Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-19 · Administracinė byla Nr. I-1304-283/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-01-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
I-1304-283/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01964-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
J. D.
Atsakovas
Šiaulių apylinkės teismo
Advokatai
Darius Bolzanas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1304-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01964-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.4.; 1.16.6.; 1.15.2.1.1.; 1.15.2.3.1.; 3.21.
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjai J. D.,atsakovo Šiaulių apylinkės teismo atstovui advokatui Dariui Bolzanui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovui Šiaulių apylinkės teismui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. D. skundu (2-8 b. l.) ir teismo posėdyje pateiktu patikslintu skundu prašė: 1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjo padėjėjos J. D. atleidimo iš užimamų pareigų“; 2) grąžinti pareiškėją į buvusias Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėjos pareigas ir priteisti iš Šiaulių apylinkės teismo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš Šiaulių apylinkės teismo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. J. D. skunde nurodė, kad ji šiurkštaus tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnyboje eitų pareigų paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėja teigė, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015-03-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta Komisija galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Komisija) savo veikloje viršijo savo įgaliojimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-76 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo Šiaulių apylinkės teisme taisyklių (toliau - Duomenų tvarkymo taisyklės) 5.6 punktu, tvirtino, kad ji, vykdžiusi teisėjo padėjėjo pareigas, negalėjo būti laikoma duomenų tvarkytoja Šiaulių apylinkės teisme, todėl jokiais būdais negalėjo rinkti duomenų apie privačius asmenis. J. D. akcentavo, kad Šiaulių apylinkės teisme dėl netinkamo vidaus administravimo buvo sudarytos sąlygos iš Nekilnojamojo turto registro neteisėtai gauti duomenis apie privačių asmenų valdomą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja nurodė, kad tiek Komisijos parengtoje 2015 m. gegužės 5 d. Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės tarnautojos teisėjos padėjėjos J. D. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada), tiek ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjos veika kvalifikuota netinkamai, o pareikštas kaltinimas įvykdžius tarnybinį nusižengimą suformuluotas nekonkrečiai. Komisija, spręsdama dėl J. D. veiksmų ir jos kaltės, nepagrįstai kaip patikimus vertino Šiaulių apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (informatiko) A. Š. paaiškinimus. Pareiškėja nurodė, kad Komisija, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktą, neleido dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje. Pagrįsdama neturtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėja sieja su ginčijamais įsakymais skirti tarnybinę nuobaudą ir atleisti ją iš valstybės tarnybos, J. D. nurodė, kad ji patyrė emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, įžvelgia atleidimo iš valstybės tarnybos žalingą poveikį ateityje (2-8 b. l.).

Teismo posėdyje J. D., iš esmės pakartodama skunde išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytus argumentus ir samprotavimus bei remdamasi jame pateiktu teisės aktų ir teisminės praktikos aiškinimu, prašė tenkinti skundo reikalavimus. Teikdama paaiškinimus, pareiškėja pripažino, kad ji 2014 m. gruodžio 29 d. vyriausiojo specialisto (informatiko) A. Š. prašė iš Nekilnojamojo turto registro atspausdinti duomenis apie jo brolio D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą, tačiau neigė užpildžiusi užklausos lentelę. Pažymėjo, kad, prašydama A. Š. atspausdinti duomenis apie D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą, prievartos ar kitokių veiksmų prieš jį nenaudojo. Be to, J.D. pripažino ir tai, kad teisės aktai jai nesuteikė teisės gauti duomenų apie brolio D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą, tačiau teigė, kad domėjosi artimo giminaičio turtu, gautų duomenų niekur nepanaudojo, su jais susipažinusi, juos išmetė. Nurodė, kad duomenys buvo pateikti kaip rašytiniai dokumentai, juose buvo nurodyti žemės sklypų unikalūs numeriai, plotai, sandoriai. J. D. paneigė rinkusi duomenis apie buvusio sutuoktinio M. D. valdomą nekilnojamąjį turtą. Tvirtino, kad Šiaulių apylinkės teisme ne ji buvo atsakinga už tinkamą asmens duomenų tvarkymą, todėl neturi atsakyti už aukščiau nurodytų duomenų rinkimą. Komisija į šią aplinkybę bei pateiktą informaciją apie už duomenų rinkimą atsakingą asmenį visiškai neatsižvelgė. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininkas privalėjo įdiegti tinkamas technines priemones ir apsaugoti asmens duomenis nuo neteisėto atskleidimo ir bet kokio neteisėto veiksmo su jais. J. D. teigimu, Šiaulių miesto apylinkės teisme duomenys apie asmenis buvo renkami pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Komisija netinkamai išsiaiškino žodžio „rinkti“ reikšmę, todėl be pagrindo apkaltino ją neteisėtu duomenų apie kitų asmenų nekilnojamąjį turtą rinkimu. Pareiškėjos nuomone, vienkartinis pasidomėjimas brolio D. R. valdomu nekilnojamuoju turtu be pagrindo buvo įvertintas kaip duomenų rinkimas. Vertindama 2015-03-30 pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pažymėjo, kad jame nenurodyta, kokius teisės aktus ji galimai pažeidė. Pabrėžė, kad skiriant griežčiausią tarnybinę nuobaudą buvo pažeistas proporcingumo principas, nes iki tol pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai. Parinkta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui, kuris yra formalus. Teigė, kad Komisija jos neinformuodavo apie savo vykdomą veiklą, tik paprašius vieną kartą leido susipažinti su surinkta tyrimo medžiaga, be to, nepranešė, kad tyrimas baigtas, parengta Išvada ir išsiųsta į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apylinkės teismas atsiliepimu prašė J. D. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iš valstybės tarnyboje užimamų pareigų J. D. paskirta pagrįstai ir teisėtai. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko nustatytais terminais ir surinko pakankamai duomenų, kuriais remiantis, buvo nustatyta, jog J. D. neteisėtais veiksmais, siekdama asmeninės naudos, pasinaudodama kitų teismo darbuotojų pasitikėjimu, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, rinko duomenis apie brolio D. R. ir buvusio sutuoktinio M. D. valdomą nekilnojamąjį turtą. Komisija Tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentus (toliau – Tyrimo dokumentai) ir juose esančius duomenis vertino sistemiškai. J. D. paaiškinimai pagrįstai įvertinti kaip nenuoseklūs, kadangi ji, iš pradžių pripažinusi, jog, siekdama ateityje apginti savo turtinius interesus, rinko duomenis apie D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą, ir tokius savo veiksmus įvertinusi kaip nereikšmingus, nusipelnančius švelnios nuobaudos, savo poziciją pakeitė po to, kai buvo gautas M. D. prašymas ištirti duomenų apie jo nekilnojamąjį turtą rinkimo aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad Komisija pagrįstai J. D. padarytą tarnybinį nusižengimą įvertino kaip šiurkštų, kadangi ji piktnaudžiavo valstybės tarnyba ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus. J. D. neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir teismui, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą teismu, teisminės valdžios ir Šiaulių apylinkės teismo prestižą. Atsakovas pabrėžė, kad kitų asmenų padaryti teisės aktų pažeidimai tvarkant asmenų duomenis pareiškėjos tarnybinės atsakomybės nepašalina ( 49-52 b. l.).

Teismo posėdyje Šiaulių apylinkės teismo atstovas advokatas D. Bolzanas, remdamasis atsiliepime pateiktais paaiškinimais, nurodytais argumentais ir samprotavimais, prašė J. D. skundą atmesti. Atsakovo atstovas akcentavo, kad, sprendžiant dėl J. D. tarnybinės atsakomybės, buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja dirbo teisėjo padėjėja, kurios tarnybinė veikla susijusi su teismo vykdomu teisingumu. Pabrėžė, kad pareiškėja, vykdžiusi valstybės tarnautojos pareigas ir privalėjusi tarnauti valstybei, elgėsi priešingai, t. y. pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neteisėtai rinko duomenis apie kitus asmenis ir taip pažeidė šių asmenų teisę į privatų gyvenimą. Atsakovo atstovas tvirtino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys leido teigti, kad J. D. duomenis rinko ne vykdydama jai priskirtas funkcijas, o išimtinai siekdama asmeninės naudos. Nurodė, kad J. D. veiksmų sistemiškumą rodo jos atliktų veiksmų nuoseklumas: ji duomenis rinko per trumpą laikotarpį, juos rinko ne apie vieną kartą ir apie du asmenis. Atsakovo atstovas teigė, kad Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko, nepažeisdama nustatytų terminų. Atsikirsdamas į pareiškėjos teiginius apie asmenų duomenų apsaugos neužtikrinimą Šiaulių apylinkės teisme, advokatas D. Bolzanas nurodė, kad atsakovas asmens duomenų tvarkymą yra sureguliavęs teisės aktu, kuriame aiškiai nustatytos taisyklės, kokia tvarka ir kokiu tikslu gali būti renkami ir naudojami asmenų duomenys. Pažymėjo, kad pareiškėja šiuos reikalavimus žinojo, tačiau žinodama, kad Šiaulių apylinkės teisme D. R. ir M. D. bylų nėra nagrinėjama, rinko duomenis apie šių asmenų nekilnojamąjį turtą. Atsakovo atstovas nurodė, kad už darbo drausmės pažeidimus nuobauda paskirta ir vyriausiajam specialistui (informatikui) A. Š., kurio pasitikėjimu pasinaudojo J. D.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. D. perkėlimo į kitas pareigas“ ir Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininko 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) J. D. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. dirbo Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėja (Asmens byla, 7, 23 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 4 punktu, 5 ir 6 dalimi, 30 straipsniu, Taisyklių 14.1 punktu, atsižvelgęs į Tyrimo komisijos parengtą Išvadą, pripažinęs, kad J. D. pasinaudodama kitų teismo darbuotojų pasitikėjimu ir puikiai žinodama nusižengimo padarymo pasekmes, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir neteisėtais veiksmais 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. rinko duomenis apie privačius asmenis – M. D. ir D. R. turimą nekilnojamąjį turtą, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus bei 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 9 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintose Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse (toliau - Etikos taisyklės) įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, Duomenų tvarkymo taisyklių 5.1 punktą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš užimamų pareigų. J. D. iš Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėjo pareigų buvo atleista Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjo padėjėjos J. D. atleidimo iš užimamų pareigų“ (Asmens byla, 68, 69 b. l.). J. D. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų paskirta, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytai Komisijai atlikus J. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą ir 2015 m. gegužės 5 d. parengus Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės tarnautojos teisėjo padėjėjos J. D. tarnybinio nusižengimo“.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmos instancijos teisme dirbančiam valstybės tarnautojui – teisėjo padėjėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymo VII skyriuje „Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, įtvirtintos teisės normos.

Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, t. y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn – jiems skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (2 straipsnio 12 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 1 dalis). Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarančias konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reguliuojantys valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų išaiškinimą, kad, sprendžiant klausimą, ar konkrečiuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais - pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4-678/2004, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-46-1958/2008). Tik nustačius šių elementų visetą, galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį taikoma tarnybinė atsakomybė. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis ir yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame pasisakoma dėl valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo pagal pažeistų teisės aktų normas, jame apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos bei kaltinimo apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-2635/2012). Tokia tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados reikšmė įpareigoja teismą patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-384/2013).

Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) Saugos įgaliotinio tarnybos pateiktos asmens duomenų suvestinės (Tyrimo dokumentai, 1 t., 4-46, 114-118 b. l.) patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismui 2014 m. gruodžio 18 d. buvo teikti duomenys apie M. D., o 2014 m. gruodžio 29 d. – apie D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad duomenis iš Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro atspausdino Šiaulių apylinkės teismo vyriausiasis specialistas (informatikas) A. Š. ir perdavė pareiškėjai J. D. Komisijos parengtoje Išvadoje nurodyta aplinkybė, jog J. D. 2014 m. gruodžio 18 d. rinko duomenis apie M. D., o 2014 m. gruodžio 29 d. - apie D. R. turimą nekilnojamąjį turtą, be kitų įrodymų, grindžiama ir A. Š. 2015 m. kovo 2 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. pateiktais paaiškinimais (Tyrimo dokumentai, 1 t., 54 b. l.; 2 t. 19 b. l.). Komisijai pateiktuose paaiškinimuose A. Š. pripažino, kad 2014 m. gruodžio 18 d. J. D. prašymu ir jai pateikus šį asmenį identifikuojančius duomenis, o 2014 m. gruodžio 29 d. – pagal pareiškėjos nepilnai užpildytą užklausos lentelę, iš Nekilnojamojo turto registro atspausdino duomenis apie šių dviejų asmenų valdomą nekilnojamąjį turtą ir juos perdavė J. D. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. Š. iš esmės patvirtino šiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Liudytojas nurodė, kad J. D., prašydama duomenų apie M. D., užklausos lentelės nebuvo suformavusi, duomenis apie šį asmenį - vardą, pavardę, asmens kodą, pateikė užrašytus ant lapelio. Liudytojas suprato, kad J. D. šių duomenų reikia skubiai, ir tikėjosi, kad, kol jis atspausdins duomenis iš Registrų centro duomenų bazės, pareiškėja užpildys užklausos lentelę. Liudytojas teigė, kad jis neturėjo jokio tikslo savo iniciatyva rinkti duomenis apie M. D. valdomą nekilnojamąjį turtą. Teikdamas parodymus apie D. R. nekilnojamojo turto duomenų rinkimą, liudytojas patvirtino, kad šio asmens duomenis 2014 m. gruodžio 29 d. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės atspausdino J. D. prašymu. Liudytojas nurodė, kad visi iš Nekilnojamojo turto registro atspausdinti duomenys apie M. D. ir D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą buvo pateikti J. D., ypač daug išrašų buvo apie D. R. turtą. Liudytojas pripažino, kad, J. D. prašymu rinkdamas duomenis apie privačius asmenis, nustatytus reikalavimus pažeidė dėl metų pabaigoje buvusio padidėjusio darbo krūvio ir tikėdamas, jog J. D.tinkamai suformuos užklausos lenteles.

Teismas sprendžia, kad Komisija, darydama išvadas apie J. D. veiksmus, Šiaulių apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (informatiko) A. Š. teiktais paaiškinimais rėmėsi pagrįstai. Atsižvelgus į J. D. ir A. Š. pateiktus paaiškinimus apie tarpusavio santykius, daroma išvada, kad tarp šių asmenų asmeninių ar tarnybinių konfliktų ir nesutarimų nebuvo kilę. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad Šiaulių apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (informatiko) A. Š. Komisijai pateiktų paaiškinimų bei teismui duotų parodymų nėra pagrindo vertinti kaip keliančių abejonių dėl neobjektyvumo ir šališkumo. Apie D. R. ir M. D. valdomo nekilnojamojo turto duomenų rinkimo aplinkybes A. Š. teismo posėdyje davė nuoseklius ir 2015 m. kovo 2 d. bei 2015 m. balandžio 29 d. pateiktiems paaiškinimams neprieštaraujančius parodymus. Vertindamas liudytojo A. Š. parodymus apie D. R. valdomo nekilnojamojo turto paiešką, teismas atsižvelgia į tai, kad A. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog visas aplinkybes apie 2014 m. gruodžio 29 d. įvykį jis nurodė savo paaiškinime, bei patvirtino, kad jame nurodytos aplinkybes yra teisingos, kadangi rengdamas savo paaiškinimą šio įvykio aplinkybes gerai atsiminė. Be to, teismas sprendžia, kad A. Š. duoti parodymai neprieštarauja ir byloje esančių rašytinių įrodymų duomenims apie D. R. ir M. D. valdomo nekilnojamojo turto duomenų rinkimą (Tyrimo dokumentai, 1 t., 50 b. l.; 2 t., 16-17 b. l.). Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad aplinkybių, vertinamų kaip pagrindas netikėti liudytojo A. Š. duotais parodymais ir dėl to negrįsti daromų išvadų, nenustatyta.

Vertindamas J. D. paaiškinimus, teismas atsižvelgia į tai, jog pareiškėja 2015 m. balandžio 1 d. parengtame paaiškinime pripažino, kad ji 2014 m. gruodžio 29 d. paprašė A. Š. pateikti duomenis apie brolio D. R. nekilnojamąjį turtą. Šiame paaiškinime J. D. pateikė ir šių savo veiksmų vertinimą: kad ji nesiekė sukelti žalingų padarinių, kad tokie jos veiksmai yra mažareikšmiai ir formalūs, neužtraukiantys tarnybinės atsakomybės (Tyrimo dokumentai, 1 t., 68 b. l.). Be to, teismo vertinimu, 2015 m. balandžio 1 d. paaiškinimui neprieštaraujančius paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus ir jų tikslus bei priežastis, paskatinusias atlikti šiuos veiksmus, J. D. nurodė Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktame 2015 m. balandžio 4 d. skunde „Dėl 2015-03-31 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo atsisakyti patenkinti skundą“. Šiame procesiniame dokumente pareiškėja taip pat pripažino, kad ji domėjosi brolio D. R. valdomu nekilnojamuoju turtu, todėl 2014 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (informatiko) A.Š. paprašė pateikti duomenis apie jį (Tyrimo dokumentai, 1 t., 76 b. l.). Įvertinus šiuos bei ikiteisminį tyrimą pagal J. D. pareiškimą atlikusio tyrėjo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai teikto J. D. skundo duomenis, daroma išvada kad pareiškėja šiuose dokumentuose nuosekliai aiškino, kad ji asmeniniais tikslais, siekdama ateityje ginti savo, kaip būsimos įpėdinės, turtines teises, domėjosi duomenimis apie brolio D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą ir prašė A.Š. pateikti šiuos duomenis iš Nekilnojamojo turto registro (Tyrimo dokumentai, 1 t., 59, 61 b. l.). Pareiškėja savo paaiškinimus pakeitė 2015 m. balandžio 27 d. pateiktame paaiškinime. Šiame dokumente J. D. nurodė, kad duomenų užklausos lentelių nei dėl D. R. nei dėl M. D. nekilnojamojo turto nepildė, dokumentų iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nespausdino (Tyrimo dokumentai, 1 t., 159 b. l.). Teismo posėdyje J. D.taip pat teigė, kad duomenų apie D. R. ir M. D. nekilnojamąjį turtą nerinko, neigė užpildžiusi užklausos dėl D. R. valdomo turto lentelę ir M. D. valdomo nekilnojamojo turto užklausai pateikusi šio asmens duomenis Šiaulių apylinkės teismo vyriausiajam specialistui (informatikui). Tačiau pareiškėja pripažino, kad A. Š. perdavė jai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko atspausdintus išrašus D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą, bei nurodė, kad, susipažinusi su duomenimis, išrašus išmetė. Vertindamas tokius J. D. paaiškinimus, teismas sprendžia, kad pareiškėja iš dalies pripažino, kad ji rinko duomenis apie privačių asmenų valdomą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas J. D. paaiškinimus, kad ji 2014 m. gruodžio 18 d. nerinko apie M. D., o 2014 m. gruodžio 29 d. - apie D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą, vertina kaip nenuoseklius, prieštaraujančius kitiems byloje esantiems duomenims, ir šiais paaiškinimais daromų išvadų negrindžia.

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, jog Komisija išvadą apie tai, kad J. D. sistemingai rinko duomenis apie privačius asmenis, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d. - apie M. D., o 2014 m. gruodžio 29 d. – apie D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą, pagrindė atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą surinktais duomenimis.

Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis gina Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuriame įtvirtintos teisės normos, nustatančios fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais (1 punktas), tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus(6 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje įtvirtintos nuostatos numato, jog nekilnojamojo turto registro duomenys teismams teikiami tik valstybės pavestoms funkcijoms atlikti. Šiuo tikslu teismai turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registro archyvinius duomenis apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis (42 straipsnio 2 dalis), duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis (42 straipsnio 3 dalis), motyvuotu prašymu - dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos (42 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 4 dalis nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus, o duomenys, identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus ir kitus su daiktinių teisių suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusius fizinius asmenis, teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Užtikrinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų, nustatančių asmens duomenų apsaugą, laikymąsi ir įgyvendinimą, Teisėjų taryba 2007 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 13P-33 patvirtino Asmenų duomenų tvarkymo teismuose taisykles. Šiaulių apylinkės teisme galioja Duomenų tvarkymo taisyklės (15-18 b. l.). Duomenų tvarkymo taisyklių 5.1 punkte yra nustatyti asmens duomenų apsaugos principai, tarp jų ir tai, kad asmens duomenys šiame teisme tvarkomi, kai jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme; asmens duomenys turi būti renkami tik teismų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose apibrėžtais tikslais ir tik tiek, kiek jie reikalingi bylai nagrinėti, teisingumui vykdyti ir teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti (16 b. l.). J. D., kaip teisėjo padėjėjos, veiklą reguliuojančios Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktas numatė, kad šias pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui pavesta rinkti teisėjui reikalingus įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, teisinę ir kitą informaciją, juos analizuoti, sisteminti ir teikti išvadas( 19 b. l.).

Išanalizavus Asmenų duomenų tvarkymo teismuose taisykles ir Duomenų tvarkymo taisykles, daroma išvada, kad šie teisės aktai, įgyvendinantys Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus, teismų darbuotojams nustato iš esmės analogišką reikalavimą, numatantį, kad jie, atlikdami savo pareigas ir tvarkydami asmens duomenis, privalo laikytis tokių asmens duomenų apsaugos principų: asmens duomenis teisme tvarkyti tik tais atvejais, kai jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme; asmens duomenys turi būti renkami tik teismų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose apibrėžtais tikslais ir tiek, kiek jie yra reikalingi bylai nagrinėti ir teisingumui vykdyti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti; asmens duomenys teisme renkami tik teisės aktų nustatyta tvarka. Duomenų tvarkymo taisyklių 5.6 punkte nustatyta, kad, siekiant gauti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, yra privaloma užpildyti visas grafas Šiaulių apylinkės teismo registre „3.22. Valstybės registro duomenų registras (VR) Nekilnojamojo turto registras“. Nurodytas punktas nurodo, kad už pildomų duomenų teisingumą atsako juos užpildęs asmuo, bei nustato, kad netinkamai, t. y. nesilaikant šio reikalavimo, užpildžius grafas, duomenys negali būti teikiami. Byloje pateikti nurodyto Šiaulių apylinkės registro duomenys patvirtina, kad 2014-12-29, 8:26:36 val. buvo suformuotas įrašas užklausos lentelėje, kurioje kaip užklausą pateikęs asmuo nurodyta J. D., bei įrašyti duomenys apie konkretų fizinį asmenį, apie kurio valdomą nekilnojamąjį turtą siekiama gauti informacijos (vardas, pavardė ir šio asmens kodas), tačiau byla, kurioje reikalingi šio asmens nekilnojamojo turto duomenys, nenurodyta (Tyrimo dokumentai, 1 t., 50 b. l.). Valstybės įmonės Registrų centro Saugos įgaliotinio tarnybos suvestinių duomenimis, vykdant šią užklausą, duomenys apie D. R. nekilnojamąjį turtą buvo renkami nuo 9:16:14 val. iki 10:25:28 val. (Tyrimo dokumentai, 1 t., 4, 27 b. l.). Registrų centro pateiktais duomenimis, 2014-12-18 nuo 14:55:14 val. iki 14:58:05 Šiaulių apylinkės teismo vyriausiasis specialistas (informatikas) A. Š. rinko į Nekilnojamojo turto registrą įrašytus duomenis apie M. D. valdomą nekilnojamąjį turtą (Tyrimo dokumentai, 1 t., 15-16 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismo raštinės vedėjos D. S. 2015-04-23 tarnybiniame pranešime „Dėl užklausų tikrumo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (Tyrimo dokumentai, 1 t., 47, 124, 136 b. l.), patvirtina, kad 2014 metais Šiaulių apylinkės teisme D. R. ir M. D. bylų nebuvo nagrinėjama. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog J. D. neturėjo teisėto pagrindo iš Nekilnojamojo turto registro rinkti duomenis apie aukščiau nurodytų asmenų valdomą nekilnojamąjį turtą, fiksuojamus išrašuose iš nurodyto valstybės registro centrinio duomenų banko. Teismo vertinimu, J. D. atlikti veiksmai, kuriais ji įgyvendino savo siekimą, pasitelkus Šiaulių apylinkės teismo vyriausiąjį specialistą (informatiką) A. Š., per Šiaulių apylinkės teismo registrą „3.22. Valstybės registro duomenų registras (VR) Nekilnojamojo turto registras“ iš Nekilnojamojo turto registro gauti duomenų apie savo brolio D. R. ir buvusio sutuoktinio M. D. nekilnojamąjį turtą, yra sistemingi, neteisėti ir pažeidžiantys asmens duomenų saugumą užtikrinančias teisės normas.

Šiaulių apylinkės teismo vyriausiasis specialistas (informatikas) A.Š. 2015-03-02 ir 20105-04-29 paaiškinimuose (Tyrimo dokumentai, 1 t., 54 b. l.; 2 t., 19 b. l.) ir teismo posėdyje nurodė, kad jis duomenis apie M. D. valdomą nekilnojamąjį turtą 2014-12-18 iš Nekilnojamojo turto registro atspausdino paprašytas J. D. ir gavęs iš jos lapelį su M. D. duomenimis, o duomenis apie D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą - vykdydamas duomenų paiešką pagal J. D. nepilnai užpildytą užklausos lentelę, kurioje nebuvo nurodytas paieškos pagrindas (bylos numeris). A. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių apylinkės teismo registre „3.22. Valstybės registro duomenų registras (VR) Nekilnojamojo turto registras“ esančio įrašo Nr. 761 duomenys bei aplinkybė, kad šiame registre nėra įrašo apie tai, jog 2014-12-18 nebuvo suformuota užklausos lentelė dėl duomenų apie M. D. nekilnojamąjį turtą rinkimo. J. D. skunde nurodė, kad duomenis į užklausos lentelę (2014-12-29 įrašo Nr. 761) dėl D. R. valdomo nekilnojamojo turto duomenų paieškos, suvedė ne pareiškėja, o Šiaulių apylinkės teismo vyriausiasis specialistas (informatikas) A.Š. 2015-02-25-2015-03-06 laikotarpiu. Teismas tokius pareiškėjos paaiškinimus vertina kaip nepagrįstus bylos duomenimis. Spręsdamas dėl D.R. valdomo nekilnojamojo turto duomenų paieškos, teismas remiasi liudytojo A. Š. teisme duotais parodymais, kad 2014-12-29 duomenų apie D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą paiešką atliko ir išrašus iš Nekilnojamojo turto registro atspausdino pagal nepilnai užpildytą užklausos lentelę, kurią suformavo J. D., paaiškinusi, jog trūkstamus duomenis suves vėliau. Kaip buvo minėta, nagrinėdamas bylą, teismas aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti tokiais A. Š. parodymais ir jais negrįsti daromų išvadų, nenustatė.

Pareiškėja J. D. 2015 m. balandžio 1 d. pateiktame paaiškinime pripažino, kad surinkti duomenis apie brolio D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą A. Š. paprašė po 2014 m. gruodžio 26 d. tarp jos ir tėvų bei D. R. įvykusio konflikto dėl pareiškėjos tėvų dovanotų broliui ir paties D. R. pirktų žemės sklypų (tyrimo dokumentai, 1 t. 68 b. l.). Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (Tyrimo dokumentai, 1 t., 59, 61, 76, b. l.). Teismas sprendžia, kad pareiškėja vėliausiai iki 2015-04-27 nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji duomenis apie D. R. nekilnojamąjį turtą rinko asmeniniais tikslais ir ketindama ateityje jais pasinaudoti ginant savo, kaip įpėdinės, turtines teises.

Byloje nustatyta, kad J. D. ieškiniu atsakovui M. D. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo padidinimo 2015-01-22 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą. Šiame procesiniame dokumente pareiškėja pateikė į Nekilnojamojo turto registrą įrašytus duomenis apie M. D. valdomą butą - nurodė jo adresą, plotą (Tyrimo dokumentai, 2 t., 5-6 b. l.). Komisija, atsižvelgus į Radviliškio rajono apylinkės teismo pateiktus duomenis, sprendė, kad J. D., rengdama ieškinį, pasinaudojo 2014-12-18 surinktais duomenimis apie buvusio sutuoktinio M. D. valdomą nekilnojamąjį turtą. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. N2-770-755/2005 ir Nekilnojamojo turto registre įrašo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2014-12-18 buvo rinkti J. D. prašymu, sprendžia, M. D. valdomo buto, esančio Pasvalyje, (duomenys neskelbtini)9, ploto duomenys pareiškėjai tapo žinomi iš 2014-12-18 gautų Nekilnojamojo turto registro duomenų. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs į tai, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-770-755/2005 priimtu 2005-12-16 sprendimu buvo sprendžiamas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad su pareiškėja gyvenantis sūnus M. yra nepilnametis, nėra pagrindo spręsti, kad M. D. valdomo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, t. y. matavimais techninėmis priemonėmis nustatomas dėmuo, tapo žinomas iš sūnaus pasakojimų.

Įvertinus byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad Komisija išvadą apie tai, jog J. D. apie savo brolio D. R. ir buvusio sutuoktinio M. D. valdomą nekilnojamąjį turtą rinko ne vykdydama jai pavestas teisėjo padėjėjos funkcijas ir ne bylai teisme nagrinėti bei teisingumui vykdyti, o siekdama asmeninės naudos, pagrindė tarnybinio nusižengimo metu surinktais duomenimis.

Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas teisingumo principas reikalauja, kad valstybės tarnautojas privalo nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia (3 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o nesavanaudiškumo principas – kad valstybės tarnautojas, atlikdamas tarnybines pareigas, privalo nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams ( 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). To paties įstatymo 15 straipsnis valstybės tarnautoją įpareigoja laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (1 dalies 5 punktas), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ( 1 dalies 6 punktas), nesinaudoti tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (1 dalies 9 punktas). Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis piktnaudžiavimą tarnyba apibrėžia kaip valstybės tarnautojo veiką (veikimą ar neveikimą), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Etikos taisyklės apibrėžia veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas. Tarp kitų valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ir elgesio principų, iš esmės analogiškų Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 9 punktuose įtvirtintiems reikalavimams, Etikos taisyklėse įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas reikalauja, kad valstybės tarnautojas tinkamai atliktų pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdytų pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (2.3 punktas); teisingumo principas – nepiktnaudžiauti valstybės suteiktomis galiomis (3.2 punktas), nesavanaudiškumo principas - tarnauti visuomenės interesams, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas; vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto; nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų valstybės tarnautojų pagalbos siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams (4 punktas). Pareiškėja su Etikos taisyklėmis supažindinta 2011-09-02 (Tyrimo dokumentai, 2 t., 20 b. l.). Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis šiurkštų tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip nusižengimą, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas pateiktas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Komisija pagrįstai padarė išvadą, jog J. D. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis piktnaudžiavimą tarnyba apibrėžia kaip valstybės tarnautojo veiką (veikimą ar neveikimą), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Vertinant pareiškėjos veiksmus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį, atsižvelgiama ir į tai, kad J. D. dirbo teisėjo padėjėja, t. y. valstybės tarnautojo pareigas vykdė teisme, institucijoje, kuriai Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas ir kiti įstatymai yra pavedę vykdyti teisingumą. Visuomenė teismams, teisėjams bei teismų darbuotojams kelia aukštus profesinės ir tarnybinės veiklos bei elgesio reikalavimus. Todėl pareiškėja, būdama susipažinusi su teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymu, Etikos taisyklių reikalavimais, pagal pareigybės paskirtį gerai išmanydama Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, tarp jų – ir viešąjį administravimą, teismo procesą, teismų veiklą reguliuojančius teisės aktus, suprato, kad savo tarnybinėje veikloje privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, gerbti žmogų ir jo teises. Pareiškėja jai pavestas tarnybines funkcijas privalėjo vykdyti tik tarnybos interesais ir pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, tarnybinės padėties nenaudoti savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų. Pareiškėjos veikla vykdant teisėjo padėjėjo pareigas neturėjo kelti nė menkiausias nepasitikėjimo Šiaulių apylinkės teismu ir teismais, kaip teisingumą vykdančiomis institucijomis, apskritai. Teismas kaip pagrįstą pripažįsta Komisijos išvadą, jog tai, kad J. D. nesilaikė teisės aktų reikalavimų asmens duomenis teisme tvarkyti tik tais atvejais, kai jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme, juos rinkti tik teismų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose apibrėžtais tikslais ir tiek, kiek jie yra reikalingi bylai nagrinėti ir teisingumui vykdyti, leido formuotis nuomonei, kad teisme dirbantys asmenys gali savo asmeniniais tikslais naudotis duomenų bazių jiems suteikiamais duomenimis, ir taip mažino pasitikėjimą teismu. Tokie pareiškėjos veiksmai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, menkino teisminės valdžios ir Šiaulių apylinkės teismo prestižą.

Išvadoje ir Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ nurodyta, kad J. D. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, savo ar jam artimų asmenų privačių interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kurią jis įgijo eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu yra gauta pagrįsta informacija apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą, apie kurio rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, turinti teisę vertinti atliktų patikrinimų išvadas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, ji turi teisę tyrimą pavesti atlikti pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė nuobauda dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-1392/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-607/2013).

Byloje nustatyta, kad Komisija 2015 m. gegužės 5 d. parengtą Išvadą, kurioje buvo konstatuota, jog pareiškėja, be kitų teisės aktų reikalavimų, pažeidė ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, bei surinktą medžiagą 2015-05-05 išsiuntė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sprendimui priimti. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė 2015-05-20 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės išvados dėl Šiaulių apylinkės teismo valstybės tarnautojo teisėjo padėjėjos J. D. galimo tarnybinio nusižengimo“ (Tyrimo dokumentai, 2 t., 41-42 b. l.). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 3-8 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2015-05-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės išvados dėl Šiaulių apylinkės teismo valstybės tarnautojo teisėjo padėjėjos J. D. galimo tarnybinio nusižengimo“, kuriame ši institucija nurodė, kad ji, 2015-05-20 posėdyje išnagrinėjusi Išvadą, sutiko su J. D. veiklos vertinimu dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų laikymosi, pritarė tokiai tarnybinės veiklos patikrinimo išvadai ir nusprendė savarankiško tyrimo neatlikti, negali būti laikomas vienu iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnyje nurodytu sprendimu. Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas J. D. tarnybinę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme įtvirtinto draudimo pažeidimą be Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nepagrįstai paskyrė pareiškėjai nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Dėl šios priežasties J. D. veiksmų kvalifikavimas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo iš tarnybinio pažeidimo sudėties šalinamas. Teismas sprendžia, kad, pašalinus iš tarnybinio pažeidimo sudėties nurodytą pareiškėjos veiksmų kvalifikavimą, jos atlikti veiksmai ir toliau kvalifikuojami kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad Komisija parengtoje Išvadoje pagrįstai konstatavo, jog J. D. duomenis apie privačių asmenų nekilnojamąjį turtą rinko neteisėtais veiksmais, siekdama asmeninės naudos, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, pasinaudodama kitų teismo darbuotojų pasitikėjimu, ir taip pažeidusi Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 9 punktus, Etikos taisyklėse numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, Duomenų tvarkymo taisyklių 5.1 punktą, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Be to, teismas vertina, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina Komisijos išvadą, jog pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, t. y. būdama susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, privalėjo suprasti, kad jos veiksmais pažeidžia teisės normas ir dėl to kyla žalingų padarinių; pareiškėja atliko valingus ir aktyvius veiksmus, kuriais sąmoningai siekė gauti duomenis apie privačius asmenis.

Tyrimo dokumentų duomenimis nustatyta, kad tyrimas dėl J. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas, Šiaulių apylinkės teisme 2015-02-25 gavus D. R. prašymą tos pačios dienos šio teismo pirmininko pavedimu (Tyrimo dokumentai, 1 t., 3 b. l.). Tarnybinio tyrimo atlikimui Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015-03-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 4 asmenų komisija (Tyrimo dokumentai, 1 t., 53 b. l.). Tyrimo dokumentų medžiaga leidžia daryti išvadą, kad visus klausimus, susijusius su J. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimu, Komisija sprendė kolegialiai, svarstymo eigą ir priimamus sprendimus ir jų priėmimo motyvus užfiksuodavo surašytuose protokoluose ir priimtuose nutarimuose. J. D. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015-02-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. kovo 27 d. (Tyrimo dokumentai, 1 t., 55 b. l.). Pareiškėjai grįžus iš atostogų, 2015-03-30 buvo įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jo J. D. 2015-04-01 pateikė paaiškinimą (Tyrimo dokumentai, 1 t., 68-69 b. l.). Komisija, 2015-04-02 posėdyje nutarė surinktą medžiagą pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, įgaliotai ištirti, ar J. D. veiksmuose 2014-12-29 renkant duomenis apie D. R. valdomą nekilnojamąjį turtą nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, o tarnybinio nusižengimo tyrimą sustabdyti iki Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priims sprendimą (Tyrimo dokumentai, 1 t., 71 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme 2015-04-20 buvo gautas M. Daunio prašymas ištirti, kokiomis aplinkybėmis Šiaulių apylinkės teisme buvo renkami duomenys apie jo valdomą nekilnojamąjį turtą ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininkas šio prašymo tyrimą 2015-04-20 pavedė anksčiau sudarytai Komisijai, atliekančiai tyrimą pagal D. Rutkevilio prašymą (Tyrimo dokumentai, 1 t., 113 b. l.). Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai 2015-04-22 sprendimu Nr. 137(2.13-1) nusprendus Šiaulių apylinkės teismo persiųstos medžiagos tyrimą, kaip nepriskirtą šios institucijos kompetencijai, nutraukti, Komisija 2015-04-24 posėdyje nutarė atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir J. D. pateikti patikslintą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (Tyrimo dokumentai, 1 t., 154, 147-149 b. l.). Patikslintas pranešimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas 2015-04-24 ir tą pačią dieną įteiktas J. Daunienei., kuri 2015-04-27 pateikė paaiškinimą (Tyrimo dokumentai, 1 t., 150, 159 b. l.). Komisija 2015-05-05 parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad pripažįstama, jog valstybės tarnautoja teisėjo padėjėja J. D. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir suformulavo pasiūlymą skirti jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų valstybės tarnyboje, kurią kartu su surinktais dokumentais pateikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (Tyrimo dokumentai, 2 t., 32-40 b. l.).

Tyrimo dokumentų duomenys patvirtina, kad J. D., susipažinusi su jai įteiktais pranešimais apie tarnybinį nusižengimą, teikė išsamius paaiškinimus, be to, ji savo iniciatyva teikė rašytinius dokumentus, kuriuos Komisija priėmė ir kurie yra Tyrimo dokumentų bylos dalis (Tyrimo dokumentai, 1 t., 68-69, 159, 160-297 b. l.). J. D. 2015-04-07 kreipėsi į Komisiją prašymu leisti susipažinti su tarnybinio nusižengimo medžiagą ir pasidaryti jos dokumentų kopijas. Komisija 2015-04-15 posėdžio nutarimu leido J. D. susipažinti su turima tarnybinio nusižengimo medžiaga (Tyrimo dokumentai, 1 t., 75, 109-110 b. l.). Be to, pareiškėjai 2015-05-25 buvo įteikta Išvada, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015-05-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (Tyrimo dokumentai, 2 t., 40, 42 b. l.). J. D. teismo posėdyje nurodė, kad ji nebuvo pakviesta į su tarnybiniu nusižengimu susijusių faktinių duomenų tikrinimą vietoje. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Komisija, tirdama J. D. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, tokios procedūros neatliko, todėl pareiškėjos teiginius apie šios teisės pažeidimą vertina kaip nepagrįstus.

Komisija 2015-03-30 pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėja nevykdė reikalavimų ir, neužpildžiusi visų duomenų, 2014-12-29 pateikė užklausą dėl D. R. valdomo nekilnojamojo turto (Tyrimo dokumentai, 1 t., 67 b. l.). Vertinant šį pranešimą, daroma išvada, kad, nors jame nėra nurodytos konkrečios teisės normos, kurias pažeidė J. D., tačiau teisei priešingi pareiškėjos veiksmai aiškiai įvardinti. Atsižvelgus į J. D. 205-04-01 pateiktą paaiškinimą, daroma išvada, kad pareiškėjai kaltinimo esmė buvo suprantama ir nesutrukdė jai pateikti išsamų paaiškinimą dėl savo atliktų veiksmų. Patikslintame pranešime apie tarnybinį pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Komisija parengė 2015-04-24, teismo vertinimu, konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kokie pareiškėjos veiksmai, atlikti renkant duomenis apie D. R. ir M. D. valdomą nekilnojamąjį turtą, vertinami kaip tarnybinis nusižengimas; pateiktas šių veiksmų kvalifikavimas pagal te isės aktus ir konkrečias jų normas (Tyrimo dokumentai, 1 t., 150 b. l.). Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisija nepažeidė J. D. teisės žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu ji įtariama ir kokie jos veiksmai kvalifikuojami kaip pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus.

Teismas, išanalizavęs byloje esančią tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, daro išvadą, jog J. D. tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas, nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklėse nustatytų valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, teisių bei pagrindinių procedūrų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą: buvo sudaryta Komisija galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti, pareiškėjai buvo pranešta apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, suteikta teisė pateikti paaiškinimus, susipažinti su Komisijos surinktais duomenimis, Komisija pateikė motyvuotą Išvadą su pasiūlymu skirti tarnybinę nuobaudą, su kuria pareiškėja buvo supažindinta. Komisija surinko pakankamai duomenų, kurie, juos įvertinus, leido spręsti dėl valstybės tarnautojo atliktų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių veiksmų ir jų kvalifikavimo, tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnautojo kaltės formos, tarnybinės nuobaudos parinkimo, šiuos tyrimo rezultatus įforminant Išvadoje.

Teismas sprendžia, kad Komisijos pasiūlyta J. D. taikyti tarnybinė nuobauda proporcinga jos padarytam tarnybiniam nusižengimui. Išvadoje, kuria pagrįstas Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, Komisija, formuluodama sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo, pateikė J. D. padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo pobūdžio, pareiškėjos požiūrio į valstybės tarnautojos pareigas vertinimą. Teismo vertinimu, nustatytas J. D piktnaudžiavimo teisėjo padėjėjo tarnybine padėtimi negali būti niekuo pateisinamas ir toleruojamas, kadangi tokio pobūdžio teisės aktų reikalavimus pažeidžiantys pareiškėjos veiksmai menkino teisminės valdžios ir Šiaulių apylinkės teismo autoritetą bei pasitikėjimą apskritai teismu, kaip teisingumą vykdančia valstybės institucija. Be to, J. D. neteisėti veiksmai, kai duomenys apie privačius asmenis buvo renkami ne vykdant pavestas teisėjo padėjėjos funkcijas, ne bylai teisme nagrinėti ir teisingumui vykdyti, šiurkščiai pažeidė įstatymų saugomas privačių asmenų teises į duomenų neliečiamumą. Nagrinėjamu atveju J. D. pritaikyta griežčiausia tarnybinės atsakomybės priemonė – atleidimas iš pareigų, reiškia, kad pareiškėjos veiksmai įvertinti kaip visiškai nesuderinami su valstybės tarnautojo statusu.

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies individuliam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Nagrinėjant bylą duomenų, kad priimant Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjo padėjėjos J. D. atleidimo iš užimamų pareigų“, būtų pažeistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas ir pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nenustatyta. Nustačius, kad aukščiau nurodyti individualūs teisės aktai yra pagrįsti ir teisėti, juos naikinti nėra pagrindo. Atmetus pareiškėjos pagrindinius reikalavimus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2015 m. gegužės 29 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjo padėjėjos J. D. atleidimo iš užimamų pareigų“, atmetami ir skundo išvestiniai reikalavimai grąžinti pareiškėją į buvusias Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėjos pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos J. D. skundą dėl įsakymų skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų valstybės tarnyboje ir atleisti iš pareigų valstybės tarnyboje panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas valstybės tarnyboje, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovui Šiaulių apylinkės teismui atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė