- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-1199-510/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- K. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei V. K. , teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-396-91/2007 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo K. K. santuoką, įregistruotą 1990 m. balandžio 28 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 117, dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, palikti ieškovei K. pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą ir pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 0,3065 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei pagalbinį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini); atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Jis kaltais veiksmais pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Šalys kartu nebegyvena nuo 2005 m. balandžio 11 d. Po santuokos sudarymo šalys gyveno Lietuvoje, o nuo 2003 m. lapkričio 30 d. iki 2005 m. balandžio 11 d. -Anglijoje. Nuo pat santuokos sudarymo atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Dėl šios priežasties kildavo konfliktų. Atsakovas nesirūpino šeima, neskirdavo lėšų šeimos poreikiams. Gyvenant Anglijoje, atsakovas naudojo prieš ieškovę prievartą, grasino smurtu. Atsakovas savo kaltais veiksmais pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovė su atsakovu vaikų neturi. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgijo 0,3065 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė vertina 30000 Lt, pagalbinį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė vertina 5000 Lt, automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė vertina 10000 Lt. Iš viso įgyta turto už 45000 Lt. Kiekvienam iš sutuoktinių turi tekti turto už 22500 Lt. Ieškovei tektų turto už 35000 Lt, o atsakovui už 10000 Lt. Sumų skirtumui išlyginti ieškovė sutinka atsakovui sumokėti 12500 Lt piniginę kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nusprendė santuoką, įregistruotą 1990 m. balandžio 28 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 117, tarp ieškovės V. K. ir atsakovo K. K. , nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti K. pavardę, atsakovui K. pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą taip: ieškovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 0,3065 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinio ūkio / ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , Vilkaviškio rajono savivaldybėje; atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės atsakovui 12500 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovo ieškovei 775 Lt žyminio mokesčio, 1200 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ir 7 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje, 1998 m. gegužės 30 d. gimė sūnus D. K. , kuris yra pilnai ieškovės išlaikomas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 1 d. sprendimu nustatyta, kad atsakovas nėra biologinis D. K. tėvas (b.l. 35). Santuoka tarp sutuoktinių faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, jis nesistengė išsaugoti šeimos, nuolat girtavo, konfliktavo tarpusavyje, buvo nelojalus, negerbė sutuoktinės, neprisidėjo prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Girtavimo faktą pripažino ir pats atsakovas. Kad atsakovas netinkamai elgėsi su ieškove, patvirtina Namų prievartos aktas, kuriuo uždrausta atsakovui lankytis pas ieškovę, ją gąsdinti, naudoti prievartą, priekabiauti, lydėti ar stebėti pro langus, ar kitokiu būdu ją jaudinti iki 2009 m. gegužės 22 d. Tai rodo, kad atsakovas ir Airijoje netinkamai elgiasi su ieškove. Šalys kartu negyvena jau daugiau kaip dveji metai. Atsakovas prieštaravimų ir motyvų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, teismui nepateikė. Ieškovė prašo jai paskirti ir pripažinti jos asmenine nuosavybe žemės sklypą ir ūkinį pastatą, atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į automobilį. Taip padalinus turtą, ieškovei tektų didesnė turto dalis, kurio vertė yra 35000 Lt, o atsakovui – 10000 Lt. Sumų skirtumui išlyginti ieškovė sutinka atsakovui sumokėti iš savo asmeninių lėšų 12500 Lt piniginę kompensaciją. Taip padalinti turtą ieškovė prašo todėl, kad atsakovo turtas nebūtų išvaistytas, o atitektų sūnui D. K. . Dalijant turtą, atsižvelgtina į tai, kad su ieškove lieka gyventi sūnus Dovydas, todėl ir santuokoje įgytas turtas dalintinas pagal ieškovės reikalavimą.
Šalies argumentai
Atsakovas K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; ieškovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti automobilį BMW 520, v.n. (duomenys neskelbtini) atsakovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti 0,3065 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj., ir ten pat esantį pagalbinio ūkio ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo ieškovei 12500 Lt piniginę kompensaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Konfliktai šeimoje kildavo ne dėl atsakovo kaltės. Ieškovė pati juos sukeldavo, nes nuolat būdavo kuo nors nepatenkinta. Toks ūmus ieškovės būdas ir buvo konfliktų priežastis. Per septyniolika santuokinio gyvenimo metų ieškovė keletą kartų buvo išsikėlusi gyventi atskirai. Tuo metu ji susitikinėdavo su kitais vyrais. Nors atsakovas žinojo, kad sutuoktinė yra neištikima, tačiau jai sugrįžus į namus, šalys ir toliau gyveno šeimyninį gyvenimą. Atsakovas visada manė, kad D. K. yra jo sūnus ir dėl jo norėjo išsaugoti šeimą. Atsakovas visada rūpinosi šeima. 2005 m. liepos 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2374-571/05 buvo nustatyta, kad atsakovas nėra D. K. tėvas. Taigi, šeima iširo dėl akivaizdžios ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Teismas sprendime padarė išvadą, jog dalijant santuokoje įgytą turtą atsižvelgtina į tai, kad su ieškove lieka gyventi sūnus Dovydas, todėl ir santuokoje įgytas turtas dalintinas pagal ieškovės reikalavimą. Teismas sprendime konstatavo, jog ieškovė su sūnumi gyvena Airijoje, todėl teisingiau, protingiau ir sąžiningiau būtų, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų automobilis, o atsakovui - žemės sklypas bei ūkinis pastatas. Atsakovas sutinka sumokėti ieškovei iš savo asmeninių lėšų 12500 Lt piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
Ieškovė V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji atsiliepime nurodė, kad atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, juo piktnaudžiauja ir dabar. To neneigia ir pats atsakovas. Todėl konfliktai šeimoje kilo būtent dėl atsakovo gyvenimo būdo. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė buvo jam neištikima. Tai, kad atsakovas epizodiškai siųsdavo pinigus vaikui, dar neįrodo, kad jis rūpinosi šeima, nes rūpinimasis šeima yra daug platesnė sąvoka. Atsakovas, nors sūnaus tėvystė formaliai ir nuginčyta, faktiškai save laiko D. K. tėvu, kaip jis teigia, su juo bendrauja ir po teismo sprendimo. Šias aplinkybes jis patvirtino teismo posėdžio metu. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad jis gyvena Lietuvoje. Jis taip pat gyvena Airijoje, tą jis pats tvirtino nagrinėjant bylą teisme. Teismas turto padalijimo klausimą išsprendė teisingai. Be to, atsakovo reikalavimas priteisti jam žemės sklypą ir pagalbinį ūkio pastatą negali ir negalėjo būti tenkinamas, nes atsakovas priešieškinio nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas K. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl apelianto kaltės. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia teiginiais, jog ieškovė pati sukeldavo konfliktus, keletą kartų buvo išsikėlusi gyventi atskirai, buvo neištikima. Šie apelianto teiginiai yra iš dalies pagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys susituokė 1990 metų balandžio 28 d. Šalims esant santuokoje, 1998 m. gegužės 30 d. gimė sūnus D. K. . Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje 2-2374-571/05 nustatyta, kad K. K. nėra D. K. tėvas. Šiame sprendime yra duomenys, jog V. K. K. K. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pripažino. Šis sprendimas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl juo nustatytas faktas, kad K. K. nėra D. K. tėvas, turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 p.) ir patvirtina ieškovės V. K. santuokinės neištikimybės faktą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. K. teigė, kad K. K. yra D. K. tėvas, tačiau šie teiginiai atmestini, nes šalys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime šios aplinkybės nevertino, nors atsakovas ja grindė savo atsiliepimą į ieškinį (1t., b.l. 17-19). Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis numato, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Tačiau, priešingai, nei teigia apeliantas, šioje byloje negalima daryti išvados, kad santuoka iširo vien dėl ieškovės kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl santuokos iširimo kaltas ir atsakovas. Tai, kad turėjo problemų dėl girtavimo, atsakovas pripažino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (teismo posėdžio protokolas, b.l.64). Atsakovo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu faktą įrodo Camckmacross rajono Apylinkės teismo Nr.6 Namų prievartos aktas, kuriuo buvo uždrausta atsakovui lankytis pas ieškovę (1t., b.l.8-11). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl ši Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalis pakeistina, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 326 str. 1d. 3p.).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai padalino santuokoje įgytą turtą. Apelianto teigimu teisingiau, protingiau ir sąžiningiau būtų, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų automobilis, o atsakovui - žemės sklypas bei ūkinis pastatas, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 12500 Lt piniginę kompensaciją. Šie teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalinimo. Pagal apylinkės teismo sprendimą ieškovei atitenka žemės sklypas bei pagalbinis pastatas, ieškovės įvertinti 35000 Lt, atsakovui atitenka automobilis, ieškovės įvertintas 10000 Lt. Iš ieškovės atsakovui priteista 12500 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Apeliantas jokių argumentų dėl turto vertės apeliaciniame skunde nenurodė. Toks turto padalijimas visiškai atitinka CK 317 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Apylinkės teismas, padalindamas turtą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė augina nepilnametį vaiką. Apelianto nurodyti motyvai, kad ieškovė negyvena Lietuvoje, nėra reikšmingi, nes ieškovė turi teisę pasirinkti kur gyventi. Remiantis išdėstytais motyvais, teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalinimo paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantas už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 1450 Lt žyminio mokesčio (b.l.75). Kadangi tik iš dalies tenkinamas neturtinio pobūdžio apelianto reikalavimas dėl sutuoktinių kaltės, atsakovui iš ieškovės priteistina dalis žyminio mokesčio – 50 Lt (CPK 80 str. 4 d., CPK 93 str. 3 d.). Likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis nepriteistina, nes netenkinami apelianto apeliacinio skundo turtinio pobūdžio reikalavimai dėl santuokinio turto padalinimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Likusią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. K. atsakovui K. K. dalį už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio - 50 Lt (penkiasdešimt litų).