Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-120-146/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-02-14
Bylos Nr.: A-120-146/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01207-2015-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas: R. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A-120-146/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01207-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3; 37.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpio nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. atitinkamais periodais jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: kamerose prasta ventiliacija, buvo pelėsių, drėgna, šalta; kameroje įrengti tualetai neatitverti kaip priklauso, naudojantis tualetu nėra privatumo; patalynė nemalonaus kvapo; pareigūnai netenkindavo pareiškėjo prašymų atvykus į areštinę nevesti į dušą. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė didžiulį stresą ir pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 7–9) atsakovo atstovas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai iš viso 88 dienas. Areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, vėdinama ir per langus. Langai sandarūs, drėgmės nėra. Niekada nebuvo nustatyta faktų, jog kamerose būtų drėgmė ar pelėsiai. Klaipėdos AVPK asmenų apžiūros patalpoje ir Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendrojo ploto, ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) 20 punkto reikalavimus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) nustato, kad areštinėje laikomas asmuo turi teisę ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas skunde teigdamas, kad jam pageidaujant nebuvo leidžiama praustis po dušu, nenurodė, kad buvo pažeista jo teisė nusiprausti po dušu kartą per savaitę. Patalynė keičiama laikantis Areštinių veiklos taisyklių 82 punkto reikalavimo. Pareiškėjas nenurodė, kad jam duodama patalyne buvo nešvari. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo nekildino iš to, kad buvo pažeista minimalaus areštinės kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, tačiau netgi vertinant ir šią aplinkybę, toks pažeidimas būtų minimalus, trukęs vos 7 dienas (nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2013 m. spalio 22 d.).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu (b. l. 37–43) pareiškėjo R. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpio nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. atitinkamais periodais,

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtinta Areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Remdamasis minėta LVAT praktika bei atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo nekildino iš reikalavimo užtikrinti vienam asmeniui atitinkamą minimalų Areštinės kameros plotą, teismas šiuo aspektu pareikėjo laikymo Areštinėje sąlygų neanalizavo ir nevertino.

Lietuvos higienos normos HN 37:2009, nustatančios policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 5–15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); 18–33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas). Higienos normos HN 37:2009 23 punktas numato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 24 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti – 18–28°C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,15–0,5 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra – 18–26°C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,05–0,2 m/s. Higienos normos HN 37:2009 56 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais. Lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje. Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje (Higienos normos HN 37:2009 58 punktas). Higienos normos HN 37:2009 59 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (žr. taip pat Taisyklių 82 punktą). Higienos normos HN 37:2009 60 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Teismas pažymėjo, kad faktinę aplinkybę dėl Areštinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. Generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintame leidime pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį nurodyta, kad patalpų apšvietimas natūralus ir dirbtinis; vėdinimas natūralus ir mechaninis; areštinės patalpų techninė higieninė būklė gera. Policijos departamento 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 nurodyta, kad įrengtos 42 vietos kalinamiesiems (13 kamerų). Kiekvienoje kameroje įrengtos pritvirtintos lovos, individualios spintelės, taburetės, sieninės gembės rūbams, unitazai ir praustuvės, atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto.

Ištyręs bylos įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, teismas vertino byloje pateiktų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Klaipėdos VSC) 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. birželio 9 d. patikrinimo aktų Nr. K3-159 ir Nr. K3-214 duomenis. Klaipėdos VSC 2015 m. gegužės 11 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą dėl patalpų atitikimo Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, vertino Areštinėje laikytų asmenų (ne pareiškėjo R. G.) 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. skunduose išdėstytus faktus. Klaipėdos VSC 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu Nr. K3-98 nustatyta, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 3, 4, 26, 34 buvo netinkama dirbtinis ir natūralus apšvietimas, nepakankamas oro judrumas, pasitvirtino. Atliktais matavimais nustatyta, kad kamerose Nr. 3, 4, 26 ir 34 dirbtinis ir natūralus apšvietimas bei šiltuoju metu oro judrumas neatitiko Higienos normos HN 37:2009 21 ir 24 punkto reikalavimų, tačiau šie pažeidimai nebuvo vertintini kaip Higienos normos HN 37:2009 21 ir 24 punkto reikalavimų pažeidimai, kadangi apšvietimo ir pastato vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinės sistemų pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Todėl, vadovaudamasis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu (veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais), teismas tokių neatitikimų netraktavo pažeidimais. Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjų skunduose nurodyti faktai, jog Klaipėdos AVPK Areštinės kamerose Nr. 3, 4, 26 ir 34 šalta, drėgna, yra žiurkių, tarakonų, blusų, kamerų sienos nelygios, aptrupėjusios, nesaugios, ventiliacijos angose ir dirbtinio apšvietimo angose daug dulkių, voratinklių, <...>, kamerose nesandarūs langai, <...> nuo gyvenamosios paskirties netinkamai atitverti sanitariniai mazgai (nustatyta, kad sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios vietos atitverti kamerose Nr. 3 ir 4 120–130 cm aukščio pertvaromis) ir kt., nepasitvirtino, tačiau pasitvirtino, kad Areštinėje pagalvės ir antklodės be užvalkalų iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių tinkamų skalbti. Patikrinimo akte konstatuota, kad tiriant skunduose nurodytus faktus kamerose nustatytas Higienos normos HN 37:2009 58 punkto reikalavimo pažeidimas. Patikrinimo akte nurodyta, jog minkštasis inventorius kamerose Nr. 16 ir 37 buvo švarus ir nesuplyšęs.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos VSC 2015 m. birželio 8 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti Areštinės patalpų atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, taip pat įvertinti skundą padavusio asmens (ne pareiškėjo R. G.) 2015 m. birželio 1 d. skunde išdėstytus faktus (skundą padavęs asmuo skundėsi, kad kameroje Nr. 32, buvo drėgna, sienos apipelijusios, spintelės maistui surūdiję). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 32 pelėsio ant sienų nebuvo, spintelės maistui. Šioje kameroje oro santykinė drėgmė atitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus.

Apibendrinęs patikrinimo aktuose užfiksuotas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog pažeidimai dėl ventiliacijos (oro judėjimo) ir apšvietimo buvo nustatyti kamerose Nr. 3, 4, 26 ir 34, tačiau remiantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu, jie nelaikytini pažeidimais, kadangi norint juos pašalinti, reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Taip pat buvo nustatytas Higienos normos HN 37:2009 58 punkto pažeidimas, kadangi Areštinėje pagalvės ir antklodės buvo be užvalkalų iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių tinkamų skalbti.

Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK Areštinėje laikotarpio nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. atitinkamais periodais buvo laikomas kamerose Nr. 5, 9, 10, 18, 19, 24, 25, 32, 33, 34, 35, 39. Teismas pažymėjo, kad minėtų Klaipėdos VSC atliktų patikrinimų metu dėl ginčui aktualaus laikotarpio pareiškėjo laikymo kamerų pareiškėjo nurodytų pažeidimų aspektu pažeidimų nebuvo nustatyta, išskyrus tai, kad Areštinėje pagalvės ir antklodės buvo be užvalkalų iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių tinkamų skalbti, t. y. Higienos normos HN 37:2009 58 punkto pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti, ar šis pažeidimas buvo nustatytas pareiškėjo laikymo kamerose, nes aptartuose patikrinimo aktuose nurodoma apie patikrintas kameras Nr. 3 ir 4, kurios buvo tuščios ir jose nebuvo minkštojo inventoriaus, be to, pareiškėjas šiose kamerose nebuvo laikomas, kameroje Nr. 32, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Klaipėdos VSC 2015 m. gegužės 11 d. patikrinimo akte pažymėta, kad Areštinėje minkštasis inventorius laikomas kamerose Nr. 16 ir 37 lentynose, minkštasis inventorius švarus, nesuplyšęs. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nebuvo aprūpinamas švaria patalyne (pareiškėjas to neginčijo, tik nurodė, kad patalynė smirdėjo), kameros buvo drėgnos, jos nebuvo tinkamai ventiliuojamos.

Atsiliepimas

Tikrindamas pareiškėjo teiginio esą sanitarinis mazgas (tualetas) nebuvo tinkamai atitvertas, teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos VSC 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu nustatė bei atsakovas atsiliepime nurodė, jog Klaipėdos AVPK Areštinės kamerose sanitariniai mazgai yra atitverti 120–130 cm aukščio pertvaromis. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Areštinės kamerose sanitariniai mazgai yra atitverti pertvara, tačiau teigė, kad toks atitvėrimas neatitinka teisės aktų nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Kiti areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip. Remdamasis minėtais argumentais, pareiškėjo argumentą dėl sanitarinio mazgo netinkamo atitvėrimo, teismas vertino kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino ir iš to, kad nebuvo tenkinami jo prašymai etapavus į Areštinę nuvesti į dušą. Higienos normos HN 37:2009 60 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovas atliepime nurodė, kad pareiškėjas neneigia, jog vieną kartą per savaitę buvo vedamas į dušą, t. y. Higienos normos HN 37:2009 60 punkto reikalavimas nebuvo pažeistas. Teismas akcentavo, kad Higienos normoje HN 37:2009 nėra nustatyta, jog suimtieji turi būti vedami į dušą juos etapavus į areštinę. Remdamasis minėtais argumentais, teismas konstatavo, kad Klaipėdos AVPK užtikrino pareiškėjo teisę praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, o pareiškėjo nusiskundimus dėl naudojimosi dušu sąlygų pripažino nepagrįstais.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Klaipėdos AVPK Areštinėje nebuvo pažeista. Teismas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismų praktiką, kurioje neturtine žala pripažįstami tik neigiamo poveikio sukelti netrumpalaikiai ir nevienkartiniai išgyvenimai ar emocijos, taip pat į tai, kad pateikti įrodymus dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis pirmiau minėtomis tesiės aktų nuostatomis, nenustačius teisės aktų pažeidimų laikant pareiškėją Klaipėdos AVPK Areštinėje atitinkamais laikotarpio nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d periodais, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas R. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 49) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai vertindamas įrodymus, šališkai, nepagrįstai nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad Areštinėje jam nebuvo užtikrintas minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, todėl jis patyrė papildomų nepatogumų, didžiulę depresiją, kurią jaučia iki šiol. Be to, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Klaipėdos AVPK pažeidė HN 37:2009 56, 58, 59 punktų reikalavimus, nes Areštinėje čiužiniai smirdėdavo, antklodės ir pagalvės nebuvo apvilktos skysčiams nepralaidžia medžiaga, patalynė nebuvo keičiama kartą per savaitę. Teismo sprendime nurodytas Areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo 2005 m. vasario 18 d. aktas Nr. 5-IN-31 yra pasenęs ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, nes Areštinėje nuo 2005 metų nebuvo atlikta jokių rekonstrukcijos ir remonto darbų.. Apeliantas pabrėžia, kad jis buvo etapuojamas į Areštinę ne vieną kartą, todėl jo patirta neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme negali būti vertinama kaip trumpalaikis ar vienkartinis neigiamas poveikis.

Šalies argumentai

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 54) atsakovo atstovas pareiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, išnagrinėjo bylą visapusiškai ir objektyviai, tinkamai pritaikė materialiąsias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpio nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. atitinkamais periodais sąlygų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas bylą išnagrinėjo netinkamai vertindamas įrodymus, šališkai, nepagrįstai nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio, nustatančio šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, 2 dalimi, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (bylai aktuali 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr.XI-2247 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bylai aktualiu laikotarpiu nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (nuo 2015 m. lapkričio 1 d. neteko galios).

Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nurodyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka [4.2, 4.22]. Nuoroda 4.2 nukreipia į Suėmimo vykdymo įstatymą, o nuoroda 4.22 - į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr.5-V-177 2 punktą 2007 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 5-V-356 (pakeistas 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-382) neteks galios įsigaliojus vidaus reikalų ministrui patvirtintinus Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles. Tokios Taisyklės bylai aktualiu laikotarpiu vidaus reikalų ministro nebuvo patvirtintos. Taigi, atižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr.5-V-177 2 punktą, teritorinių policijos įstaigų areštinėms ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-382 redakcija). Šių Taisyklių 6,80 punktuose nurodyta, kad į policijos areštinę uždaryti asmenys turi būti laikomi sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką, reikiamas gyvenimo ir buities sąlygas.

Konkrečius saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos reikalavimus nustato atitinkami Higienos normos HN 37:2009 skyriai, o laikymo tvarką ir sąlygas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės.

Pareiškėjas, pareikšdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje netinkamų sąlygų, skunde teismui (b.l.4) pretenzijas reiškė šiais aspektais: 1) kamerose įrengtas tualetas atitvertas netinkamai, juo naudojantis nėra privatumo; 2) kamerose nėra tinkamos ventiliacijos (langai neatsidaro iki galo), drėgna, yra pelėsis; 3) patalynė nemalonaus kvapo; 4) atvykus į Areštinę pareigūnai nesuteikdavo galimybės pasinaudoti dušu. Teismas šiais aspektais Klaipėdos AVPK neteisėtų veiksmų nenustatė ir pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tuo pačiu laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamosios patalpos vienam asmeniui plotas. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde papildo nusiskundimus dėl patalynės, nurodydamas, kad čiužiniai smirdėdavo, pagalvės ir antklodės nebuvo apvilktos skysčiams nepralaidžia medžiaga, patalynė nebuvo keičiama kartą per savaitę. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas skundėsi tik tuo aspektu, kad patalynė nebuvo malonaus kvapo ir reiškė abejones, ar patalynė buvo plaunama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS-602-84/2013). Remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka kalinimo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), konkrečius skundžiamus neteisėtus veiksmus atitinkamos (skundžiamos) valdžios institucijos turi nurodyti būtent pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5,6,7 punktai). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (ABTĮ 136 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti bei priimti byloje atitinkamą procesinį sprendimą (ABTĮ 81,88 straipsniai).

Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė naują aplinkybę (minimalaus gyvenamosios patalpos ploto vienam asmeniui neužtikrinimą), kurios nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l.4), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apie šią aplinkybę teismui atsiliepime į skundą buvo pareiškęs Klaipėdos AVPK. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais, kad buvo pažeistos pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos skunde nurodytais aspektais, iš esmės pripažino, kad atitinkamą pareiškėjo laikymo Areštinėje periodą, jis buvo laikomas neužtikrinant minimalaus gyvenamosios patalpos ploto vienam asmeniui (b.l.7-9). Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendime pažymėjęs, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo nekildina iš to, jog buvo pažeistas minimalus gyvenamosios patalpos vienam asmeniui ploto normatyvas, todėl šioje byloje neanalizuoja ir nevertina aplinkybių dėl minimalaus Areštinės kameros ploto vienam asmeniui.

ABTĮ (įstatymo redakcija iki 2016 m. liepos 1 d.) 81 straipsnis nustatė, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 10 straipsnį teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Pareiškėjas skunde teismui buvo nurodęs, kad teismo posėdyje dalyvauti nenori (b.l.4). Byloje nustatyta, kad teismas pareiškėjui pranešė apie teismo posėdžio laiką ir vietą, išsiuntė atsakovo atstovo atsiliepimą (b.l.30-31,33-34), tačiau nepasiūlė pareiškėjui išdėstyti savo galutinę poziciją dėl pareikšto reikalavimo, atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK atsiliepime pripažintą pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimą minimalaus gyvenamosios patalpos ploto vienam asmeniui aspektu. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka teismui turint atsakovo atstovo pateiktus duomenis (pripažinimą), kad atitinkamą laiką pareiškėjas buvo laikomas neužtikrinant minimalaus gyvenamosios patalpos vienam asmeniui ploto, tačiau teismui neišsiaiškinus pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo apimties. Minėti bylos duomenys rodo, kad byla buvo išnagrinėta teismui tinkamai neatlikus ABTĮ 10 ir 81 straipsniuose numatytų procesinių pareigų.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą D. prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į visų kalinimo sąlygų poveikį, taip pat į visus pareiškėjo teiginius (žr. EŽTT 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Č. prieš Latviją, 2009 m. liepos 19 d. EŽTT sprendimą byloje S. prieš Italiją, 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje M. prie Rusiją, 2009 m. vasario 24 d. sprendimą byloje G. prieš Rumuniją, 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją), be to, svarbu įvertinti kalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę (žr. EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje A. prieš Estiją). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Suėmimo vykdymo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos prielaida (Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis, Higienos normos HN 37:2009 6 punktas, Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas).

Šiuo konkrečiu atveju atsakovo atstovui Klaipėdos AVPK byloje dėl neturtinės žalos, kurią inicijavo pareiškėjas dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų, pareiškus, kad jis nepažeidė pareiškėjo nurodytų sąlygų, tačiau pripažinus, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidė pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygas minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui aspektu, teismo procesinio sprendimo priėmimas neišsiaiškinus pareiškėjo pozicijos, ar jis atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę vertina kaip jo neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, ar jais papildo savo reikalavimo dėl žalos atlyginimo apimtį, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes neištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o bylai aktualios faktinės aplinkybės turi būti ištirtos ir teisiškai įvertintos pirmosios instancijos teisme. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išdėstytų priežasčių teisminis procesas byloje šiuo konkrečiu atveju negali būti užbaigtas apeliaciniame teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str.1 d.3 p.).

Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui suformuluoti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo apimtį, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime nurodytą pažeidimo pripažinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų vertinti iš naujo visų pareiškėjo nusiskundimų dėl Klaipėdos AVPK galimai neteisėtų veiksmų pagrįstumą, nes teismas neištyrė ir visapusiškai neįvertino kai kurių bylai reikšmingų aplinkybių.

Pareiškėjas skundėsi, kad jam (etapuotam į Areštinę asmeniui) Klaipėdos AVPK pareigūnai neleisdavo nusiprausti duše. Teismo išvados, kad Klaipėdos AVPK neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti, pagrįstos Higienos normos HN 37:2009 60 punktu, kuriame nustatyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teismas pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumo nevertino pagal Higienos normos HN 37:2009 55 punktą, kuriame ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta, kad į policijos areštinę patekę asmenys turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – sanuojami) ir privalo nusiprausti sanitarinės švaryklos duše.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nusiskundimų dėl Klaipėdos AVPK areštinės kamerų netinkamos ventiliacijos ir netinkamos patalynės pagrįstumą, atsižvelgė į Klaipėdos VSC 2015 m. atliktų Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimų aktus, t.y. į 2015 m. gegužės 19 d. aktą Nr. K3-159, kuriame įforminti 2015 m. gegužės 11 d. patikrinimo dėl Areštinės kamerų Ne.3,4, 26 ir 34 atitikties kai kuriems Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams rezultatai, bei 2015 m, birželio 9 d. aktą Nr. K3-214, kuriame įforminti 2015 m. birželio d. patikrinimo dėl Areštinės kameros Nr.32 atitikties kai kuriems Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimams rezultatai.

Klaipėdos AVPK administracija pateikė į bylą įrodymus, kad bylai aktualaus laikotarpio nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. atitinkamais periodais pareiškėjas buvo laikytas Areštinės kamerose Nr. 5, 9, 10, 18, 19, 24, 25, 32, 33, 34, 35, 39. Teismas nustatė, kad minėtuose Klaipėdos VSC patikrinimo aktuose yra duomenys apie dviejų pareiškėjo laikymo kamerų (Nr.32 ir Nr.34) patikrinimą dėl atitikties Higienos normos HN 37:2009 24 punktui. Šiame Higienos normos HN 37:2009 punkte nustatyta kokia turi būti temperatūra (?C), santykinė oro drėgmė (%) ir oro judrumas (m/s) šiltuoju ir šaltuoju metų periodu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp nagrinėjamai bylai aktualaus laikotarpio (nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d.) ir minėtų Klaipėdos VSC atliktų Klaipėdos AVPK areštinės kai kurių patalpų patikrinimų yra ilgas laiko tarpas (± 1 metai). Nors 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. K3-159 yra duomenys apie Areštinės kameros Nr.34 (vienos iš 12 pareiškėjo laikymo Areštinėje kamerų) oro temperatūrą (atitiko HN 37:2009 24 punkto reikalavimus), oro judrumą (neatitiko HN 37:2009 24 punkto reikalavimų) ir santykinę drėgmę (atitiko HN 37:2009 24 punkto reikalavimus), tačiau šie duomenys užfiksuoti 2015 m. gegužės 11 d. atlikto patikrinimo metu, o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikytas prieš 8 mėnesius iki šio patikrinimo (2014 m. rugsėjo 2-4 d.). 2015 m, birželio 9 d. patikrinimo akte Nr. K3-214 užfiksuoti Areštinės kameros Nr.32 (antrosios iš 12 pareiškėjo laikymo Areštinėje kamerų) 2015 m. birželio 8 d. (šiltojo metų laikotarpio) patikrinimo duomenys (pelėsio nebuvo, santykinė oro drėgmė atitiko HN 37:2009 24 punkto reikalavimus), o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikytas 2014 m. vasario 20-26 d. ir 2014 m. kovo 8-9 d. (šaltuoju metų laikotarpiu), t.y. prieš 14-15 mėnesių iki šio patikrinimo Minėti Klaipėdos VSC 2015 m. atliktų Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimų aktų (2015 m. gegužės 19 d. aktas Nr. K3-159 ir 2015 m. birželio 9 d. aktas Nr. K3-214) duomenys (analogiška situacija ir dėl patalynės) pernelyg nutolę nuo ginčui aktualaus pareiškėjo laikymo Areštinėje laikotarpio, todėl remtis šiais duomenimis, kaip įrodančiais atitinkamas (konkrečias) pareiškėjo laikymo sąlygas dėl ventiliacijos ir patalynės negalima.

Administracinių bylų teisenos įstatymu (ABTĮ 10,57, 81 straipsniai) administraciniame procese įtvirtinta aktyvi administracinio teismo poziciją bei įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), o prireikus pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomus įrodymus arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl naujų įrodymų rinkimo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą patenkina iš dalies, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRomanas Klišauskas