Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Šiaulių RATC, pažymėjęs, kad nors Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras visus asbesto gaminius yra pripažinęs I kategorijos kancerogenais, nurodė, kad asbestas pavojingiausias tuo metu, kai jo plaušeliai pasklinda ore, t. y. kai asbesto turintys gaminiai ardomi, laužomi. Paaiškino, kad Lietuvoje didžiausią asbesto gaminių dalį sudaro šiferio stogai. Šiferio stogą pasikeisti norintys kaimo gyventojai galėjo pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama, kuri leido saugiai atsikratyti asbesto gaminių. Didžiausią 2019 metais priimtą ir pašalintą atliekų kiekį, t. y 2 141 58 t, ir sudarė būtent gyventojų pristatytos asbesto turinčios atliekos, tik 321,74 t tokių atliekų buvo gauta iš juridinių asmenų. Pareiškėja teigė, kad jeigu ji nepriimtų asbesto turinčių atliekų, jos galimai būtų šalinamos nelegaliai, t. y. išmetamos gamtoje, paliekamos atviroje teritorijoje. Pareiškėja tvirtino, kad, žinodama apie šių atliekų pavojingumą žmogaus sveikatai ir aplinkai, siekdama išvengti nelegaliai išmetamų atliekų gamtoje, saugodama aplinką ir žmonių sveikatą, jas iš gyventojų priimdavo ir dėl to viršijo TIPK leidime nustatytą atliekų, turinčių asbesto, kiekį.

Pareiškėja vertino, kad pažeidimas yra netyčinis, Bendrovė stengėsi gauti visus reikiamus leidimus, kad, nepažeidžiant TIPK leidimo sąlygų, gyventojams būtų sudaroma galimybė atsirandančias asbesto turinčias atliekas pristatyti į tam skirtą vietą, taip išvengiant jų atsikratymo neleistinose vietose ir sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Pareiškėja pažymėjo, kad šių atliekų kiekio sąvartyne neslėpė, jas tinkamai deklaravo, t. y. sąžiningai vykdė savo pareigas, ir tokio pobūdžio atliekas šalino, vadovaudamasi teisės aktais. Bendrovė siekė pakeisti TIPK leidimą, kad būtų nustatytas padidintas asbesto turinčių atliekų bendras (metinis) kiekis, tačiau to nespėjo atlikti dėl griežtai reglamentuotų viešųjų pirkimų procedūrų. Šiaulių RATC teigė, kad siekė išnaudoti visas teisines galimybes tam, jog įstatymo nuostatos būtų nepažeistos. Nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad Bendrovė yra sumokėjusi 242 630 Eur dydžio taršos mokesčio, teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Bendrovė pripažino, kad buvo viršytas leidžiamas laikyti asbesto turinčių atliekų kiekis, tačiau vertino, kad vien objektyviųjų veikos požymių nustatymas dar nesudaro pagrindo asmenį patraukti atsakomybėn. Teigė, kad, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismo posėdyje Šiaulių RATC atstovė N. D. (toliau – N. D.) prašė panaikinti Nutarimą, remiantis skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nurodytais argumentais ir motyvais. Teikdama paaiškinimus, Šiaulių RATC atstovė nurodė, kad, pagal Bendrovės ekologės pateiktą informaciją, 2017–2018 metais buvo matoma, jog asbesto turinčių atliekų kiekis padidėjo, todėl 2018 metais buvo pradėti ruošti dokumentai TIPK leidimo pakeitimui. Pareiškėjos atstovė N. D. teigė, kad Šiaulių RATC nespėjo pakeisti TIPK leidime didžiausią leistiną atliekų kiekį, kadangi TIPK leidimo pakeitimo procedūra užtrunka, tuo reikalu būtina suderinti programas, o asbesto turinčių atliekų nepriimti negalėjo, nes jas pristatę žmonės būtų pradėję skųstis, kad neturi, kur jas padėti. Tvirtino, kad asbestas yra pavojinga atlieka, kuri sukelia aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojų, todėl priimdama šias atliekas, pareiškėja veikė būtinojo reikalingumo atveju.

Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, išdėstęs Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 118 punkto nuostatas, teigė, kad teisinis reguliavimas Šiaulių RATC nenumato jokių išimčių, dėl kurių pareiškėja galėtų nesilaikyti TIPK leidime nustatytų sąlygų ir normatyvų, o priešingai, imperatyviai nurodo laikytis TIPK leidime nustatytų sąlygų. Vertino, kad ta aplinkybė, jog Šiaulių RATC 2018 metais kreipėsi į Agentūrą prašymu padidinti leidžiamą šalinti bendrą (metinis) turinčių asbesto atliekų kiekį, nesuteikė teisės pareiškėjai spręsti, kokį poveikį sukels ar nesukels didesnis atliekų kiekio pašalinimas, bei apdoroti (pašalinti) didesnį kiekį atliekų. Atsakovas vertino, kad pareiškėjos skunde išvardintos aplinkybės tik lengvina atsakomybę, bet jos negali būti pripažintos atsakomybę šalinančiomis. Teigė, kad Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas ekonominę sankciją, nustatė Šiaulių RATC atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir, atsižvelgęs į jas, skyrė pareiškėjai Aplinkos apsaugos įstatymo 91 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalią baudą.

Teismo posėdyje Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas G. K. (toliau – G. K.), nurodęs kad Nutarimas pagrįstai ir teisėtas, prašė Šiaulių RATC skundą atmesti. Atsakovo atstovas teigė, kad Šiaulių RATC pripažino, jog padarė pažeidimą, be to, akivaizdu, kad pareiškėja suvokė priešingą teisei savo veiką, todėl kaip nepagrįstus prašė atmesti argumentus, kad nėra Šiaulių RATC kaltės. Pažymėjo, kad Bendrovės nurodyta aplinkybė, jog ėmėsi veiksmų TIPK leidimui pakeisti, bei kitos aplinkybės buvo įvertintos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas vertino, kad Šiaulių RATC veiksmai nebuvo aktyvūs, 2018 metais ir 2019 m. vasario mėn. pareiškėja asbesto turinčių atliekų kiekio neprašė pakeisti, prašymu padidinti šių atliekų kiekį pareiškėja kreipėsi 2019 m. gegužės mėn., asbesto turinčių atliekų kiekis iki 5 000 t per metus TIPK leidime buvo padidintas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu. Atsakovo atstovas G. K. vertino, kad nors TIPK leidimo pakeitimo procesas užtruko, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tai vyko vien tik dėl Agentūros ar kitų institucijų veiksmų, užsitęsusį TIPK leidimo pakeitimo procesą sąlygojo ir pareiškėjos veiksmai. Be to, atsakovo atstovas pažymėjo, kad Taisyklių 118 punkte yra įtvirtintos veiklos vykdytojo pareigos tuo atveju, kai ūkio subjektas, eksploatuodamas įrenginį, pažeidžia jam išduoto leidimo sąlygas, ir paaiškino, kad jeigu pareiškėja, pašalinusi TIPK leidime numatytą 2 000 t atliekų kiekį, būtų informavusi apie susidariusią situaciją dėl viršijamo asbesto turinčių atliekų kiekio, galimai būtų priimti tam tikri sprendimai, ir pareiškėjai nebūtų tekę pažeisti TIPK leidime numatytų sąlygų. Tvirtino, kad pareiškėja Taisyklių 118 punkte nustatytų pareigų neįvykdė, dėl atliekų priėmimo sprendė savarankiškai, nederindama šio klausimo su Agentūra.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Šiaulių RATC, vykdydama ūkinę veiklą nepavojingų atliekų sąvartyne, esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. vasario 19 d. išduotą (2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gegužės 5 d., 2008 m. gruodžio 9 d., 2010 m. kovo 15 d., 2011 m. rugpjūčio 22 d., 2012 m. balandžio 10 d., 2012 m. liepos 9 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2014 m. vasario 25 d. koreguotą), Agentūroje 2014 m. gruodžio 4 d. pakeistą TIPK leidimą Nr. 73/T-Š.9-2/2014 (keistą 2018 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 11 d.) jos ūkinės veiklos objektui – nepavojingų atliekų sąvartynui (duomenys neskelbtini). Pagal TIPK leidimo II dalies „Leidimo sąlygos“ 12 punkto „Nepavojingųjų atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“ 8 lentelę „Leidžiamos šalinti pavojingosios atliekos“, izoliacinių medžiagų, turinčių asbesto (atliekos kodas 17 06 01), statybinių medžiagų, turinčių asbesto (atliekos kodas 17 06 05), didžiausias leidžiamas šalinti bendras atliekų kiekis yra 2 000 t per metus.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, 8 lentelė su ginčui aktualiu atliekų kiekiu yra pateikta 12-ajame, o ne 11-ajame punkte. Dėl šios priežasties Patikrinimo akte ir Nutarime esanti nuoroda į TIPK leidimo II dalies „Leidimo sąlygos“ 11 punktą vertinama kaip rašymo apsirikimas.

Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės – vyresniosios valstybinės apsaugos inspektorės atliko planinį patikrinimą Šiaulių RATC eksploatuojamame Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, kurio metu patikrino TIPK leidimo sąlygų vykdymą 2019 metais, ir 2020 m. gruodžio 11 d. parengė Patikrinimo aktą. Patikrinimą atlikusios valstybinės apsaugos inspektorės Patikrinimo akte nurodė, kad, remiantis Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – GPAIS) 2019 metų atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita, aukščiau nurodytame sąvartyne pašalinta 2 463,32 t atliekų, turinčių asbesto, taip viršijant didžiausią leidžiamą šalinti bendrą atliekų, kurių kodai 17 06 01 ir 17 06 05, kiekį, kuris yra 2 000 t per metus. Patikrinimo akte konstatuota, kad Šiaulių RATC, viršydamas atliekų, turinčių asbesto, didžiausią leidžiamą šalinti bendrą atliekų kiekį per metus, pažeidė TIPK leidimo sąlygas.

Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė, remdamasi Patikrinimo aktu, 2021 m. vasario 10 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J9-4, kuriame nurodė, kad Šiaulių RATC, eksploatuodamas Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną, nesilaikė TIPK leidimo II dalies 12 punkto 8 lentelės sąlygų, nes, pagal GPAIS pateiktą atliekų tvarkymo apskaitos metinę ataskaitą, šiame sąvartyne 2019 metais buvo pašalinta 2 463,32 t atliekų, turinčių asbesto, kurių kodai 17 06 01 ir 17 06 05, taip viršijant didžiausią leidžiamą šalinti bendrą atliekų kiekį per metus, kuris sudaro 2 000 t. Valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 118 punktą, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje.

Pareiškėja 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. SD-133 „Dėl paaiškinimo“ ir 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. SD-292 „Dėl asbesto turinčių atliekų“ pateikė Departamentui paaiškinimus dėl Protokole nurodytų Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 118 punkto pažeidimų ir pridėjo susirašinėjimą su Agentūra patvirtinančių dokumentų kopijas: Agentūros 2019 m. birželio 17 d. atrankos išvadą Nr. (30.1)-A4E-2173 „Dėl VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ planuojamos ūkinės veiklos – statybinių atliekų tvarkymas, poveikio aplinkai vertinimo“, pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. SD-619 „Dėl paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui pakeisti“, Agentūros 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (30.1)-A4E-6305 „Nepriimti VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui pakeisti“.

Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, išnagrinėjęs juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą Nr. J9-4 ir įvertinęs nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus (Patikrinimo aktą, TIPK leidimą, GPAIS duomenis), atsižvelgęs į Šiaulių RATC rašytinius paaiškinimus, pateiktus 2021 m. vasario 10 d. rašte Nr. SD-133, 2021 m. balandžio 14 d. rašte Nr. SD-292, pareiškėjos atstovės žodinį paaiškinimą 2021 m. gegužės 19 d. bylos nagrinėjimo metu, 2021 m. gegužės 20 d. priėmė nutarimą Nr. J4-54/2021 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J9-4“. Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Nutarime perkvalifikavo Šiaulių RATC pažeidimą iš Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies į 81 straipsnio 5 dalį ir padarė išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina, jog Šiaulių RATC, per 2019 metus apdorodamas (pašalindamas) 2 463,32 t pavojingų atliekų, viršijo TIPK leidimo II dalies 12 punkto 8 lentelėje nustatytus kiekius, t. y. neturėdamas tam teisės, apdorojo (pašalino) 463,32 t pavojingų atliekų, taip pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 118 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje. Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, atsižvelgęs į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad Bendrovė, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, kreipėsi į Agentūrą prašymu pakeisti TIPK leidime nustatytus didžiausius leidžiamus šalinti atliekų kiekiu, bendradarbiavo tyrimo metu, teikė paaiškinimus ir reikalingus duomenis, padarė išvadą, jog ekonominės sankcijos skyrimo tikslai gali būti pasiekti taikant sankcijoje numatytą minimalią baudą, ir, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, už Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą paskyrė Šiaulių RATC ekonominę sankciją – 14 000 Eur baudą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje priimto nutarimo skirti sankciją teisėtumo ir šiuo nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės.

Šiaulių RATC sankcija paskirta, nustačius, kad pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 118 punkto nuostatas ir taip padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnis nustato, kad subjektas, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti (1 dalis); fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų (2 dalis). Taisyklių 118 punktas numato, kad veiklos vykdytojas turi eksploatuoti įrenginį, jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis laikydamasis leidime nustatytų sąlygų.

Įvertinus ginčo šalių procesiniuose dokumentuose ir jų atstovų teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, sprendžiama, kad nagrinėjamoje byloje bylos proceso dalyviai nekėlė ginčo dėl aplinkybės, jog Šiaulių RATC išduotame TIPK leidime nustatytas atliekų, turinčių asbesto, didžiausias leidžiamas šalinti bendras atliekų kiekis buvo 2 000 t per metus, o šių atliekų kiekis iki 5 000 t per metus buvo nustatytas Agentūros 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu, bei dėl 2020 m. gruodžio 11 d. Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, jog Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne 2019 metais buvo pašalinta 2 463,32 t atliekų, turinčių asbesto, taip viršijant didžiausią leidžiamą šalinti bendrą atliekų, kurių kodai 17 06 01 ir 17 06 05, kiekį, kuris yra 2 000 t per metus. Be to, Šiaulių RATC neginčijo, kad už Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 118 punkto reikalavimų pažeidimus, atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje.

Šiaulių RATC prašymą panaikinti Nutarimą grindė aplinkybe, kad jos veikla 2019 metais pašalinant 463,32 t asbesto turinčių atliekų, taip viršijant TIPK leidime nustatytą didžiausią leidžiamą šalinti bendrą atliekų, kurių kodai 17 06 01 ir 17 06 05, vertintina kaip veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nustačius, kad juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju, t. y. siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis.

Teisminėje praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis; būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram, būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui; jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-750-520/2021, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje eA-706-624/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020 ir kt.).

Šiaulių RATC atstovė N. D. teismo posėdyje paaiškino, kad, pagal Bendrovėje dirbančios ekologės pateiktą informaciją, 2017–2018 metais išryškėjo tendencija, kad sąvartyne šalinamų asbesto turinčių atliekų kiekis didėjo, todėl 2018 metais buvo pradėti rengti dokumentai TIPK leidimo pakeitimui, kreiptasi į Agentūrą prašymu jį patikslinti. Pareiškėjos skundo, Departamentui adresuotų 2021 m. vasario 10 d. rašto Nr. SD-133, 2021 m. balandžio 14 d. rašto Nr. SD-292 duomenimis, Šiaulių RATC 2018 metais pradėjus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų parengimo paslaugų pirkimo procedūras, šiuose dokumentuose buvo numatytas medžiagų, turinčių asbesto, metinio šalinimo atliekų kiekio didinimas nuo 2 000 t iki 5 000 t. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad pareiškėja, 2018 metais kreipdamasi į Agentūrą prašymu pakeisti TIPK leidimą, neprašė pakeisti didžiausią leidžiamą šalinti atliekų, turinčių asbesto, kiekį per metus, tokį prašymą pateikė tik 2019 m. gegužės mėn. Agentūros 2019 m. birželio 17 d. atrankos išvadoje Nr. (30.1)-A4E-2173 „Dėl VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ planuojamos ūkinės veiklos – statybinių atliekų tvarkymas, poveikio aplinkai vertinimo“ esanti lentelė patvirtina, kad Šiaulių RATC 2019 m. gegužės 9 d. rašte nurodė, jog šiuo metu izoliacinių medžiagų, turinčių asbesto (atliekos kodas 17 06 01), ir statybinių medžiagų, turinčių asbesto (atliekos kodas 17 06 05), kiekis yra 2 000 t per metus, planuojamas minėtų medžiagų kiekis yra 5 000 t per metus. Pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. SD-619 „Dėl paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui pakeisti“, skundo ir Departamentui skirtų 2021 m. vasario 10 d. rašto Nr. SD-133 ir 2021 m. balandžio 14 d. rašto Nr. SD-292 duomenimis, pareiškėja 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. SD-619 pateikė Agentūrai paraišką TIPK leidimui pakeisti ir prašė padidinti sąvartyne šalinamų asbesto turinčių atliekų kiekį.

Išanalizavus Šiaulių RATC skunde, Departamentui teiktuose 2021 m. vasario 10 d. rašte Nr. SD-133 ir 2021 m. balandžio 14 d. rašte Nr. SD-292 bei pareiškėjos atstovės teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad: 1) pareiškėja priėmė iš gyventojų asbesto turinčias atliekas, nes vertino, kad šios atliekos yra pavojingos žmogaus sveikatai ir aplinkai, bei siekė, jog gyventojai nesiimtų neteisėtų atliekų sutvarkymo priemonių, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai; 2) 2019 metais gyventojų pristatytos asbesto turinčios atliekos sudarė 2 141 58 t, iš juridinių asmenų buvo gauta 321,74 t tokių atliekų; 3) pareiškėja siekė išnaudoti visas teisines galimybes, kad teisės aktų reikalavimai nebūtų pažeisti t. y. matydama, kad 2018 metais sąvartyne padidėjo pristatomų statybinių ir izoliacinių medžiagų, turinčių asbesto, kiekis, 2018 m. spalio mėn. pradėjo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, kuriuose buvo numatytas medžiagų, turinčių asbesto, metinio šalinimo atliekų kiekio didinimas nuo 2 000 t iki 5 000 t, rengimo paslaugų pirkimo procedūras; Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-2173 gavusi atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė paraišką TIPK leidimui pakeisti; Agentūros 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-6305 gavusi pastabas dėl TIPK leidimo, 2019 metais šių pastabų nebegalėjo įgyvendinti, kadangi reikėjo pateikti suderinimui atnaujintą aplinkos monitoringo programą, kurios parengimui buvo reikalinga atlikti dėl griežto reglamentavimo užtrunkančias viešųjų pirkimų procedūras.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2019 metais, t. y. tais metais, kuriais pareiškėja viršijo didžiausią leidžiamą šalinti atliekų, turinčių asbesto, kiekį, ir už tai jai Nutarimu buvo paskirta bauda, didžiausią priimtą ir pašalintą atliekų kiekį sudarė iš gyventojų priimtos asbesto turinčios atliekos, kurios sudarė 2 141 58 t, iš juridinių asmenų buvo gauta 321,74 t nurodytų atliekų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto Asbesto šalinimo veiksmų plano (toliau – Planas) 10 punkte nurodytais duomenimis, gyvenamųjų namų asbestinės stogų dangos keitimui kaimo vietovėse parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamas Lietuvos kaimo plėtros programas. Ši parama 2012–2014 metais buvo teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-943 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu taisyklių patvirtinimo“, nuo 2015 m. ši parama buvo teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 3D-119 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo 2015 metais taisyklių patvirtinimo“). Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) viešai skelbiamais duomenimis, 2007–2013 metais paraiškas gauti paramą Asbestinių stogų dangos keitimui pateikė 14 895 pareiškėjai, parama skirta 11 882 pareiškėjams gyvenamųjų namų asbestinės stogų dangos keitimui kaimo vietovėse už 21 160 376 Eur; 2014–2020 metų laikotarpiu (iki 2016 m. pradžios) NMA gavo 17 766 paraiškas, 13 327 paramos gavėjams skirta 24 048 586 Eur. Pagal Plano 10 punktą, parama gyvenamųjų namų asbestinės stogų dangos keitimui kaimo vietovėse gyventojams buvo teikiama nuo 2012 m., o pagal pareiškėjos skunde nurodytą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą – nuo 2015 m.

NMA viešai skelbiamais duomenimis (žr. Bendra Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių statistika 2021 m. lapkričio 11 d. <https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-20142020-m programa/statistika/9156#res>), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėje „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srityje „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veikloje „Asbestinių stogų dangos keitimas“ Šiaulių apskrityje buvo patvirtintos paraiškos/pasirašytos sutartys ir išmokėta parama kiekvienais metais nuo 2015 m. iki 2021 m.; veikloje „Asbestinių stogų dangos keitimas“ 2015–2021 m. laikotarpiu Šiaulių apskrityje patvirtinta paraiškų/pasirašyta 1 252 sutarčių, išmokėta 1 530 689 Eur paramos lėšų.

Šiaulių RATC yra juridinis asmuo, kurio viena iš pagrindinių veiklos sričių yra Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno eksploatavimas (Šiaulių RATC įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2016 m. sausio 26 d., 6.3 punktas). Šiaulių RATC dirba ekologas, kuriam pavesta teisės aktų nustatyta tvarka ir esant poreikiui, pagal pateiktą informaciją, ruošti paraiškas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimams gauti ir/ar pakeisti Šiaulių RATC teritorijoje veikiantiems atliekų šalinimo įrenginiams (sąvartynams) arba kitai atliekų tvarkymo veiklai vykdyti (Šiaulių RATC direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P-265 patvirtintų Šiaulių RATC ekologo pareiginių nuostatų 13 punktas).