Kauno apylinkės teismo sprendimas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė kreipdamasi į teismą kitaip formuluoti ieškinio reikalavimo neturi teisės, tačiau teismas nėra saistomas būtent tik šios formuluotės, o gali parinkti ir alternatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą. Pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, įpareigojimas nugriauti yra taikomas tik tuomet kai grubiai pažeidžiamas įstatymų saugomas interesas. Nurodo, kad šiuo metu pagal pateiktus į bylą dokumentus savavališkos statybos padariniai jau yra šalinami, sudaryta žemės nuomos sutartis, todėl mano, kad toliau atsakovas veikdamas aktyviais veiksmais galėtų įsiteisinti savavališką statybą. Mano, kad šešių mėnesių terminas būtų pakankamas sutvarkyti reikalingą dokumentaciją.

Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad pripažįsta savavališką statybą ir siekia ją įteisinti. Atsakovo atstovė advokatė Zita Ragauskaitė palaikė paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, prašė skirti 12 mėnesių terminą savavališkos statybos įteisinimui, atsižvelgiant į tai, kad vien sudaryti žemės nuomos sutartį reikėjo beveik pusės metų, kai paprastai tokia sutartis sudaroma per 20 darbo dienų.

Trečiasis asmuo R. G., atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 3 d. atlikus patikrinimą, 2016 m. rugpjūčio 8 d. surašytas statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1291-(15.2) (el. b. 1 t., b. l. 19–35), kuriuo konstatuota, kad statytojas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, 2016 metų gegužės mėnesį pradėjo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1m, esančio žemės sklype, dalies, statytojui priklausančios nuosavybės teise, rekonstrukcijos darbus, t. y. apie 2,5 m paaukštino sienas (ties karnizu) ir pakeitė stogo laikančiąsias konstrukcijas. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (el. b. 1 t., b. l. 36–42) nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso R. G. (39/665 dalis) ir Lietuvos Respublikai (626/665 dalis). Nurodytame sklype stovi pastatas-gyvenamas namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui G. D., Kauno miesto savivaldybei, R. G., butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso G. D.. 2016 m. rugpjūčio 8 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-160808-00033 (el. b. 1 t., b. l. 52–53), kuriuo konstatuota, kad savavališkai „Rekonstruota daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, priklausanti G. D., paaukštinant sienas (ties karnizu) apie 2,5 metro ir pakeičiant stogo laikančiąsias konstrukcijas“. 2016 m. rugpjūčio 23 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160823-00035 (el. b. 1 t., b. l. 54–55), kuriuo iš statytojo pareikalauta iki 2017 m. vasario 12 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. „Išardyti savavališkai rekonstruotą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, priklausančią G. D. (apie 2,5 metro paaukštintas sienas (ties karnizu) ir pakeistas stogo laikančiąsias konstrukcijas) ir sutvarkyti statybvietę“. 2017 m. kovo 2 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-170302-00002 (el. b. 1 t., b. l. 59) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2017 m. gegužės 23 d. 2017 m. birželio 6 d. atlikus privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-20-170606-00076 (el. b. 2 t., b. l. 61–62), kuriuo nustatyta, kad G. D. privalomojo nurodymo neįvykdė.

Vadovaujantis gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu galiojusio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teisė būti statytoju buvo įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais <...>; 2) statytojas turėjo statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atitinkamai to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numatė statytojo pareigą šio įstatymo nustatyta tvarka turėti parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Nagrinėjamu atveju, byloje nekilo ginčo, jog ieškovės ieškinyje nurodyti darbai yra savavališka statyba, atsakovas sutiko, kad vykdydamas statybos darbus, jų tinkamai neįformino, tačiau atsakovas siekia savavališkos statybos įteisinimo ir prašo teismo leisti pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą.

Nesant ginčo, kad atsakovas vykdė savavališką statybą, nagrinėtinas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje numatyti keturi alternatyvūs savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymų jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo pavesta išardyti savavališkai rekonstruotą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune dalį, priklausančią G. D. (apie 2,5 metro paaukštintas sienas (ties karnizu) ir pakeistas stogo laikančiąsias konstrukcijas) ir sutvarkyti statybvietę, tačiau atsakovas prašo teismo parinkti alternatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą ir leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė įpareigoti atsakovą išardyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo dalį, t. y. išardyti apie 2,5 m paaukštintas sienas (ties karnizu), pakeistas stogo laikančiąsias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau byloje nepateikti duomenys, jog nėra galimybės atsakovui įteisinti savavališką statybą. Priešingai bylos nagrinėjimo metu, atsakovas pateikė duomenis, jog rengia būtinus dokumentus, reikalingus namo dalies rekonstrukcijos įteisinimui. Į bylą pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus atsakymas dėl daugiabučio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties (5 buto savavališkos statybos padarinių šalinimas) derinimo; techninis darbo projektas, statinio projektavimo užduotis, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų susitarimas, viešosios įstaigos „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ statinio dalies ekspertizės aktas, Kauno miesto savivaldybės būsto valdymo skyrius, V. C., R. G., S. P., G. D., R. G. sutikimai dėl stogo dangos pakeitimo, prašymas išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, 2018 m. spalio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas dėl žemės sklypo nuomos? Valstybinės žemės nuomos sutartis; Žemės sklypo planas ir kiti dokumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad esant neišspręstam šalių ginčui teisme jau yra pradėta savavališkai atliktų darbų įteisinimo procedūra.

Teismo vertinimu, pagal ginčo santykių teisinį reglamentavimą neteisėta (savavališka) statyba nagrinėjamu atveju gali būti legalizuota. Savavališkos statybos legalizavimas galimas esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Nustatyta, kad savavališka statyba pripažinta todėl, jog atsakovas neturėjo visų reikiamų dokumentų ginčo pastato remontui atlikti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atlikti remonto darbai neatitinka esminiams statinio reikalavimams, mechaniniam patvarumui ir pastovumui, higienos, sveikatos reikalavimams, aplinkos apsaugai. Atsakovui tereikėjo gauti Statybos įstatyme nustatytus dokumentus, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktas.

Atsakovas prašo leisti per 12 mėnesių teisės aktų nustatyta tvarka parengti pastato projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte nėra nurodytas maksimalus terminas, per kurį statytojui gali būti suteikta teisė parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį, tačiau ir statytoja turi imtis aktyvių neatidėliotinų veiksmų ir savavališkos statybos padarinius pašalinti kuo greičiau, o ne pasyviai laukti kol kitos institucijos ar kiti asmenys atliks atitinkamus veiksmus. Nors atsakovas prašo suteikti 12 mėnesių terminą projektinei dokumentacijai sutvarkyti, tačiau liudytojas E. M. šiuo metu tvarkantis legalizavimo dokumentus, teismo posėdžio metu parodė, kad 6 mėnesių terminas yra pakankamas sutvarkyti trūkstamą dokumentaciją ir įteisinti atliktus darbus. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, spręstina, jog yra pagrindas atsakovui leisti savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiančius dokumentus ir tik per nustatytą terminą neįvykdžius minėto reikalavimo, atsakovas įpareigotinas per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis, 4.103 straipsnis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-459).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Teismas, skirdamas baudą, atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo reglamentavimą, siekiant efektyviai užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškovės prašymu atsakovui skirtina 30,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės naudai, jeigu atsakovas neįvykdys teismo įpareigojimų per nustatytus terminus įteisinti savavališką statybą, o per nustatytą terminą to neatlikus nepašalins savavališkos statybos padarinių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškovės ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Byloje pareikštas neturtinis reikalavimas, už kurį ieškinio padavimo metu mokėtinas žyminis mokestis sudarė 75,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje nustatyta tvarka, laikant, jog ieškinys iš esmės yra patenkintas, iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistas 75,00 Eur žyminis mokestis ir 67,25 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 2; 2 t. b. l. 2; 4 t., b. l. 37) (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau 2018 m. balandžio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1895-7457 (el. b. 2 t., b. l. 156–157), atsakovas G. D. yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl nei mokėtinas žyminis mokestis nei išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybė patyrė 141,96 Eur išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui (4 t., b. l. 115). Ieškinį tenkinus, valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui, nepriteistinos.

Pažymėtina, kad atsakovas yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, o ne šalims. Ieškovė vykdama į paskirtus teismo posėdžius (2017 m. gruodžio 13 d., 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. gegužės 21 d., 2019 m. vasario 11 d.) patyrė 46,62 Eur išlaidas kurui, kurios yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinus ieškinį priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268, 269, 270 ir 273 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Suteikti teisę atsakovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti savavališkai rekonstruotos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos, įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160823-00035 ir savo lėšomis išardyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį, kuri nuosavybės teise priklauso G. D., t. y. išardyti apie 2,5 m paaukštintas sienas (ties karnizu), pakeistas stogo laikančiąsias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę.

Jei atsakovas G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodytų įpareigojimų teismo nustatytu terminu neįvykdys, skirti jam periodinę už kiekvieną neįvykdytą teismo įpareigojimo dieną 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

Priteisti iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 46,62 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas kurui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.