Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-11-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3281-827/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
A15.-3281-827/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02950-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. T.
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Nr. A15-3281-827/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02950-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.9.3; 16.9.10.; 21.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. T.,suinteresuotam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, kurioje E. T. (E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2020 m. rugsėjo 15 d. 07.11 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. T. teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą gavo, supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad atvežė klientę, kuri nuėjo į namus ir turėjo grįžti. Jis laukė, ji kurį laiką negrįžo, norėjo pavažiuoti atgal, kad geriau matytųsi laiptinė. Važiuodamas atgal žiūrėjo į pastatą ir nepastebėjo gale stovėjusio automobilio, atsirėmė į jį. Išlipęs apžiūrėjo savo automobilį, matė, kad ant kito automobilio yra žymė, bet jam atrodė, kad labai nereikšminga. Tada grįžo klientė ir jis su ja išvažiavo. Dėl to labai gailisi, kažkaip neįvertino situacijos. Pragyvena iš pavėžėjo veiklos, ją verčiasi jau ketvirti metai. Prašė neatimti teisės vairuoti, kadangi dėl to neturės pragyvenimo šaltinio.

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.(LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš eismo įvykio pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-11-303/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo E. T. parodymus bei įvertinęs rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad E. T. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. T. tiek rašytiniame paaiškinime (b.l. 22), tiek teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino, nurodė, kad vairavo transporto priemonę, važiuodamas atbulas atsirėmė į gale stovintį automobilį, išlipęs apžiūrėjo abu automobilius, tačiau matė tik ant savo automobilio žymes, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Tačiau teismo posėdyje jis nurodė, jog matė, kaip jam atrodė, nežymias apgadinimo žymes ir ant kito automobilio. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kaip E. T. vairuojamas taksi automobilis, važiuodamas atbulas kliudo stovėjusį BMW markės automobilį, nuo smūgio BMW automobilis net susiūbuoja. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, taip pat matomi ženklūs sugadinimai, nubrozdinimai ant BMW automobilio. Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad E. T. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už šio pažeidimo padarymą.

E. T. kaltę ir padarytus nusižengimus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t.y.: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulės E. Č. tarnybinio pranešimo duomenys (b.l. 6), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 8), nukentėjusiojo A. S. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 9) bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistės G. G. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (b.l. 5), taip pat draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ pateikti duomenys apie automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą 1608,44 eurų (su PVM) žalą, fotonuotraukomis (b.l. 26,27), vaizdo įrašu (b.l. 28) ir kita byloje surinkta medžiaga.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog E. T. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, todėl jam skirtinos nuobaudos.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį: asmuo, sukėlė eismo įvykį, apgadino turtą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos; taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 2-4), duomenų apie teistumą nepateikta. E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, E. T. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą bauda, numatyta šios dalies sankcijoje.

ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko per neatidumą, lėtai manevruojant stovėjimo aikštelėje, yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus – pagrinde greičio viršijimą, tačiau jo veikla yra susijusi su nuolatiniu transporto priemonės vairavimu. E. T. verčiasi pavėžėjo veikla, todėl teisė vairuoti atėmimas užkirstų kelią šiai veiklai ir atimtų pragyvenimo šaltinį. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė, todėl netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 417 straipsniu, 426 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

E. T. (E. T.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 10 € (dešimt eurų) dydžio baudą.

E. T. (E. T.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 1200 € (vieno tūkstančio dviejų šimto eurų ) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 1200 € (vieno tūkstančio dviejų šimto eurų ) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20123275537.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė