Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas S. V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2008-08-06, įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 59/1000 dalis pastato tvarto – sandėlio, pažymėto indeksu 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestate, pažymėtame indeksu 2f1p patalpą, pažymėtą indeksu „1-11“, kurios plotas 41,74 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini), teisiškai neregistruotą, kurią nepertraukiamai valdė nuo 1994-10-14 iki 2008-08-06 (b.l. 1-3). Pažymi, kad nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas reikalingas siekiant, kad VĮ Registrų centras įregistruotų nuosavybės teisę į minėtą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1994-10-14 buvo pasirašytas aktas, kuriame yra nurodyta, kad S. L. atiteko 9,8 % tvarto – sandėlio, pastatyto 1872 m., esančio Jokūbavo kaime (b.l. 6). Minėtame akte yra nurodyta, kad tas aktas yra patvirtintas 1995-02-22 bendrovės narių susirinkimo protokolu Nr. 1. Pareiškėja šio protokolo teismui nepateikė, nes ieškinyje nurodo, kad šis protokolas jos tėvui S. V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam 2008-08-06, nebuvo išduotas. 2011-04-12 Klaipėdos apskrities archyvas raštu informavo, kad negali išduoti ŽŪB Jokūbavas 1994-1995 m. likvidavimo komisijos aktų kopijas apie pajus paskirto prie ūkinio pastato esančio sandėlio, nes šie dokumentai nėra perduoti saugoti Klaipėdos apskrities archyvui (b.l. 11). 2011-04-06 Kretingos rajono savivaldybės administracija raštu informavo, kad jai saugoti nėra perduoti protokolai ir aktai pagal pajus padalyto turto, todėl negali išduoti akto apie priestato prie ūkinio pastato paskyrimą už pajus (b.l. 12). 1996-09-05 Kretingos rajono Jokūbavo žemės ūkio bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b.l. 8). 2008-08-06 S. V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 10). Po jo mirties visą turtą paveldėjo S. V. L. sutuoktinė B. L., a.k. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos motina) (b.l. 28-31). 2011-12-09 pareiškėjos motina B. L., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (b.l. 9). Po jos mirties, pagal testamentą palikimą priėmė pareiškėja, kuriai 2012-03-23 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, tačiau tik į tą turtą, kuris buvo įregistruotas viešajame registre (b.l. 13-27). 2014-07-02 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė įregistruoti nuosavybės teisę į tvarto – sandėlio dalį, kadangi pareiškėja negali pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, o būtent 1995-02-22 bendrovės narių susirinkimo protokolo Nr. 1, kuriuo patvirtintas aktas kuriame yra nurodyta, kad S. L. atiteko 9,8 % tvarto – sandėlio, pastatyto 1872 m., esančio Jokūbavo kaime (b.l. 32). 2013-11-18 buvo atlikti nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai, visam pastatui tvartui – sandėliui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis pažymėtas indeksu 1F1p. Prie šio pagrindinio pastato yra pristatyti du priestatai, pažymėti indeksais 1f1p ir 2f1p. Pareiškėja nurodo, kad S. V. L. priklausiusi patalpa yra priestate, pažymėtame indeksu 2f1p, kuris pastatytas 1973 m. (b.l. 39-49). 2013-08-28 Kretingos rajono savivaldybės administracijos rašte nurodoma, kad pastatas tvartas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono savivaldybei nepriklauso (b.l. 7). 2013-08-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus rašte nurodoma, kad statinys, esantis (duomenys neskelbtini)., nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje (b.l. 34).

Pareiškėja N. N. teismo posėdžio metu nurodo, kad patvirtina pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašo nustatyti juridinį faktą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuris yra reikalingas siekiant Nekilnojamo turto registre įregistruoti pastato tvarto – sandėlio dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tėvai gyveno šalia minėto pastato. Šiuo pastatu jos tėvai naudojosi, kaip pagalbinėmis patalpomis (laikė grūdus, statybines medžiagas). Paaiškina, kad tėvams pradėjus sirgti, faktiškai gyveno Jokūbavo k., nors gyvenamąją vietą buvo deklaravusi Tauragėje. Nurodo, kad tėvai apie 20 metų naudojosi minėta pastato dalimi. Nekilnojamo turto neįregistravimo viešajame registre priežasčių nurodyti negalėjo. Paaiškina, kad ketina kraustytis gyventi į Jokūbavo k. ir nurodo, kad minėto pastato dalis yra būtina, ketina ja naudotis ateityje, nurodo, kad ir dabar šioje pastato dalyje yra laikomos statybinės ir kitos medžiagos. Pastato dalis yra prižiūrima, remontuojamas stogas, durys, patalpos yra laikomos užrakintos. Paaiškina, kad rūpinasi pastato aplinka, nupjauna žolę. Žino, kad tėvams esant gyviems nei jie, nei kiti pastato bendrasavininkiai turto nebandė įregistruoti viešajame registre, pastato dalis gautas už pajus tiesiog faktiškai valdo ir jomis naudojasi. Nurodo, kad kitomis pastato dalimis naudojasi ir kiti asmenys. Prašo pareiškimą tenkinti, nes siekia, kad VĮ Registrų centras įregistruotų nuosavybės teisę į pastato dalį.

Pareiškėjos atstovas pagal įgaliojimą R. N. prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti, kad S. V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2008-08-06, įgijo nuosavybės teisę pagal gyjamąją senatį į 59/1000 dalis pastato tvarto – sandėlio, pažymėto indeksu 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestate, pažymėtame indeksu 2f1p patalpą, pažymėtą indeksu „1-11“, kurios plotas 41,74 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini)., kurią nepertraukiamai, teisėtai, atvirai ir sąžiningai valdė nuo 1994-10-14 iki 2008-08-06, t. y. daugiau kaip dešimt metų.

L. P. J. teismo posėdžio metu nurodo, kad pareiškėją N. N. pažįsta nuo gimimo, nes kartu gyveno Jokūbavo k., santykiai yra geri, bendrauja. Paaiškina, kad 1994-1995 m. buvo Jokūbavo žemės ūkio bendrovės likvidavimo komisijos pirmininkė ir už pajus paskyrė S. L. tvarto – bromo dalį proporcingai turimiems pajams. Buvo rašomas protokolas. Nurodo, kad komisijoje be jos dalyvavo Z. A., A. M., P. D. ir kiti asmenys, kurių pavardžių nepamena. Nurodo, kad protokolas ir kiti dokumentai buvo perduoti K. Š. žinion, kuris buvo pastato dalininkas, savo dalyje laikė gyvulius ir buvo atsakingas už mokesčių už elektros energiją sumokėjimą. Vėliau paaiškėjo, kad K. Š. tų dokumentų neturi, jie buvo prarasti. Šiuo metu K. Š. savo dalimi pastate nesinaudoja. Paaiškina, kad protokolas buvo rašomas tik vienu egzemplioriumi, o visiems kam reikėjo dokumentų kopijų, tai galėjo padaryti tik mokykloje, kur buvo spausdinimo mašina, originalas, kaip minėta anksčiau, buvo perduotas K. Š. žinion. Nurodo, kad paskirstant pastato dalis vietoje nedalyvavo ir negali nurodyti, kokia konkrečiai dalis teko pareiškėjos tėvui.

L. V. G. teismo posėdžio metu nurodo, kad pareiškėją pažįsta. S. V. L. gyveno kaimynystėje ir pagal pajus gavo priestatą, pastatytą kolūkio laikais prie senojo pastato (šiame priestate kolūkis laikė kombinuotus pašarus gyvuliams), kuriuo jis naudojosi (laikė lentas, grūdus). Nuo tada, kai pastatas buvo išdalintas proporcingai turimiems pajams, iki mirties, V. S. L. minėtu priestatu naudojosi.

Liudytoja A. G. A. teismo posėdžio metu nurodo, kad pareiškėją N. N. pažįsta nuo gimimo. S. V. L. likviduojantis bendrovei pagal pajus buvo gavęs pastato dalį, kuria naudojosi (laikė grūdus, bulves, statybines medžiagas) iki pat mirties. Žino, kad S. V. L. buvo paskirta konkreti pastato dalis, t. y. priestatas. Nurodo, kad ir pati turi dalį minėtame pastate, kuria naudojasi ir dabar. Įteisinusi ir viešajame registre įregistravusi nuosavybės teisių nėra, nes mano, kad tam reikia turėti papildomų pinigų. Paaiškina, kad buvo rašomas komisijos protokolas, tačiau, ar jame pasirašyti reikėjo, nurodyti negali. Priestatą šiuo metu prižiūri ir juo naudojasi Naujokaičiai. Komisijos nariai buvo susirinkę prie pastato ir proporcingai turimiems pajams paskirstė pastatą dalimis bei nurodė, kokia pastato dalis kuriam asmeniui priklausys. Komisijos nariais, kurie dalyvavo paskirstant pastatą dalimis, buvo P. J., M., Z. A. ir kiti asmenys. Dokumentų įrodančių, kad turi nuosavybės teisę į pastato dalį, neturi. Pirmieji, norintys įregistruoti nuosavybės teisę į pastato dalį viešajame registre, yra Naujokaičiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išskyręs nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas bei atskleidęs jų turinį, t. y. nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis).

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus.

Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai) (2013-10-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs pareiškėjos N. N. ir jos įgalioto atstovo R. N. paaiškinimus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad yra visos sąlygos, leidžiančios konstatuoti juridinį faktą, kad S. V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2008-08-06, įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 59/1000 dalis pastato tvarto – sandėlio, pažymėto indeksu 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestate, pažymėtame indeksu 2f1p patalpą, pažymėtą indeksu „1-11“, kurios plotas 41,74 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini)., teisiškai neregistruotą, kurią nepertraukiamai valdė nuo 1994-10-14 iki 2008-08-06.

Byloje nėra duomenų apie apribojimų ir draudimų, numatytų CK 4.68. – 4.71 str., buvimą, kuriems esant nebūtų galima pripažinti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, fakto.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažintina, kad yra visos įstatymo nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymo reikalavimai tenkintini visiškai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad S. V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2008-08-06, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 59/1000 dalis pastato tvarto – sandėlio, pažymėto indeksu 1F1p (pagal 2013-11-18 atliktus nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestate, pažymėtame indeksu 2f1p patalpą, pažymėtą indeksu „1-11“, kurios plotas 41,74 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini), kurią nepertraukiamai valdė nuo 1994-10-14 iki 2008-08-06.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.