio nuosprendžio paduoti. Prašyme A. A. nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių - advokato Mariaus Minkevičiaus netinkamų veiksmų. Jis buvo sutaręs su šiuo savo gynėju, kad šis parengs apeliacinį skundą, tačiau 2017-12-05 šis pranešė, kad skundo neparuošė dėl ligos, žadėjo jį paruošti vėliau, tačiau neparuošė, pradėjo tvirtinti, kad ruošti skundą nėra prasmės. Tada jis kreipėsi į kitą advokatą. Buvęs advokatas jam nepateikė dokumentų apie savo ligą. Pats paruošti skundo neturi reikiamos kvalifikacijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistojo A. A. prašymą atnaujinti praleistą terminą 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiui apskųsti atmetė. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nuteistojo nurodytas priežastis, dėl kurių jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą.

2016-12-05 advokatas M. Monkevičius jį informavo, kad nespėjo laiku parengti apeliacinio skundo, tačiau patikino, kad skundas bus parengtas, o terminas skundui paduoti bus atnaujintas dėl svarbių priežasčių, t.y. kad advokatas buvo paguldytas į ligoninę dėl širdies problemų. Atsižvelgiant į tai nepagrįsta teismo išvada, kad jis, sužinojęs apie termino praleidimą, ir būdamas aktyvus turėjo informuoti teismą apie ketinimą skųsti nuosprendį. Jis buvo aktyvus, kiek to reikalauja pakankamai rūpestingo ir apdairaus žmogaus elgesys. Jis nuolat domėjosi apie skundo eigą, teiraudamasis savo gynėjo, kuris tikino, kad skundas bus parengtas. Sudaręs teisinių paslaugų sutartį su kvalifikuotu teisininku, neturėjo jokio pagrindo juo nepasitikėti. Nežinojo, kad gynėjui praleidus terminą, jis turi pareigą informuoti teismą apie savo ketinimą skųsti nuosprendį.

Jis sutartį su kitu teisininku sudarė tik 2016-01-24, kadangi tuo metu jo gynėjas apskritai nebeatsiliepė į skambučius. Taigi, kaip ir nurodyta nutartyje, jis ėmėsi veiksmų, t.y. kreipėsi į kitą kvalifikuotą teisininką dėl apeliacinio skundo parengimo, kuris per protingą terminą parengė apeliacinį skundą, taip pat pateikė skundą Lietuvos advokatūrai dėl advokato M. Monkevičiaus veiksmų. Jis ne dėl savo kaltų veiksmų neteko galimybės apskųsti, o aukštesnysis teismas - revizuoti jam nepalankų, galimai nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

A. A. skundas atmestinas.

BPK 314 straipsnio 1 dalis numato, kad praleistas nuosprendžio apskundimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per įstatymo numatytą terminą paduoti apeliacinį skundą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir jo teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nuteistojo nurodytas priežastis, dėl kurių jis daugiau nei dvejais mėnesiais praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Aukštesnės instancijos teismas sutinka tiek su šia išvada, tiek su ginčijamoje nutartyje pateikta minėtą išvadą pagrindžiančia argumentacija, kurios nekartoja.

Pritardamas apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams ir, kaip minėta, jų nekartodamas, aukštesnės instancijos teismas papildomai pažymi, kad A. A. buvo žinoma 2016-11-14 nuosprendžio paskelbimo diena, jam taip pat buvo žinomas ir jo apskundimo terminas, kuris nurodytas pačiame nuosprendyje, tad jam buvo aiškiai žinoma ir paskutinė apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos diena. Nežiūrint to, iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas, artėjant šiam terminui į pabaigą ir net iki pat paskutinės jo dienos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad jo teisė į apeliaciją būtų realizuota, tai yra nesidomėjo apeliacinio skundo ruošimo eiga, nors paskutinę termino dieną vis dar neturėjo žinių apie skundo paruošimą. Jis net neišreiškė raštu savo valios skųsti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, ką imperatyviai nurodo BPK 312 straipsnio 5 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad šis dokumentas turi būti pateikiamas kartu su paduodamu apeliaciniu skundu. Tiek ši aplinkybė, tiek kiti ginčijamoje nutartyje išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad A. A. priešingai, nei teigiama skunde, nesielgė reikiamai rūpestingai, nebuvo pakankamai aktyvus, tad pagrindo išvadai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nebuvo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti A. A. skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.