- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- II-32-893/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02013-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Dainius Grizickas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. Ž. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20146-2021 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20146-2021 (toliau – ir Nutarimas) L. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį skirta 70 Eur bauda už tai, kad ji, 2021 m. rugpjūčio 3 d. 20.18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Honda, rikiuodamasi iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio antra eismo juosta važiavusiam automobiliui Volvo ir su juo susidūrė, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 104 punkto reikalavimus.
L. Ž. padavė teismui skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su priimtu Nutarimu, nes Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu į savo elektroninį paštą nėra gavusi, jei būtų jį gavusi, bylos nagrinėjime būtų dalyvavusi. Dėl minėto įvykio įvykusio 2021 m. rugpjūčio 3 d. 20.18 val. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad vairavo automobilį Hondą, su ja automobilyje važiavo jos vyras G. Ž. ir jos dukra E.. (Duomenys neskelbtini) važiavo antra eismo juosta, jos, važiavimo greitis buvo mažesnis negu yra leidžiama važiuoti (duomenys neskelbtini). Važiuodama antra eismo juosta pamatė, iš kairės pusės, jos vairuojamą automobilį, lenkiantį juodos spalvos automobilį, kuris staiga pradėjo rikiuotis į jos važiuojamą eismo juostą, pilnai nespėjęs apvažiuoti jos automobilio, savo automobilio dešinės pusės galine dalimi, kliudė jos automobilio kairės pusės priekinį sparną. Vairuotojas, kliudęs jos automobilį, nesustojo ir važiavo toliau. Tada ji pradėjo signalizuoti garso signalu, ir važiuoti paskui minėtą juodos spalvos automobilį, kuris po kurio laiko sustojo. Nepavykus sutarti dėl kaltės į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai iš jos ir kito automobilio vairuotojo paėmė paaiškinimus, nubraižė įvykio schemą ir paaiškino, kad įvykio vietoje nustatyti įvykio kaltininko jie negali, nepakanka įrodymų apkaltinti, kurį nors iš vairuotojų, pareigūnas pasakė, kad kažkuris iš vairuotojų meluoja. Paaiškino, kad su jai susisieks policijos tyrėjas. Skundu prašo panaikinti Vilniaus apskr. VPK KPV AVS priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-20146-2021, minėtą administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, visapusiškam, objektyviam bylos tyrimui atlikti.
Pareiškėja L. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad ji vairavo automobilį Honda, automobilyje kartu važiavo jos vyras G. Ž. ir (duomenys neskelbtini) dukra. Vyras sėdėjo šalia, matė įvykį. Kitame automobilyje mate ir moterį, ir vyrą, tačiau, kai vairuotojas išlipo, moters nebuvo. Ji (L. Ž.) važiavo antra eismo juosta. Greitis buvo labai nedidelis, nes dar važinėjo su klevo lapu, neturėjo dvejų metų stažo. Volvo lenkė jos automobilį, užlindo į priekį, savo galu atsitrenkė jai į automobilio priekį ir nuvažiavo. Susidūrimas įvyko prie pat šviesoforo. Kai prasidėjo trečia eismo juosta, neužteko vietos. Jos greitis buvo 40-50 km/val., kito automobilio greitis buvo daug didesnis. Ji prašė atlikti ekspertizę, nes kitas automobilis išdygo prieš jos automobilio priekį, o prieš tai tas pats automobilis važiavo jai iš galo taip pat antra eismo juosta. Pirma eismo juosta buvo užimta, buvo nedideli kamščiai. Kai sustojo, signalizavo, tuomet sustojo ir anas automobilis. Nebuvo apklaustas nei jos vyras, nei, tikriausiai, kitas vairuotojas. Ji klausinėjo, ar ten kur nors yra kameros, o V. M. sakė, kad nėra čia ko tirti. Jai buvo pasakyta, kad nėra tikslo skirti ekspertizę. Ji rado nepriklausomą ekspertą, kuris sakė, kad pagal nuotraukas negali spręsti kaltės klausimo. Policijos pareigūnai nėra ekspertai. Mieste visur yra kameros, tačiau vaizdo įrašo nėra. Tris kartus prašė atsiųsti protokolą. V. M. sakė, kad tuoj siunčia. Ji nedalyvavo net posėdyje, nagrinėjant bylą policijoje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Vladas Milius teismo posėdžio metu parodė, kad nutarimas teisėtas, prašo skundą atmesti. Nutarimas priimtas, nes L. Ž. rikiavosi į antrą eismo juostą, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam automobiliui. Buvo apgadintas automobilio Honda priekinis sparnas, apgadintas automobilio Volvo galas, t. y. apgadintas vieno automobilio galas, kito priekis. Yra eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad eismo įvykio vieta 40 metrų nuo eismo įvykio pradžios. L. Ž. nurodyta situacija techniškai neįmanoma. Ji, važiuodama antra juosta, norėjo persirikiuoti, kliudė tiesiai važiuojantį automobilį. Skirti ekspertizę netikslinga, akivaizdu, kad dėl eismo įvykio kalta L. Ž..
Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) susidūrė automobiliai Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nesutariama dėl kaltės. Abu eismo įvykio dalyviai paaiškino, kad susidūrimas įvyko kelio vingyje. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, vaizdo kamerų nepastebėta.
Iš eismo įvykio schemos matyti automobilių Honda, (duomenys neskelbtini) ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po eismo įvykio. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas) ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas).
Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. rašytinio R. N. paaiškinimo matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 3 d. 20.20 val. važiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu Volvo XC 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Prie tilto, namo Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo antra eismo juosta ir pajuto smūgį į dešinės pusės automobilio galą. Jis važiavo antra eismo juosta ir niekur nepersirikiavo. Pajutęs smūgį nuvažiavo 20 metrų ir sustojo. Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. rašytinio L. Ž. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. maždaug 20.15 val. vairavo automobilį Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilką/sidabrinį visureigį, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Važiavo antra eismo juosta, greitis buvo 50 km/h ir pamatė kaip prieš jos automobilį išdygo kitas automobilis, tada pajuto smūgį į priekinį kairį sparną, to automobilio savininkas net nenorėjo sustoti, bet ji ištisai pradėjo signalizuoti jam signalu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20146-2021 L. Ž. skyrė 70 Eur bauda už tai, kad ji, 2021 m. rugpjūčio 3 d. 20.18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Honda, rikiuodamasi iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio antra eismo juosta važiavusiam automobiliui Volvo ir su juo susidūrė, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Teismas, patikrinęs skundžiamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Nutarimas pripažinti L. Ž. kalta dėl eismo įvykio buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.
Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ANK 587 straipsnį ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. Iš priimto nutarimo matyti, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą ir vertindamas byloje pateiktas eismo įvykio nuotraukas, nuotraukose esančius užfiksuotus automobilių apgadinimus, juos lygindamas ir pan., iš esmės prisiėmė eksperto (specialisto) funkcijas, tam neturėdamas teisės. Teismo posėdžio metu pareigūnas nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Honda priekinis sparnas, automobilio Volvo apgadintas galas, t.y. apgadintas vieno automobilio galas, kito priekis. Yra eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad L. Ž. nurodyta situacija techniškai neįmanoma, nes ji, važiuodama antra juosta, norėjo persirikiuoti, kliudė tiesiai važiuojantį automobilį. Skirti ekspertizę netikslinga, akivaizdu, kad dėl eismo įvykio kalta L. Ž.. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje esminis ir pagrindinis ginčo objektas ir yra įvykio mechanizmas, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tam, kad būtų atsakyti šis klausimas, būtinos specialios žinios, kurių neturi nei nutarimą priėmęs pareigūnas, nei teismas. Dėl to pareigūnas, priimdamas nutarimą, privalėjo kreiptis į ekspertą (specialistą), tačiau to nepadarė.
Iš byloje esančių įrodymų ir L. Ž. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad kartu su L. Ž. važiavęs keleivis G. Ž. nebuvo apklaustas nei po įvykio, nei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu. Pažymėtina, kad pagal ANK 581 straipsnį administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Liudytojas apklausiamas laikantis tam tikrų ANK numatytų procedūrinių reikalavimų, taip pat liudytojas privalo būti įspėtas už melagingų parodymų davimą.
Pagal ANK 608 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. L. Ž. nurodė, kad ji administracinio nusižengimo protokolo negavo ir bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie bylos rezultatą sužinojo tik 2021 m. spalio 9 d. gavusi Nutarimą iš pašto darbuotojos. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas L. Ž.. Pažymėtina, kad pagal ANK 577 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo be kitų šiame straipsnyje nurodytų teisių, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus. Byloje Institucijai nepagrįstai L. Ž. neinformavus apie vykstantį procesą, ji negalėjo laiku realizuoti savo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisių.
Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 1, 2 dalių ir 593 straipsnio 1 dalies nuostatų. Byloje reikalinga atlikti kruopštų papildomą ir išsamų bylos aplinkybių tyrimą, reikalaujantį atlikti visą eilę ANK nustatytų tyrimo veiksmų. Tik išsamiai atlikus konkrečius tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, galima daryti atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo L. Ž. veiksmuose. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti.
Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl L. Ž. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų, nemažos apimties ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimas, kuriuo L. Ž. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį skirta 70 Eur bauda už tai, kad ji, 2021 m. rugpjūčio 3 d. 20.18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Honda, rikiuodamasi iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio antra eismo juosta važiavusiam automobiliui Volvo ir su juo susidūrė, naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20146-2021 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.