- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- A8.-4217-1053/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03455-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- E. K.
- Advokatai
- Gražvydas Gudonis
dalyvaujant atsakomybėn traukiamam E. K. (E. K.), jo atstovui advokatui Gražvydui Gudoniui,
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos (toliau – ir Institucija) atstovei R. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 205 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K., būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, Bendrovė 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. rugpjūčio mėn. pardavė žemės sklypus skirtus statyboms, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 71 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 92 straipsnio nuostatomis, privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 1006,48 eurų PVM. Pagal PVM įstatymo 92 straipsnio 3 dalies nuostatas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-12-31 už parduotus žemės sklypus gautas PVM apmokestinamąsias pajamas ir pardavimo PVM turėjo deklaruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitoje (FR0608), tačiau to nepadarė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai tyrimui nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, galinčių pagrįsti bendrovės gautas pajamas ir patirtas veiklos sąnaudas, nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose yra apskaitytos bendrovės ūkinės – finansinės operacijos, todėl įvertinti bendrovės VMI pateiktose pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų bei VĮ „Registrų centras“ pateiktuose ūkinės veiklos finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, nebuvo galimybės. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą nustatė, kad nėra galimybės nustatyti bendrovės tiriamojo laikotarpio pajamų ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016-01-07 iki 2017-12-31, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Pardavė sklypus statyboms, tuo metu buhalterė kažką blogai padarė, apskaitos dokumentai ne visi sutvarkyti. Tyčia nieko neslėpė, dokumentų neklastojo. Sutartys buvo patvirtintos notaro, pirminiai apskaitos dokumentai nebuvo prarasti, tiesiog buvo nesuvesti apskaitos registrai. Po to, kai kreipėsi institucijos, viską pateikė, sumokėjo mokesčius. Dabar kreipėsi į buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, ši viską sutvarkė. Labai gailisi, kad taip nutiko.
Institucijos atstovė R. Z. teismo posėdyje parodė, kad E. K. dokumentus pateikė tik tyrimo metu, sutvarkė dokumentus, suvedė registrus, pateikė PVM deklaracijas tik po pranešimo apie įtarimą įteikimo. Kai sutvarkė buhalteriją, mokėtinas PVM sumažėjo, nes buvo įtrauktos sąnaudos. Kadangi anksčiau dokumentų nepateikė, atliekant patikrinimą su VMI nebendradarbiavo, todėl VMI paskaičiavo PVM tokį, kuris buvo be išlaidų ir sąnaudų. Jeigu būtų tuo metu pateikęs dokumentus, kai atliko patikrinimą, tai būtų tos sąnaudos įskaitytos ir suma atitinkamai sumažėjusi, t. y. ta suma būtų buvusi tokia, kokią jis yra susimokėjęs – 1006,48 Eur. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, VMI jo nerado, todėl jo gyvenamojoje vietoje atliko kratą, automobiliuose, tačiau jokių dokumentų nerado. E. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu pasakė, kad nevedė apskaitos. Pasak Institucijos atstovės, buvo notarinės sutartys, dalis pirminių dokumentų, jis dokumentų neklastojo, tiesiog nevedė registrų ir nepateikė PVM mokesčių deklaracijos.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos E. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie padarytą nusižengimą, kurie pridedami prie medžiagos (b. l. 3).
Iš VMI prie LR FM 2019 m. vasario 7 d. rašto dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nusikalstamos veikos matyti, jog mokestinio tyrimo metu Bendrovės vadovas E. K. nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo, neatvyko į VMI ir nepateikė mokestiniam tyrimui atlikti 2016-01-07 – 2017-12-31 laikotarpio pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, taip pat nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, dėl to nėra galimybės nustatyti kaip Bendrovėje buvo tvarkoma buhalterinė apskaita bei įvertinti Bendrovės VMI pateiktose pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų bei VĮ „Registrų centras“ pateiktuose ūkinės veikos finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, pridedam mokestinio tyrimo ataskaita (b. l. 8-18).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. K. pripažino, jog aplaidžiai vedė Bendrovės buhalterinę apskaitą ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nusipirko 2016 m. spalio mėn.. Planavo vykdyti individualių gyvenamųjų namų statybą, įmonėje nebuvo įdarbinta darbuotojų. Pažįstamo paprašė, kad padėtų rasti buhalterę. Su minėta buhaltere sutarties sudaręs nebuvo, ji nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek prisimena, minėtai buhalterei pateikė kažkokius įmonės dokumentus, tačiau kokius, pasakyti negalėjo, kadangi jis pats niekada nebuvo susitikęs su buhaltere. Nepamena, kas teikė deklaracijas VMI ir finansinę atskaitomybę. Atliekant žemės sklypų pirkimus grynais pinigais (duomenys neskelbtini), kiek pamena, buvo išrašyti dokumentai, patvirtinantys šį sandorį, tačiau kur yra dokumentai, pasakyti negali. Papildomos apklausos metu, E. K. patikslino anksčiau nurodytas aplinkybes ir parodė, kad įmonės buhalterinės apskaitos nevedė nuo įmonės įsteigimo iki 2018 m. vasaros, kai iš VMI gavo pranešimą dėl įmonės dokumentų pateikimo. Įmonėje buvo vykdomi sandoriai grynaisiais pinigais, tik jis turėjo teisę disponuoti grynais pinigais. Dalį pirminių kasos dokumentų yra išsaugojęs (b. l. 38-40, 41-43).
Iš 2019-04-29 apžiūros protokolo matyti, jog įvertinus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, finansines ataskaitas, buvo padaryta išvada, jog buvo nesilaikoma Pelno mokesčio deklaracijos pildymo tvarkos, kadangi duomenys pelno mokesčio deklaracijoje apie veiklos rezultatą iš Pelno (nuostolių) ataskaitos, t. y. turi sutapti. Vedant Bendrovės buhalterinę paskaitą buvo nesilaikoma 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalies, Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Įstatymų nesilaikymo atvejų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nenustatyta (b. l. 75-80).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pranešimo apie nesumokėtus mokesčius matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-09 buvo nesumokėjusi 1 006,48 Eur PVM už 2017-08-01 – 2017-08-31 (b. l. 95).
Iš pateiktų mokėjimo kvitų kopijų matyti, jog gavus pranešimą apie nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį 1 006,48 Eur sumai, minėta suma buvo sumokėta (b. l. 96-97).
E. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad protokole nurodytu nusižengimo darymo laikotarpiu (2016-01-07 - 2017-12-31) galiojo keletas įstatymo, numačiusio atsakomybę už atitinkamus veiksmus, redakcijų, tačiau padaryta trunkamoji veika, o tokia veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį veikos pasibaigimo momentu, t. y. pagal ANK 205 straipsnio redakciją, galiojusią 2017-12-31. Šios redakcijos ANK 205 straipsnio 5 dalis nustatė atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai dėl to nesumokama daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.
Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-09 duomenimis buvo nesumokėjusi 1 006,48 Eur PVM už 2017 metus (b. l. 95). Institucijos atstovė teismui patvirtino, kad protokolo surašymo momentu E. K. nebuvo pateikęs visų reikiamų dokumentų, todėl suma nurodyta didesnė, tačiau pateikus visus dokumentus, iš naujo perskaičiavus mokesčius, susidarė 1006,48 eurų suma. 2017-12-31 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 euro, t. y. laiku nesumokėti mokesčiai neviršija 30 šių dydžių, taigi E. K. veika atitinka ANK 205 straipsnio 1 dalį (buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimas, 2017-12-31 redakcija).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika). E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama E. K. asmenybė – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, duomenų, kad anksčiau būtų baustas administracine tvarka, nėra, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai ištaisyti, mokesčiai sumokėti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti E. K. paskyrus ANK 205 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą - įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.