Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-09-20 · Administracinė byla Nr. eAS-458-1047/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-20
Bylos Nr.
eAS-458-1047/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07237-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-458-1047/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07237-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. birželio mėnesio raštą Nr. 17.2- (metaduomenys nėra pridėti) (toliau – ir Raštas) dėl skundo ir spręsti klausimą dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad skundžiamu Raštu Generalinė prokuratūra atsakė į pareiškėjo 2023 m. birželio 6 d. skundą dėl 2023 m. gegužės 31 d. Generalinės prokuratūros atsakymo Nr. 17.2-1713, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu tuo pagrindu, kad pagal nurodytas faktines aplinkybes dėl teisėjų ir kitų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, pateiktas informacinio-aiškinamojo pobūdžio neskundžiamas atsakymas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 (toliau – ir Aprašas) 56.1 papunkčiu, 57 punktu.

Pagal pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes bei pareikštus reikalavimus panaikinti raštą, kuriuo atsisakyta tirti sunkius nusikaltimus, t. y. pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų teisėjų ir kitų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo civilinę bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bei Generalinės prokuratūros prokurorų neveikimo, atsisakant spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018). Pažymėtina, kad baudžiamasis persekiojimas, t. y. ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, todėl ir visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai atitinkamai sprendžiami remiantis BPK nuostatomis (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-31-552/2021).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, prašydamas teismo pripažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštą neteisėtu ir jį panaikinti, siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnio 1 punkto pagrindu. Nors skundžiamas Generalinės prokuratūros raštas priimtas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatomis, tokia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimo forma savaime teisinio santykio turinio nepakeičia.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis pagal savo esmę – tikrąjį tikslą, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-367-662/2022).

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas pareiškėjo skundą atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad jo skundo dalykas yra ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o grynai administracinis pažeidimas – tai, kad prokurorė dėl sunkaus nusikaltimo parašė ne nutarimą, kurį galima skųsti teismui, tačiau raštelį, kurio skųsti negalima.

Skundžiamas raštas prieštarauja BPK 168 straipsniui. Be to, prokuratūros ,,rašteliai“ prieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymo 1, 3 ir straipsniams.

Pareiškėjo vertinimu, teismas turi pareigą įvertinti, ar prokuratūra, kuri sunkius nusikaltimus pridengia neteisėtais ,,rašteliais“, kurių negalima skųsti teismui, elgiasi teisėtai, ir ar tokia praktika neprieštarauja prokuratūros funkcijai – tirti nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas teismo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštą, siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų teisėjų ir kitų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo civilinę bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bei Generalinės prokuratūros prokurorų neveikimo, atsisakant spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo. Todėl teismo vertinimu, keliamo ginčo pobūdis pagal savo esmę – tikrąjį tikslą, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundas yra susijęs su viešojo administravimo sritimi ir teismas turi pareigą įvertinti, ar skundžiamas Raštas nepažeidė įstatymo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 6 d. su skundu (reg. Nr. AP-14800), kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Generalinės prokuratūros 2023 m. gegužės 31 d. atsakymo Nr. 17.21-17.3. Pareiškėjas taip pat prašė pakartotinai įvertinti jo ankstesniuose skunduose nurodytas aplinkybes dėl teisėjų ir kitų pareigūnų, jo teigimu, galimai neteisėtų veiksmų ir priimti atitinkamus sprendimus.

Generalinė prokuratūra į pareiškėjo prašymą atsakė Raštu, kuriuo pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą, nurodžiusi, kad susipažinus su skunde (reg. Nr. AP-14800) nurodytomis aplinkybėmis bei prokuratūros informacinėse sistemose esančiais duomenimis, nustatyta, kad įvertinus Generalinėje prokuratūroje gautuose pareiškėjo skunduose (reg. Nr. AP-11610, reg. Nr. AP-11611, reg. Nr. AP-12546, reg. Nr. AP- 12684, reg. Nr. AP-13602) nurodytas aplinkybes, pareiškėjui buvo pateiktas informacinio-aiškinamojo pobūdžio neskundžiamas Generalinės prokuratūros 2023 m. gegužės 31 d. atsakymas Nr. 17.2.-1713. Nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 56.1 punktu, šis informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjo skundą, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje. Pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas raštas buvo priimtas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu, patvirtintu Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis