- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- 1S-448-238/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2005-11-23 nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. V. Š. bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje. V. Š. bausmę atlieka nuo 2005-07-03, bausmės pabaiga - 2014-07-03.
Šalies argumentai
2011-02-28 Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-03-23 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis V. Š. yra atlikęs ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padarė 6 režimo pažeidimus, baustas 3 kartus, į lengvąją grupę paskirtas tik 2011-01-31, skatintas 8 kartus, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, likusi neatliktos bausmės dalis didelė -3 metai 3 mėnesiai 10 dienų. Teismas nutartyje nurodė, kad spręsdamas ar lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia taip pat ir į nuteistojo asmenybę, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę pobūdį ir pavojingumą ir nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, tai yra įgyvendinta bausmės paskirtis.
Nuteistasis V. Š. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-03-23 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog teismo nutartis nemotyvuota, pasiremta vien formalia išvada, jog nebus pasiekti bausmės tikslai. Nurodo, jog teistas pirmą kartą, pripažįsta padaręs kelis režimo pažeidimus, tačiau nurodo, jog daugiau kaip 3 metai galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 8 kartus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, dirba tiek, kiek leidžia sveikatos būklė, socialiniai ryšiai nenutrūkę. Taip pat nurodo, jog turi rimtų problemų su širdimi, reikalinga širdies operacija bei teigia, jog grįžęs turės kur gyventi, bus suteiktas darbas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis V. Š. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 1/2 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, į tai, kad vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė 6 (šešis) kartus, drausminėmis nuobaudomis baustas 3 (tris) kartus, 8 (aštuonis) kartus skatintas, į lengvąją grupę paskirtas tik 2011-01-31. Teismas įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį, neatliktos bausmės dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės taisyti toliau nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą, todėl skundo argumentas, jog teismas rėmėsi vien formalia išvada dėl bausmės tikslų, nepagrįsta.
Ta aplinkybė, kad nuteistasis skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, atliko nustatytą bausmės dalį, silpna jo sveikata, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma. Kolegija pažymi, kad esant sveikatos problemų ir dėl to nuteistajam negalint atlikti laisvės atėmimo bausmės, pataisos įstaiga gali inicijuoti teikimą, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio pagrindu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsnio tvarka.
Šiuo atveju nagrinėjant skundą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos netaikymo, apygardos teismas negali taikyti įstatymo (LR BK 76 straipsnio) ir nuteistąjį atleisti nuo bausmės dėl ligos, nes pastarasis klausimas nagrinėjamas kita proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog V. Š. atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, kurio pasekmės sunkios ir neatstatomos, padarymą, per visą bausmės atlikimo laikotarpį padarė net 6 (šešis) vidaus tvarkos pažeidimus, paskutinis padarytas vos daugiau nei prieš tris mėnesius, pataisos namų administracijos, t. y. tų pareigūnų, kurie nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje turėjo galimybę stebėti ir vertinti tiesiogiai, betarpiškai, nuteistasis charakterizuojama tik patenkinamai, likusi bausmės dalis dar gana didelė - daugiau nei 3 metai, konstatuoja, jog teismo išvada, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta ir motyvuota.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas vertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis, ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą V. Š., nebūtų įgyvendinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. Š. nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.
Todėl nuteistojo V. Š. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.