Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. B. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. (dvi paros).

Iš E. B. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 736,86 eurus (septyni šimtai trisdešimt šeši eurai 86 centai) žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 20.55 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paties sukelto konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu sudavė sutuoktinei I. B. į veido sritį, po ko, parvertęs ją ant grindų, kojomis bei rankomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, po ko, sugriebęs I. B. už plaukų, ją tąsė, po ko, ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis akių obuolių junginėse ir akių vokuose, nosies sumušimu su nosikaulių lūžiu ir trauminiu kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę, o kadangi abejojama specialisto išvados teisingumu, pasisakoma ir šiuo klausimu.

5. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

7. E. B. padarė apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Tiesa, apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl specialisto išvados teisingumo, teigiama, kad joje neteisingai nurodyta, jog nukentėjusiajai buvo nustatytas nosies sumušimas ir nosikaulių lūžis (būtent šie sužalojimai lėmė nukentėjusiajai konstatuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą), tačiau išanalizavusi baudžiamojoje byloje esančią Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadą Nr. G2839/2018(02), teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti jos teisingumu ir patikimumu. Tyrimą atlikusi specialistė vertino jai pateiktus medicininius dokumentus – I. B. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istoriją. Būtent šioje ligos istorijoje nurodyta, kad nukentėjusiąją pristačius į gydymo įstaigą, jai be kita ko buvo nustatyti ir nosikaulio lūžiai. Jokių duomenų, kad apžiūrą atlikęs gydytojas būtų nekompetentingas, teismui nepateikta. Abejoti, kad gydytojas, pildydamas ligos istoriją, būtų nurodęs sužalojimus, kurių realiai nukentėjusioji nebuvo patyrusi, nėra jokio pagrindo. Todėl daroma išvada, kad teismas, spręsdamas dėl E. B. veiksmų kvalifikavimo, pagrįstai vadovavosi minėtoje specialisto išvadoje padarytomis išvadomis, ir esant pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad būtent nuteistasis įvykio dieną smurtavo savo žmonos atžvilgiu, pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (apysunkis nusikaltimas). Pastebėtina, kad nuteistasis smurtą vartojo savo sunkiai sergančios sutuoktinės atžvilgiu, puikiai žinodamas apie jos sveikatos būklę. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios I. B. ir liudytojos V. P. parodymų matyti, kad E. B., priešingai nei kad teigia apeliantas, yra linkęs smurtauti asmuo, tai ne pirmas kartas, kai jis muša žmoną, tačiau pastaroji jo bijodama pagalbos neieškodavo, be to, ir smurtas nebūdavo toks intensyvus, kaip šį kartą.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors nuteistasis tikina, kad gailisi dėl savo veiksmų, tačiau tam, kad būtų pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vien gailesčio nepakanka, būtinas ir prisipažinimas padarius nusikaltimą, o ir gailestis turi būti ne deklaratyvus, o nuoširdus. Šiuo atveju E. B., duodamas parodymus, stengėsi švelninti savo padėtį. Pirminės apklausos metu neigė smurtavęs, vėliau prisipažino, bet neigė spardęs žmoną, kad jo smurtiniai veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, nors byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad jis tokius veiksmus atliko. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad jis kritiškai vertintų savo veiksmus ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio. Byloje nustatytos dvi E. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir būdamas recidyvistu (būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą).

9. Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. B. nusikaltimus daro sistemingai. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas septintą kartą. Dabartinis nusikaltimas padarytas nepraėjus nei aštuoniems mėnesiams po to, kai jis grįžo iš pataisos namų atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už sunkius nusikaltimus (BK 149 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnio 2 dalis). Šie duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad E. B. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Nuteistasis po bausmės atlikimo niekur nedirbo, to priežasčių negalėjo paaiškinti, nesistengė spręsti problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nededa net menkiausių pastangų tam, kad pasitaisytų ir gyventų laikydamasis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. B. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį, nors ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, egzistuoja dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatė net šiek tiek mažesnį nei sankcijos vidurkis. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, ji nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nuteistojo deklaruojamas noras rūpintis sergančia sutuoktine, aplinkybė, kad nukentėjusioji jam atleido ir prašo neskirti jam laisvės atėmimo, atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam bausmę, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, ir juo labiau atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

11. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.