Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti, pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant atsakovės - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Mariui Trakšeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Palangos miesto savivaldybei, J. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pareiškėjas ir (ar) jo atstovas, tretieji suinteresuoti asmenys ir (ar) jų atstovai neatvyko. Byla nagrinėjama šiems bylos proceso dalyviams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ ) 78 straipsnio 1, 3 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-05-15 individualų aktą Nr. 14.2-146(14.12) ir šios institucijos įpareigojimo išduoti pažymą apie nebaigto statyti statinio, esančio Plytų g. 3, Palangos m. atitikimą projektui ir nekilnojamojo turto kadastro duomenims.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad S. S. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą dėl pažymos apie nebaigto statyti individualaus paviljono projekto korektūros, numatant komercinės paskirties pastato statybą (duomenys neskelbtini), atitikimo projektui ir kadastriniams matavimams, išdavimo (t. I, b.l. 35). Klaipėdos apskrities viršininko administracija ginčijamu 2006-05-15 raštu informavo pareiškėją, jog pažymos apie nebaigtą statyti statinį išduoti negali, nes vykdo tyrimą pagal J. S. skundą dėl statybos leidimo panaikinimo (t. I, b.l. 8).

Klaipėdos apskrities viršininko administracija skundė 2005-11-11 statybos leidimą Nr. 203 (buvęs Nr. 107, išduotas 1991-07-04) prašydama jį panaikinti, tačiau 2008-02-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi šis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimas panaikintas ir byla dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005-11-11 statybos leidimo Nr. 203 nutraukta (t. I, b.l. 36 ( žr. 2008-02-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-221-08)). Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad minėtas statybos leidimas galioja, o tai yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjo statinys esantis (duomenys neskelbtini), nuo šio statinio statybos pradžios - 1991 m., pagal 2005-11-11 statybos leidimą Nr. 203, buvęs leidimo Nr. 107, išduotas 1991-07-04, statomas pagal nustatyta tvarka suderintą projektą. Tai, kad iki 2004-11-09, t.y. iki 2005-11-11 statybos leidimo Nr. 203 išdavimo, buvo užfiksuota 90 % statinio (duomenys neskelbtini). baigtumo (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2006-11-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuotas 100 % statinio baigtumas, įrodo, kad statinys yra baigtas statyti ir buvo statomas turint statybos leidimą (t. I, b.l. 88-89).

Antstole R.V. 2006-09-07 vykdė pareiškėjo kaimynės Z. S. prašymą konstatuoti, kad nuo sklypo ribų vakarinėje Z. S. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., pusėje, kaimyno, t.y. pareiškėjo S. S. , namas pastatytas, neišlaikant 3 metrų atstumo nuo tvoros. Vertinant antstolės R. V. 2006-09-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, darytina išvada, kad jame konstatuotos aplinkybės užfiksuotos remiantis apytikriais matavimais – antstoliai vizualiai apžiūrint pareiškėjo pastato ir gretimo kaimyno namo bei žemės sklypų ribų padėtį, todėl šis protokolas nelaikytinas pagrindu tvirtinti, kad pareiškėjo statinys (duomenys neskelbtini) yra arčiau nei 3 metrai iki kaimynų S. sklypo ribos (t. I, b.l. 57).

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu teisinius santykius, iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, įsigaliojusio 2006-01-01 priėmimo, reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR „Gyvenamieji pastatai“). Nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčijamo individualaus akto teisėtumą ir pagrįstumą taikytinas STR „Gyvenamieji pastatai“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2005-10-26 posėdyje svarstė klausimą dėl statybos leidimo išdavimo S. S. , inter alia patikrino statytojo (užsakovo) pateiktus dokumentus bei priėmė išvadą, jog statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, rekomendavo išduoti statybos leidimą (t. I, b.l. 31). Palangos miesto savivaldybė 2005-11-11 S. S. išdavė statybos leidimą Nr. 203, kuriuo leista nauja statyba. Statybos objektas - individualaus paviljono projekto korektūra, numatant komercinės paskirties pastato statybą (prekybinės paskirties pastatas su gyvenamosiomis patalpomis) (t. I, b.l. 32). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, tirdamas J. S. skundą dėl statybos leidimo, išduoto S. S. , panaikinimo, atliko projektavimo ir statybos leidimo išdavimo patikrinimą bei surašė šio patikrinimo aktą (t. I, b.l. 29-30, 34). Projektavimo ir statybos leidimo išdavimo patikrinimo aktu nustatyta, kad išduodant statybos leidimą buvo padaryti pažeidimai: 1. Palangos miesto savivaldybės nuolatinei statybos komisijai nepateiktas pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį ir teises į jį; 2. pažeistas statinio išdėstymas sklype gretimų sklypų atžvilgiu.

STR „Gyvenamieji pastatai“, nustatančio gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, 192.1 punkte nustatyta, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų. STR „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 4 punkte nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Byloje duomenų, kad pareiškėjas minėtą kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą gavo nėra.

2008-02-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pažymėta, kad „[...] siekiant visapusiškai ir pilnai išsiaiškinti bylos aplinkybes būtina nustatyti atstumą nuo statinio iki J.S. sklypo ribos, prireikus surenkant papildomus įrodymus ir pateikiant grafinį statinio padėties sklype ir kaimyninio sklypo atžvilgiu vaizdą [..]“ (t. II, b.l. 20-28, (žr. 2008-02-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-221-08)).

2008-03-03 nutartimi teismas įpareigojo bylos šalis pateikti įrodymus apie atstumą nuo S. S. statinio iki J. S. sklypo ribos, grafinį statinio padėties pareiškėjo sklype ir kaimyninio sklypo atžvilgiu vaizdą ir šiems įrodymams pateikti nustatė terminą (t. II, b.l. 31). 2008-03-17 teisme gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą minėtiems įrodymams pateikti (t. II, b.l. 33-34). Teismas 2008-03-18 nutartimi nutarė pratęsti 2008-03-03 nutartimi nustatytą terminą įrodymams pateikti iki 2008-04-21 (t. II, b.l. 35).

Klaipėdos apskrities viršininko administracija vykdydama 2008-03-03 teismo nutartį, 2008-03-19 raštu pranešė, kad: byloje papildomų įrodymų, susijusių su atstumu tarp pareiškėjo statinio bei J. S. sklypo ribos, neturi; negali nustatyti atstumų tarp statinio bei sklypo ribų, todėl dėl ribų patikslinimo reikėtų kreiptis į licencijuotą geodezijos darbų įmonę (t. II, b.l. 42, 43).

Pažymėtina, kad teismas ruošdamasis bylos nagrinėjimui teisme išsprendžia ir vieną iš būtinų klausimų – įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (LR ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (LR ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis).

Nustatyta, kad nei pareiškėjas, nei atsakovė 2008-03-03 teismo nutartyje nurodytų įrodymų nepateikė, tokių duomenų byloje nėra. Vertinant šias aplinkybes ir tai, kad į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko nei pareiškėjas, nei (ir) jo atstovas, o jokių prašymų ar (ir) įrodymų iš pareiškėjo negauta, laikytina, kad pareiškėjas elgiasi neatsakingai ir nerūpestingai, o tai sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjas prarado suinteresuotumą bylos baigtimi ir tinkamai nesirūpina savo teisių įgyvendinimu.

Vertinant tai, kad byloje nenustatyta faktinių duomenų, teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamas 2006-05-15 atsakovės individualus aktas yra priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ar (ir) taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų bylos aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (LR ABTĮ 89 straipsnis). Taigi, nesant būtinų faktinių duomenų viseto, konstatuoti, kad ginčijamas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas nėra pagrindo, o prielaidomis teismo sprendimai negrindžiami.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-05-15 individualus aktas Nr. 14.2-146(14.12), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti pažymą apie nebaigtą statyti statinį (duomenys neskelbtini)., pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas nenustatė skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, kuriais atsakovės sprendimas turėtų būti naikinamas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 89 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, tais pačiais motyvais nėra ir pagrindo įpareigoti atsakovę išduoti pažymą apie nebaigto statyti statinio Plytų g. 3, Palangos m. atitikimą projektui ir nekilnojamojo turto kadastro duomenims.

Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorės L. M. 2008-05-12 sprendimą Nr. 2.11-197-(14.18) „Dėl pažymos išdavimo“.

Vertinant šio pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „[...] jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui“.

Nustatyta, kad 2008-05-12 rašte „Dėl pažymos išdavimo“ Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė L. M. informavo pareiškėją, kad dėl jo gauto prašymo, teisme nagrinėjama administracinė byla ir sprendimas dar nepriimtas, todėl administracinę procedūrą pagal jo prašymą sustabdo, kol pareiškėjo skundą teismas išnagrinės. Šiame rašte atsakovė informavo pareiškėją apie tai, kokie dokumentai turi būti pateikiami prašant išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (t. II, b.l. 64).

Teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžia pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą, iš esmės tų teisinių, procesinių ir faktinių aplinkybių kontekste, kurios betarpiškai susijusios su atsakovės sustabdyta administracine procedūra pagal pareiškėjo 2008-04-16 prašymą dėl pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorės L. M. 2008-05-12 sprendimas Nr. 2.11-197-(14.18) „Dėl pažymos išdavimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, nes priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis bei teisingai nurodant faktą, kad administraciniame teisme dar nėra priimtas sprendimas byloje Nr. I-271-342/2008 pagal pareiškėjo skundą dėl individualaus akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Įvertinus byloje esančius įrodymus, panaikinti ginčijamą 2008-05-12 sprendimą nėra pagrindo, šis pareiškėjo reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.