- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- I-8874-561/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07846-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės atstovei Monikai Ražukaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2012-06-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl sklypo Justiniškių gatvėje suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ Nr. 30-1329 (toliau – ir Įsakymas), 3 punktą; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl sklypo Justiniškių gatvėje suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ Nr. 30-1329, 2 punktą, panaikinant formuojamo žemės sklypo plane 45 kv. m. servitutą, pažymėtą linijomis ir skaičiais 9–12.
Skunde nurodė, kad yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės S. J. turėtą 2,7313 ha žemę, buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje.
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir NŽT skyrius) 2011-08-29 raštu Nr. 49SDP-71 kreipėsi į Administraciją dėl sklypo suprojektavimo nuosavybės teisių atkūrimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, domėdamasis kaip vyksta žemės sklypo formavimo procedūra, per atstovą 2011-10-25 pateikė prašymą, kuriuo prašė Administracijos Miesto plėtros departamento nurodyti kokioje stadijoje yra žemės sklypo formavimo procedūra. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-04-26 raštu Nr. A51-25800(2.14.2.12-MP8) pateikė informaciją, jog Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-05-30 sprendimu Nr. 327 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tvirtinimo“ ir vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-03-01 sprendimą (administracinėje byloje Nr. I-415-95/2010), suprojektavo 2200 kv. m. kitos paskirties žemės sklypą Justiniškių gatvėje. Taip pat nurodė, jog patvirtinus žemės sklypo Justiniškių gatvėje planus, dokumentai nustatyta tvarka bus perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriui pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.
Pabrėžė, kad Administracijos direktoriaus įsakymo 3 punktu savivaldybės direktorius siūlo NŽT nustatyti 45 kv. m. servitutą statinio savininkui eksploatuoti statinį, esantį žemės sklype, t. y. savivaldybė siūlo nustatyti servitutą statiniui, pastatui – sargo nameliui, unikalus Nr. 1099-7023-2010, kurio teisinė registracija jau yra panaikinta.
Tvirtino, kad šiam statiniui, kuris teisiškai neegzistuoja (nuosavybės teisės yra išregistruotos), servitutas negali būti nustatytas, todėl Administracijos direktoriaus įsakymas dalyje dėl servituto nustatymo yra naikintinas, o žemės sklypo planas koreguotinas, panaikinant iš jo nustatytiną 45 kv. m. servitutą.
Teismo posėdyje nei pareiškėjas, nei jo atstovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas įsakymas yra priimtas Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nustatyta tvarka. Rėmėsi teisės aktų nuostatomis ir tvirtino, kad ginčas byloje kilęs nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo ir nebaigus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, todėl klausimas dėl Įsakymo dalies panaikinimo ir pakeitimo turėjo būti nagrinėjamas Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Tvirtino, kad yra pagrindas skundą palikti nenagrinėtu, pareiškėjui nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog pareiškėjas turi teisę tiesiogiai skundą teikti teismui, prašė skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Byloje ginčas kilęs dėl Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti Administraciją patikslinti Įsakymo 2 punktą, panaikinant formuojamo žemės sklypo plane 45 kv. m. servitutą, pažymėtą linijomis ir skaičiais 9–12.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-29 įsakymo Nr. 30-1329 „Dėl sklypo Justiniškių gatvėje suprojektavimo ir plano patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti 45 kv. m. servitutą, statinio savininkui eksploatuoti statinį, esantį žemės sklype, pridedamoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėtoje linijomis ir skaičiais 9–12 (b. l. 18–19).
Iš skundžiamo įsakymo matyti, kad jis yra priimtas remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ straipsniu, t. y. teisės aktais, kurie reglamentuoja nuosavybės atkūrimą į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.
Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalizuojant šią įstatymo nuostatą, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte yra nustatytos procedūros, kurių turi būti laikomasi atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte nustatyta procedūra yra tęstinė, joje dalyvaujantys subjektai yra žemėtvarkos skyrius ir savivaldybės administracijos direktorius, kurie pagal numatytą eiliškumą turi atlikti eilę veiksmų ir priimti aktus, kuriais remiantis gali būti priimtas sprendimas pagal piliečio prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę turėtoje vietoje.
Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.
Pagal minėtą teisinį reguliavimą, vienas iš subjektų, dalyvaujančių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, procedūroje yra savivaldybės administracijos direktorius. Nacionalinė žemės tarnyba gali priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūrą tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina galimo grąžinti žemės sklypo planą. Skundžiamas Įsakymas yra priimtas pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte numatytas procedūras, t. y. šiuo įsakymu suprojektuotas žemės sklypas, patvirtintas žemės sklypo planas ir sklypo dokumentai perduoti Nacionalinei žemės tarnybai. Teismui nėra pateikti duomenys, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra priėmusi sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į suprojektuotą žemės sklypą.
Teismo vertinimu, skundžiamas Įsakymas yra administracinis aktas, priimtas iki sprendimo atkurti (atsisakyti atkurti) nuosavybės teises į žemės sklypą priėmimo. Vykdant Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 punkte ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte pavestas funkcijas savivaldybės administracijos direktoriaus priimti aktai patenka į žemės reformos vykdymo sritį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 str. 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-10-11 nutartis Nr.AS11- 296/2007, Administracinių teismų praktika Nr.3 (13) ir kt., taip pat LVAT praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis), „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, p. 461–463).
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2 dalyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 25 str. 1 dalies taikymo sritį, nes šioje normoje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. LVAT teisėjų kolegija 2011-02-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-122/2011 pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog savivaldybė nėra Nacionalinės žemės tarnybos padalinys, nereiškia, kad savivaldybės administracijos aktai, veiksmai (neveikimas) negali būti skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai, jei tai numato įstatymai (nagrinėjamu atveju Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 dalis). Jeigu įstatymų leidėjas numatė, kad kuriuos nors konkrečius veiksmus žemės reformos procese atlieka savivaldybė, o savivaldybės atitinkamus aktus, veiksmus (neveikimą) privaloma skųsti ne teismo tvarka, tai tokie savivaldybės aktai, veiksmai (neveikimas) atitinka ABTĮ 25 str. 1 dalies sąlygas dėl privalomo išankstinio ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-29 įsakymas Nr. 30-1329 (jo dalis) yra pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte numatytą procedūrą parengtas ir priimtas administracinis aktas, kuris patenka į Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 dalyje numatytą skundų kategoriją, todėl nagrinėjamu atveju yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 103 str. 1 punktu, pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti Įsakymo 3 punktą ir įpareigoti Administraciją patikslinti Įsakymo 2 punktą paliktinas nenagrinėtas.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, paduodamas teismui skundą, sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 42 str. 1 d. 5 punktu, sprendžia, kad pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 42 str. 1 d. 5 punktu, 103 str. 1 punktu, 104, 149 straipsniais, teismas
nutarė:
Pareiškėjo V. J. skundą palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti pareiškėjui teisę skųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-29 įsakymo Nr. 30-1329 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.
Pareiškėjui V. J. grąžinti 2013-12-13 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.