- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-11
- Bylos Nr.
- 2A-746-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- R. O.
- Ieškovas
- I. O.
- Trečiasis asmuo
- Z. B.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui R. O., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir atsakovo R. O. priešieškinį ieškovei I. O. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo Z. B., institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. O. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 1996-06-23 nutarimą ir padidinti iš atsakovo R. O. priteistą išlaikymo sumą iki 400 Lt. Nurodė, kad šalys santuokoje 1995-09-24 susilaukė dukters J. O.. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimu dėl alimentų nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš R. O. buvo priteisti alimentai po ¼ dalį visų rūšių jo pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį dukters J. išlaikymui, iki dukters pilnametystės. Atsakovas R. O. vykdydamas teismo nutarimą, mokėjo 130 Lt dydžio išlaikymą dukrai. Nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas išlaikymo neteikia. Nurodė, kad duktė yra silpnos sveikatos, nuolat serga peršalimo ligomis, jai nustatyti širdies sutrikimai, jai reikalinga ypatinga priežiūra, gydymas. Ieškovės pajamos yra mažos – apie 1 100 Lt per mėnesį, pajamos nenuolatinės, ir ji negali patenkinti augančio vaiko poreikių, užtikrinti jos normalaus vystimosi. Mergaitė, kad neatsiliktų nuo bendraamžių, turi dalyvauti mokyklos užklasinėje veikloje, turėti kompiuterį, naudotis internetu, ugdyti meninius gebėjimus, papildomai mokytis užsienio kalbų. Vidutiniškai ieškovė dukters išlaikymui vienam mėnesiui (konkrečiai laikotarpiu nuo 2008-09-15 iki 2008-10-15) išleidžia apie 1 400 Lt. Kadangi dukters poreikiai išaugo, prekių bei paslaugų kainos padidėjo, todėl atsakovas turėtų skirti daugiau lėšų dukters išlaikymui. Ieškovė prašė padidinti priteisto išlaikymo sumą iki 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 73-75), tačiau posėdžio metu, atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį bei pareigą išlaikyti dar vieną vaiką, ieškovė sumažino savo reikalavimus, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą iki 400 Lt.
Atsakovas R. O. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priešieškiniu prašė nuginčyti tėvystę.
Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė ieškovės reikalavimus tenkinti, nes nustatant išlaikymo dydį turi būti vadovaujamasi vaiko interesais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priešieškinį atmetė. Pakeitė Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo civilinėje byloje Nr. AV-182/1998 priteisto išlaikymo dydį ir padidino iš R. O. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai J. O. iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2008-05-15, kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2008-05-15 jau sumokėtą R. O. išlaikymą pagal Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimą dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo civilinėje byloje Nr. AV-182/1998, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei dukters atstovei – motinai I. O., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teismas konstatavo, jog pagrindo nuginčyti tėvystės nėra, nes moksliniais tyrimais patvirtina, jog atsakovas yra nepilnametės J. O. tėvas.
Teismas, įvertinęs tai, jog visiems žinomos aplinkybės yra tokios, kad augant vaikui jo poreikiai didėja, dabartinė ekonominė padėtis tokia, kad prekių bei paslaugų kainos ženkliai išaugo, be to, nepilnametė J. O. gyvena su motina, kuri pagal bylos duomenis daugelį metų viena rūpinasi dukra, užtikrina jai buities sąlygas, poreikius, susijusius su sveikata, mokslu, lavinimu, laisvalaikiu, o jos tėvas – atsakovas jau dešimt metų nebendrauja su dukra, nežino jos poreikių, minimaliai prisideda prie dukters išlaikymo, taip pat įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir tą faktą, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą dar vienai dukrai S. O., gimusiai 2003-03-16, padidino iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2008-05-15, kol dukra sulauks pilnametystės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. O. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti iš ieškinį patenkinti iš dalies, padidinti iš R. O. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai J. O. iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol dukra sulauks pilnametystės, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai išaiškinęs faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas yra naikintinas.
Teismas nepagrįstai konstatavo, jog įvertino atsakovo turtinę padėtį ir tą faktą, kad jis privalo teikti išlaikymą dar vienai dukrai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, gaunamos pajamos mažos, be to, kad atsakovui tenka pareiga išlaikyti dar vieną vaiką bei pragyventi pačiam.
Teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal CK 3.156 str. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi.
Teismas neatsižvelgė į proporcingumo principą, teismas negali priteisti vaikui išlaikymo daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. O. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino nepilnametei dukrai išlaikymo dydį iki 400 Lt. Abiems tėvams teikiant vaikui išlaikymą po 400 Lt, paauglės dukros išlaikymui skiriama tik būtina pragyvenimui pinigų suma, galinti užtikrinti jos normalų vystimąsi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė J. O. (b.l. 4). Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo civilinėje byloje Nr. AV-182/1998 iš R. O. priteisti alimentai po ¼ dalį visų rūšių jo pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį dukters J. išlaikymui, iki dukters pilnametystės. Ieškovė prašo pakeisti nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį priteisiant iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.
Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padidindamas šalių nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį iki 400 Lt, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą teikti išlaikymą, taip pat išlaikymo dydį, nepažeidė CK 3.192 str. įtvirtinto proporcingumo principo.
CK 6.461 str. 2 d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Nagrinėjamu atveju priteista išlaikymo suma dukrai Jolantai neviršija minimalios mėnesio algos. Pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Įvertinant Jolantos amžių (beveik 14 m.), išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, mokslams, laisvalaikiui priteista 400 Lt suma iš atsakovo negali būti pripažinta neprotingai didelė, pažeidžianti atsakovo interesus, ar nepagrįsta. Byloje pateikti paskaičiavimai bei rašytiniai įrodymai patvirtina šias išlaidas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių būtinybę skirti vaikui mažesnį negu prašo ieškovė išlaikymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog 400 Lt suma priteista nepagrįstai.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas. Tos aplinkybės, jog apelianto gaunamos pajamos yra sumažėjusios ir šiuo metu dirbdamas UAB „Gregaris“ jis gauna vidutiniškai 600 Lt neatskaičius mokesčių, kad jis turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, nelaikytinos faktoriais, dėl kurių neturėtų būti priteistas didesnis išlaikymas vaikui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas, būdamas tėvu, turi pareigą iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, nes priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kadangi atsakovas yra jaunas ir darbingas, jis privalo imtis priemonių ir siekti gauti papildomų pajamų, kad galėtų tinkamai vykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje tėvų finansiniai įsipareigojimai bankams nelaikomi jų turtinę padėtį bloginančiais faktoriais, nes tokiu būdu tėvai gerina savo gyvenimo, buities ar kitokias sąlygas. Todėl tai nėra aplinkybė, dėl ko vaikui neturi būti teikiamas bent būtiniausius jo poreikius atitinkantis išlaikymas.
Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į sunkią jo sveikatos būklę, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamu atveju neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, 2005-11-16 jam buvo diagnozuotas susiaurėjęs tarpslankstelinis tarpas, dehidratuotas diskas, osteochondrozė (b.l. 45, 85-87), tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad dėl tokių sveikatos problemų jam būtų sumažėjęs darbingumas ar jis negalėtų dirbti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl atsakovo nurodomos sveikatos būklės jam nebuvo problemų susirasti darbą laikotarpiu nuo 2007-04-23 iki 2008-07-31 bei gauti nemažas pajamas (b.l. 29-30, 48-50; 137-139, 150--151), taip pat įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju – ekspeditoriumi, nors atliekant pastarąjį darbą tiesioginis krūvis tenka nugarai, tokiu būdu dėl tokių priežasčių nėra pagrindo neskirti vaikui didesnio išlaikymo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (CPK 185 str.), konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 327 str., 329 str., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.