Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, našlys, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. žiauriai elgėsi su gyvūnu o būtent, jis 2011 m. rugpjūčio mėn. 2 d., apie 11.00 val., į J. C. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atsivežė J. C. priklausantį šunį, pririšo jį prie pastato, kad neturėtų galimybės pabėgti, ir metaline kastuvo dalimi sudavė jam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 10 smūgių, dėl ko gyvūnas dėl patirtų sužalojimų nugaišo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

Kaltinamasis J. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, dienos tiksliai neatsimena, šunį, kurio veislės nežino ir kuris buvo auginamas jo bute (duomenys neskelbtini), jis savo automobiliu VW Golf nusivežė į sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Sodas priklauso jo dukteriai J. C.. Nusivežė šunį į sodą tam, kad šiuo atsikratytų, kadangi šuo buvo agresyvus, nors jo ir nepuldavo. Pririšo šunį ir su kastuvu šį uždaužė, smūgių buvo nemažai. Nuo sužalojimų šuo nugaišo, tuomet užkasė šunį sodo sklype. Nežino, kodėl sumanė atsikratyti šuns tokiu būdu, sugalvojo taip ir tiek. Gailisi, kad negerai pasielgė. Pagailėjo pinigų šuns užmigdymui. Prašo baigti šią bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, (b.l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. C. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su žmona, vaiku ir uošviu J. M. Šiuo metu jie šuns neturi. Šuns neturi apie savaitę laiko. (duomenys neskelbtini) sodų, vietovės pavadinimo nežino, jo žmona turi sklypą. Šuo, kurį laikė bute, buvo agresyvus, puolė žmones, namuose pasidarė pernelyg pavojinga jį laikyti, kadangi namuose yra kūdikis. Šuo priklausė jam. 2011 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliai dienos negali pasakyti, galbūt tai buvo pirmadienis, rugpjūčio mėn. 1 d., jis su uošviu išsiruošė į sodo sklypą už (duomenys neskelbtini). Vyko uošviui priklausančiu automobiliu VW Golf, kartu paėmė šunį. Sode, kad šuo nepultų žmonių, pririšo šį prie grandinės. Tuomet jis nuėjo į šiltnamį. Matė, kaip šuo šoko ant uošvio. Uošvis paėmė kastuvą, užsimojo ir su kastuvu smogė šuniui, į kurią vietą, nematė. Paskui uošvis lyg dar sudavė šuniui tuo kastuvu, kadangi šuo buvo sužeistas, kad nesikankintų. Jis negalėjo žiūrėti, nes jam buvo gaila šuns. Negyvą šunį jis užkasė sodo sklype. Šuo į sodo sklypą nebuvo vežamas tam, kad čia būtų užmuštas, neturi paaiškinimo, kodėl uošvis taip pasielgė, gal dėl to, kad šuo uošvį puolė. (b.l. 14-15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. C. parodė, kad jai priklauso sodas (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Ji gyvena su šeima (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena ir jos tėvas J. M. Jie namuose augino šunį, kuris priklausė jai. Šuns veislė buvo maišyta, negrynaveislis pitbulis. Nusprendė šunį užmigdyti, kadangi jis agresyvus, ne kartą buvo apkandžiojęs svetimus vaikus. Šeimos narių šuo nepuldavo, namuose jis buvo geras. 2011 m. rugpjūčio mėn. pradžioje jai būnant ligoninėje paskambino tėvas J. M. ir pasakė, kad šuo vėl užpuolė kažkokį vaiką. Kadangi ji bijojo nelaimių, kad šuo ką nors stipriai gali apkandžioti, nusprendė šunį užmigdyti ir pasakė tai savo vyrui V. C. Jos vyras vėliau paskambino ir pasakė, kad šunį užmigdė ir ji buvo rami. Vėliau nuvažiavus į sodą išgirdo, kad tėvas užmušė jų šunį. Ji tik tuo kartu ir sužinojo, kad šuo buvo ne užmigdytas, o užmuštas. Tokį žiaurų elgesį sujos gyvūnu ji vertina labai blogai, (b.l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. M. parodė, kad šių metų rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslios dienos ir laiko neatsimena, į sodo sklypą (duomenys neskelbtini), ji atvežė savo tėvą šienauti. Laukdama tėvo automobilyje ji išgirdo šuns cypimą. Tada pagalvojo, kad šuo džiaugiasi grįžus šeimininkui. Nesiliovus šuns cypimui ji išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad gretimame sodo sklype pagyvenęs vyriškis su kastuvu kažką už namelio daužo. Pagal garsą suprato, kad daužo šunį. Tada ji ėmė šaukti, ką šis daro ir kad iškvies policijos pareigūnus, tačiau vyriškis nereagavo ir toliau su kastuvu daužė šunį. Vėliau ji nubėgo į automobilį ir užsikišo ausis, kad negirdėtų baisaus šuns cypimo. Sėdėdama automobilyje apie šį įvykį ji pranešė pagalbos telefonu, (b.l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad šių metų rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslios dienos neatsimena, jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į sodo bendriją (duomenys neskelbtini), kurios pirmininkas jis yra ir kur turi sklypą. Tuo metu galėjo būti apie 11.00 val. Norėdamas su automobiliu įsukti į savo sklypą pamatė ant kelio stovintį kaimyno P. M. dukters automobilį. Jis išlipo iš savo automobilio paprašyti, kad šis praleistų jį pravažiuoti ir tada iš kaimynės sužinojo, kad asmuo iš gretimo sodo sklypo kastuvu mušė savo šunį. Tuo metu jis dar pastebėjo, kad kaimyno M. dukra sėdi automobilyje ir verkia, ir prieš tai prie jos automobilio buvo priėjęs J. C. vyras, gyv. (duomenys neskelbtini). Kiek jis suprato, tas šuo buvo daužomas J. C. žemės sklype. Kas kastuvu daužė šunį, jis nematė, nes atvažiavo pasibaigus minėtam įvykiui, (b.l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad šių metu rugpjūčio mėn. 2 d. apie 11.00 val., ji buvo savo sode, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Dirbdama sode ji išgirdo moters klyksmą ir kartu girdėjo šuns cypimą, kaukimą. Tada ji nubėgo į tą pusę, iš kur sklido šie garsai. Pribėgus prie (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) ji vėl išgirdo šuns kaukimą, taip pat atbėgančią apie 20 m. merginą, todėl pagalvojo, kad šiai mergiani ar merginos šuniui atsitiko nelaimė ir apie tai paklausė. Raudodama mergina rodė į netoliese esantį sodo sklypą ir aiškino, kad asmuo sodo sklype kastuvo ašmenimis kapoja šunį. Pažvelgusi rodoma kryptimi ji pamatė, kad pagyvenęs vyriškis visiškai žila galva monotoniškai aukštyn žemyn mojavo kastuvo ašmenimis, kažką kapodamas, tuo pačiu pasigirsdavo šuns agonijos skleidžiami garsai. Ji saugumo sumetimais nedrįso prieiti, tik garsiai šaukė, kad šis baigtų savo veiksmus, tačiau vyriškis nereagavo. Šio sąmyšio metu prie jos pribėgo apie 30 metų amžiaus vyras ir paaiškino, kad šuo yra agresyvus ir reikėjo imtis tokių veiksmų, (b.l. 17).

Byloje surinktais ir teismo aukščiau įvertintais įrodymais yra visiškai įrodyta kaltinamojo J. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 310 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas lengvina jo atsakomybę, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, pensininkas, neteistas, nėra baustas administracine tvarka.

Su prokuroro galimu kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis J. M. sutiko.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, bei kitas aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam prokuroro siūlomą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., BPK 420-422 str. str., teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str., ir paskirti 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio baudą, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.