Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjo individualios įmonės (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ atstovei V. N.,

institucijos, priėmusios nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, atstovui D. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. N. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 0121000357629).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. birželio 5 d. individualios įmonės (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. N. pateikė pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui (toliau – Institucija), kad 2021 m. birželio 5 d. V. N., atėjusi į darbą, pastebėjo, kad laiptinėje, prie įėjimo į (duomenys neskelbtini), nebėra kilimėlio prie durų, kuris iš vakaro išeinant iš darbo, po 17 val. dar buvo. Apklausus kaimynus, ar kas nepametė dingusio kilimėlio, kaimynė B. K., iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jos vyras J. K. ryte matė, kaip L. N. paėmęs rankose kilimėlį nunešė ir įmetė į šiukšlių konteinerį. V. N., nuėjusi prie konteinerio ir atidariusi jo dangtį, pamatė įmonės kilimėlį. Tai yra akivaizdus chuliganizmas, L. N. sąmoningai, siekdamas pakenkti verslo dalykinei reputacijai, padarė ne tik materialinę žalą, bet ir kaimynų akivaizdoje pasisavino įmonės turtą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. B. 2021 m. birželio 16 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 21135577399 (toliau – skundžiamas nutarimas) nutarė dėl V. N. pareiškime išdėstytų aplinkybių nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Šis skundžiamas nutarimas motyvuojamas tuo, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, nes L. N. ir V. N. santuoka yra nenutraukta ir sutuoktinių turtas nepadalintas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama [...] įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei gali patvirtinti išskirtinai teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. L. N. veikoje nėra visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, būtent savavaldžiavimo, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

2021 m. liepos 5 d. teisme gautas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2021 m. birželio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną L. N. atžvilgiu dėl pareiškime nurodytų aplinkybių bei nubausti jį ANK nustatyta tvarka. Tokį savo skundą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ motyvuoja tuo, kad pareiškime bei apklausos metu V. N. nurodė, kad turi įkūrusi IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 5 d., apie 9:00 val., atvykusi į darbovietę, pamatė, kad nebėra bendro naudojimo laiptinėje, prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) patalpas, pilkos spalvos kvadratinio su raudonu viduriu kilimėlio kojoms nusivalyti. 2021 m. birželio 4 d., apie 17:00 val., išeinant iš darbovietės kilimėlis buvo. Pareiškėja pradėjo klausinėti kaimynų ar nematė, kur dingo įmonei priklausantis kilimėlis. Jai bebendraujant su kaimynu M. G., pro šalį ėjusi kaimynė B. K. paaiškino, kad jos vyras J. K. matė, kaip anksti ryte L. N. iš laiptinės išsinešė kilimėlį ir išmetė jį į šiukšlių konteinerį. Nuėjusi prie kieme esančio šiukšlių konteinerio, V. N. pamatė, kad tai tas pats dingęs įmonės kilimėlis. Su L. N. vyksta skyrybos, jau dveji metai kaip jie gyvena atskirai. L. N., sukūręs kitą faktinę šeimą, gyvena virš (duomenys neskelbtini) patalpų, toje pačioje laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, L. N. tyčia taip elgiasi, sąmoningai norėdamas pakenti jai ir įmonės reputacijai. Skundžiamame nutarime rašoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl padaryta išvada, kad L. N. veikoje nėra visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Vyr. tyrėjas D. B. kritiškai įvertino liudytojo J. K. parodymus, kuris apklausos metu parodė, jog matė, kad 2021 m. birželio 5 d., apie 7:00 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje per langą pamatė einantį kaimyną L. N., kuris nešėsi su savimi susuktą daiktą, panašų į kilimėlį kojoms valyti. Spalvos neįsidėmėjo, tačiau pamena, kad buvo tamsios spalvos su kažkokiu raštu. Kadangi kaimyno L. N. gyvenimo draugė R. Š. prieš dieną buvo klaususi jo žmonos, ar jie nepaėmė jos bendro naudojimo koridoriuje prie durų buvusio kilimėlio, todėl pamanė jog L. N. susirado savo dingusį kilimėlį ir neša jį į konteinerį. L. N. minėtą daiktą išmetė į šiukšlių konteinerį. V. N. įsitikinimu, asmens veiksmai, kuriais jis tyčia nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams laikomi savavaldžiavimu, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje. Akivaizdu, jog L. N. kaip tik tyčia ir sąmoningai paėmė ir nunešęs išmetė įmonei priklausantį durų kilimėlį, taip realizavo savo tariamą teisę nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Tokiu būdu, L. N. pažeidė ne tik pareiškėjos materialiąsias teises ir teisėtus interesus, bet ir pakenkė visam įmonės darbo kolektyvui, ko pasėkoje, pareiškėjai daroma tiesioginė žala – nukenčia įmonės dalykinė verslo reputacija ir prestižas. Šiuo metu namo gyventojai juokiasi ir aptarinėja įvykio aplinkybes, kalba, kad dėl padarytos gėdos V. N. negalėjo ateiti į namo gyventojų bendrijos susirinkimą. Tokiais savo veiksmais L. N. padarė administracinį nusižengimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje. Institucija nepagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrusi visų aplinkybių. Visa skundžiamo nutarimo argumentacija paremta tik aprašymu, kad vyksta skyrybų procesas, turtas nepadalintas ir pan. Puikiai žinoma, kad skyrybos gali trukti ilgą laiką, tačiau tai nereiškia, kad asmuo gali nebaudžiamas siautėti ir elgtis kaip tinkamas, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.

Pareiškėjos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. N. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, t. y. panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną L. N. atžvilgiu dėl pareiškime nurodytų aplinkybių bei nubausti jį ANK nustatyta tvarka. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 5 d. atėjo į darbą ir pamatė, kad bendro naudojimo laiptinėje, prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) patalpas, nebėra kilimėlio. Apie dingusį kilimėlį klausė kaimyno M. G., pro šalį ėjusi kaimynė B. K. pasakė, kad jos sutuoktinis J. K. matė, kaip ryte, apie 7 val., kilimėlį išmetė L. N. Ji, nuėjusi prie šiukšlių konteinerio, jo dugne matė kilimėlį, tačiau jo nepasiėmė, nes nepasiekė. Toks kilimėlis gali kainuoti iki 10 eurų. Jos sutuoktinis L. N. su meiluže gyvena tame pačiame daugiabučiame name, kuriame yra ir (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Sutinka, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendras, tačiau individuali įmonė yra jos.

Institucijos atstovas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundu nesutinka, mano, jog Institucija priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Paaiškino, kad turi ne vieną tyrimą susijusį su V. N. ir L. N. Turėjo administracinio nusižengimo tyrimą dėl nuplėšto automobilio valytuvo, to tyrimo metu L. N. aiškino, kad automobilis yra jo asmeninė nuosavybė, o V. N. aiškino, kad automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kol V. N. ir L. N. santuoka nėra nutraukta, tai visas jų santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe ir kilimėlis, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir jei vienas iš savininkų nutarė išmesti kilimėlį – tai yra jo teisė. J. K. matė, kad L. N. kažką išmetė į konteinerį, daiktą panašų į kilimėlį. Po šio įvykio iš L. N. sugyventinės R. Š. gavo pareiškimą, kad nuo buto durų, kur gyvena L. N., dingo kilimėlis.

Iš prie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pridėtos nuotraukos matyti šiukšlių konteinerio vidaus vaizdas, tarp šiukšlių maišų su šiukšlėmis matomas kilimėlis, kuris dedamas prie durų (administracinio nusižengimo tyrimo Nr. 21135577399 medžiaga, b. l. 6, 7).

Iš 2021 m. birželio 8 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad buvo apklaustas liudytojas J. K., kuris parodė, kad 2021 m. birželio 5 d., apie 7 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje per langą pamatė einantį kaimyną L. N., kuris nešėsi su savimi susuktą daiktą, panašų į kilimėlį kojoms valyti. Spalvos neįsidėmėjo, tačiau pamena, kad buvo tamsios spalvos su kažkokiu raštu. Kadangi kaimyno L. N. draugė R. Š. prieš dieną buvo klaususi jo žmonos, ar jie nepaėmė jos bendro naudojimo koridoriuje prie durų buvusio kilimėlio, todėl pamanė, kad L. N. susirado savo dingusį kilimėlį ir neša jį į konteinerį. L. N. minėtą daiktą išmetė į šiukšlių konteinerį. Tą pačią dieną iš žmonos sužinojo, kad dingo V. N. priklausantis kilimėlis, buvęs toje pačioje laiptinėje, pirmame aukšte prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo tyrimo Nr. 21135577399 medžiaga, b. l. 15–16).

Iš 2021 m. birželio 9 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad buvo apklaustas liudytojas L. N., kuris parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 4 d., apie 19 val., grįžęs į namus pastebėjo, kad yra dingęs R. Š. priklausantis kilimėlis, buvęs bendro naudojimo laiptinėje, prie buto durų. Dėl dingusio kilimėlio R. Š. niekur nesikreipė. 2021 m. birželio 9 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad su pareiškimu kreipėsi jo žmona V. N., kaltindama, jog jis, paėmęs jų įmonės kilimėlį, jį išmetė. Su. V. N. vyksta skyrybų procesas, bendras turtas nepadalintas. Apie tai, ar tame pačiame name, pirmame aukšte, prie jų (duomenys neskelbtini) durų buvo kilimėlis, jis nepamena, nėra įsidėmėjęs. Jis jokio kilimėlio neėmė ir nieko neišmetė. 2021 m. birželio 5 d., apie 7 val., jis nėjo išmesti jokių šiukšlių, nes įprastai tokiu metu miega. Keliasi ne anksčiau 8 val. Kodėl kaimynas J. K. nurodo, kad jį matė nešantis daiktą, panašų į kilimėlį, nežino. R. Š. savo kilimėlio taip ir nerado (administracinio nusižengimo tyrimo Nr. 21135577399 medžiaga, b. l. 20–21).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Iš byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl L. N. ir V. N. santuokos nutraukimo, byla dar nėra išnagrinėta ir joje dar nepriimtas galutinis sprendimas. Minimoje santuokos nutraukimo byloje, be kitų klausimų, yra nagrinėjamas ir santuokos metu įgyto turto, kuris laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinimo klausimas, tame tarpe ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, padalinimo klausimas. Santuokos nutraukimo byloje tiek V. N., tiek L. N. sutinka, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra santuokos metu įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas, kuris turi būti padalintas santuokos nutraukimo metu. Tiek V. N. priešieškiniu, tiek L. N. ieškiniu prašo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ po santuokos nutraukimo priteisti V. N. asmeninės nuosavybės teise, tačiau nesutaria dėl šio turto vertės, t. y. tarp L. N. ir V. N. yra iškilęs ginčas.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, kad 2021 m. birželio 5 d., apie 9 val., V. N. atėjusi į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) patalpas durų pasigedo kilimėlio (kvadratinio, pilkos spalvos su raudonu viduriu), kuris iš vakaro išeinant iš darbo buvo vietoje. V. N. pradėjus kaimynų teirautis, ar jie nematė, kur nuo durų dingo kilimėlis, J. K. nurodė, kad 2021 m. birželio 5 d., 7 val., per savo buto virtuvės langą matė einantį L. N., kuris rankose nešėsi susuktą daiktą, panašų į kilimėlį kojoms valyti, kuris buvo tamsios spalvos su kažkokiu raštu, ir išmetė jį į šiukšlių konteinerį. V. N. nuėjus prie šiukšlių konteinerio ir jį atidarius, ji konteinerio viduje pamatė išmestą, prie (duomenys neskelbtini) durų buvusį, kilimėlį kojoms valytis, ką patvirtiną administracinio nusižengimo byloje esanti nuotrauka. Visuma šių aplinkybių galimai patvirtina, kad 2021 m. birželio 5 d., apie 7 val., L. N. paėmė prie įėjimo į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvusį kilimėlį kojoms valyti ir jį išmetė į šiukšlių konteinerį.

Pagal CK 3.87 straipsnio, reglamentuojančio įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis).

L. N., galimai paėmęs ir išmetęs kilimėlį kojoms valyti, kuris, kol teismo sprendimu nėra nutraukta santuoka ir nepadalintas santuokos metu įgytas turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti valdomas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, savo veiksmais suvaržė ir pažeidė V. N. teises, nes išmesdamas kilimėlį, nors ir nedidelės vertės, sumažino santuokos metu įgytą turtą. Tokiais savo veiksmais L. N. galimai nesilaikė CK 3.87 ir 3.92 straipsnių reikalavimų. Taigi, teismas konstatuoja, jog L. N. veiksmai galimai atitinka būtent administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymius.

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas sprendžia, jog Institucijos 2021 m. birželio 16 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21135577399) priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktų normas, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi byloje reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o teismui, nagrinėtinu atveju, įvykio aplinkybes nustatyti sudėtinga, todėl skundas tenkinamas visiškai: skundžiamas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui, išsprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo L. N. pagal ANK 518 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2021 m. birželio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 21135577399 ir grąžinti bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutartį priėmusį apylinkės teismą.