- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- eI-1252-342/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00094-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Plentprojektas“, Asociacijai „Palangos balsas“
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės, Valstybinės miškų tarnybos, Asociacijos Palangos, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Plentprojektas“, Asociacijai „Palangos balsas“
- Advokatai
- Marius Rindinas
- Kategorijos
- 1.13.2.3Statybos leidimo panaikinimas
- 3.21Teismo sprendimas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui,
atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės atstovui Vytautui Korsakui,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovams Leandrui Deltuvai, Daivai Brazauskienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Asociacijos Palangos balsas atstovams Egidijui Aleksiūnui, advokatui Mariui Rindinui,
2016 m. rugsėjo 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Plentprojektas“, Asociacijai „Palangos balsas“ dėl statybos leidimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija (toliau – ir Inspekcija) prašymu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2015-05-05 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LNS-33-150505-00051.
Nurodo, jog skundžiamu statybos leidimu buvo suteikta teisė Palangos miesto savivaldybei rekonstruoti kelią (gatvę), nuotekų surinkimo tinklus, ryšių (komunikacijų) tinklus ir elektros tinklus, esančius Užkanavės g., Palangos m. Statybos leidimas išduotas pagal UAB „Plentprojektas“ 2014 metais parengtą techninį darbo projektą „Užkanavės gatvės (nuo Kontininkų gatvės iki Ošupio tako) Palangoje techninis projektas“ Nr. 0158. Pažymi, kad Inspekcijoje buvo gauti Vyriausybės atstovo tarnybos ir Valstybės kontrolės raštai, kuriais persiųsti Asociacijos „Palangos balsas“ skundai dėl statybos darbų teisėtumo. Akcentuoja, jog Inspekcijos darbuotoja, vykdydama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnyje numatytas priemones, atliko statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą. Vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į atitinkamas institucijas, 2015-11-26 raštu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydama įvertinti, ar statinio projekte numatomos automobilių stovėjimo aikštelės patenka į valstybinės reikšmės miško plotus. Argumentuoja, jog Valstybinė miškų tarnyba pateikė grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas neatsižvelgiant į tai, kad statybos darbai suprojektuoti 0,9 ha teritorijoje, kuri Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Pabrėžia, jog remiantis šia išvada 2015-12-23 buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas. Teigia, jog statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant Miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teigia, jog statybos projekte numatomi statybos darbai 0,9 ha teritorijoje apima valstybinės reikšmės miško žemę, kuri nėra išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų, joje numatomi statybos darbai nėra susiję su Miškų įstatyme reglamentuota miškų ūkio veikla, todėl tokia statyba miško žemėje yra negalima. Argumentuoja, jog rengiant statinio projektą turėjo būti vadovaujamasi ir Miškų įstatymo nuostatomis, numatančiomis statybų miško žemėje ribojimus. Akcentuoja, kad nurodyti pažeidimai negali būti pašalinami kitokiu būdu kaip tik panaikinant statybos leidimo galiojimą. Vadovaudamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 1 punkto, 30 straipsnio, 28¹ straipsnio nuostatomis, prašo panaikinti ginčijamą statybos leidimą.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašo patenkinti prašymą jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos prašymu. Argumentuoja, jog nėra pagrindo panaikinti visą statybos leidimą, kadangi gatvė ir inžineriniai rinklia tęsiasi kelis kilometrus, o miško žemė užima tik dalį žemės ploto pagal statybos leidimą. Pripažįsta, jog ginčo žemė yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Teigia, jog statybos darbai galėtų būti vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka miško žemę pavertus kitomis naudmenomis. Akcentuoja, jog Nekilnojamojo turto registre pirmiau nei priimtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės reikšmės miškų, buvo registruota gatvė, kuri pagal ginčijamą statybos leidimą turėtų būti rekonstruota, jos neplečiant į miško pusę ir nekeičiant esamos teisinės padėties. Teigia, jog žymint mišką buvo padaryta akivaizdi techninė ir teisinė klaida, kuri turi būti ištaisyta.
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimo argumentus ir prašo prašymą atmesti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Plentprojektas“ atsiliepimu (b.l. 2-3) prašo pareiškėjos prašymą atmesti. Mano, jog ginčo žemė įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti paversta kitomis naudmenomis, atitraukiant miško ribas iki gatvės raudonųjų linijų. Paaiškina, kad bendrovė parengė statybos projektą pagal projektavimo užduotį, vadovaujantis projektavimo, prisijungimo sąlygomis, specialiaisiais architektūros reikalavimais, Palangos miesto bendruoju planu, Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detaliuoju planu. Teigia, jog projekte suformuotos ir suderintos gatvės raudonosios linijos, gautas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Argumentuoja, jog Vyriausybei tvirtinant valstybines reikšmės miško plotus, nebuvo atsižvelgta į Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalųjį planą. Teigia, jog valstybinės reikšmės miškų plotai patenka į registruoto inžinerinio statinio ribas, vietomis tarp miškų plotų gatvėje palikta tik 4 m pločio žemės juosta, o tokio dydžio juosta yra nepakankama net minimalaus pločio dvipusio eismo važiuojamajai dalie įrengti. Pabrėžia, jog miško ūkio paskirties žemės sklypas, buvo įregistruotas vėliau nei buvo išduotas statybos leidimas. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovai prašo tenkinti pareiškėjos prašymą. Nurodo, kad statybos leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktus, statybos projekte numatomi statybos darbai apima valstybinės reikšmės miško žemę, kuri nėra išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
Trečiojo suinteresuoto asmens Asociacija „Palangos balsas“ atstovai palaiko pareiškėjos prašymą, nes statybos leidimas išduotas neteisėtai.
Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Plentprojektas“ atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl statybas leidžiančio dokumento – 2015 05 05 statybos leidimo Nr. LNS-33-150505-00051 (toliau – Statybos leidimas), suteikiančio teisę statytojai Palangos miesto savivaldybei rekonstruoti kelią (gatvę), nuotekų surinkimo tinklus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus), ryšių (telekomunikacijų) tinklus (inžinerinius tinklus) ir elektros tinklus (inžinerinius tinklus), esančius Užkanavės g., Palangos m. sav. - pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad statybos leidimas išduotas pagal UAB „Plentprojektas“ 2014 metais parengtą techninį darbo projektą „Užkanavės gatvės (nuo Kontininkų gatvės iki Ošupio tako) Palangoje techninis darbo projektas“ Nr. 0158 (toliau – Statinio projektas). 2015 m. spalio 21 d. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) buvo gautas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2015 m. spalio 19 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-201 persiųstas asociacijos „Palangos balsas“ 2 skundas dėl statybos darbų, vykdomų Užkanavės gatvėje, Palangoje, teisėtumo. 2015 m. lapkričio 10 d. Inspekcijoje taip pat buvo gautas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. S-(35-1.9)-2018 persiųstas kitas asociacijos „Palangos balsas“ skundas, susijęs su tais pačiais statybos darbais.
Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Klaipėdos skyrius) vykdydamas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 10 straipsnyje numatytas priemones, susijusias su statybos valstybine priežiūra, atliko Administracijos Statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą. Vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis 2015 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 2D-18373(16.2) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą (toliau – Tarnyba), prašydamas įvertinti, ar Statinio projekte numatomos automobilių stovėjimo aikštelės patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Atsakydama Tarnyba 2015 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. R2-1649 (reg. 2015 m. gruodžio 9 d., Nr. 1D-16810 (16.20)) pateikė grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir nurodė, kad Statybos leidimas buvo išduotas neatsižvelgiant į tai, kad statybos darbai suprojektuoti 0,9 ha teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Tarnyba taip pat pateikė nagrinėjamos situacijos teisinį vertinimą, nurodydama aktualias Miškų įstatymo nuostatas ir konstatuodama, kad teisė į statybą miško žemėje negali būti realizuota. Įvertinęs gautą Tarnybos išvadą ir atlikęs kitus tyrimo veiksmus, Klaipėdos skyrius 2015 m. gruodžio 23 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-30-151223-00088 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes statybos darbai suprojektuoti 0,9 ha teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos <…> (Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalis).
Statybos miško žemėje santykius reguliuoja inter alia Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas.
Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 17 punktą numatyta, kad miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.
Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Tai reiškia, jog ir pagal šį teisės aktą miško ūkio paskirties žemėje leistina tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba.
Miškų apsaugą bei naudojimą reglamentuojančio Miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams). Ši nuostata nustato teisę naudoti mišką ir jo išteklius, tačiau nenumato galimybės miško žemėje vykdyti statybos darbų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra atskleidęs ir suformulavęs įstatymuose įtvirtintus statybų miško žemėje ribojimus, t.y. išaiškino, kad miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti tik tokius statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miškų ūkio veiklai savybes (medienos sandėliai ir kitu su mišku susiję įrenginiai), o kitų statinių statyba yra draudžiama. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime taip pat išaiškino, kad statybos teisinis reguliavimas yra analogiškas tiek miško žemėje, tiek ir miškų ūkio paskirties žemėje.
Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, o pagal to paties straipsnio 6 dalį miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti ant miško ūkio paskirties žemės. Vadinasi, pagal Miškų įstatymą miško ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių statyba nėra leidžiama.
Ginčo statinio projekte numatomi statybos darbai 0,9 ha teritorijoje apima valstybinės reikšmės miško žemę, kuri nėra išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Numatomi statybos darbai, kurių esmę sudaro Užkanavės gatvės (nuo Kontininkų gatvės iki Ošupio tako) ir joje esančių inžinerinių tinklų rekonstravimas, nėra susiję su Miškų įstatyme reglamentuota miškų ūkio veikla, todėl tokia statyba valstybinio miško žemėje yra negalima. Kaip matyti iš Statinio projekto sprendinių aprašymo, projektinių sprendinių įgyvendinimas apima didelius miško plotų kirtimo darbus, trejais paruošiamųjų darbų etapais numatant pašalinti 616 medžių. Atsižvelgus į tai laikytina, kad Statinio projekte suplanuoti statybos darbai turėtų realų poveikį valstybinės reikšmės miškui. Statybos pažeidimai nėra formalūs, todėl Statybos leidimą laikyti teisėtu nėra faktinio bei teisinio pagrindo. UAB „Plentprojektas“ parengtame Statinio projekte numatyti statybos darbai galėtų būti vykdomi tik teisės aktų nustatyta tvarka miško žemę pavertus kitomis naudmenomis.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams. Šiuo atveju rengiant Statinio projektą, be kita ko, turėjo būti vadovaujamasi Miškų įstatymo nuostatomis, numatančiomis statybų miško žemėje apribojimus. Statybos leidimo išdavimo klausimas galėjo būti svarstomas tik Vyriausybei priėmus nutarimą valstybinės reikšmės miškų plotą, esantį Užkanavės g., Palangos m. sav., išbraukus iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Atsakovė yra šio statybos leidimo galiojimą sustabdžiusi, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ir atsakovė pripažįsta, kad leidimas išduotas neteisėtai, tačiau jo sustabdymas nepanaikina neteisėto statybos leidimo galiojimo, todėl jis naikintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad statybos miško žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių statybos, todėl akivaizdu, jog teisė į statybą valstybinėje miško žemėje, kuri nėra išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų ploto, negali būti realizuota.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog nurodyti pažeidimai negali būti pašalinti kitu būdu kaip tik panaikinant Statybos leidimo galiojimą, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 1 punkto nuostatomis, kadangi statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, statybą leidžiančio dokumento galiojimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 5 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-33-150505-00051.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.