Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-6-100/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-21
Bylos Nr.
1-6-100/2012
Teisminio proceso Nr.
1-71-00311-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Pocevičienė
Nukentėjusysis
K. T.
Kaltinamasis
J. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-6-100/2012Proceso Nr. 1-71-00311-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7, 1.2.4.8.3, 2.3.6.4.6 (S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 21 d.
Kupiškis,

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, nukentėjusiojo K. T. įstatyminei atstovei E. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. T. , a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-12-02 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str.1d. 50 parų areštu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2011m. spalio 4 d., apie 17:00 val., namuose, priklausančiuose M. V. , esančiuose (duomenys neskelbtini), K. T. , gim. 2004-09-12, tyčia su šluotos kotu sudavė du kartus į koją ir vieną kartą trenkė ranka į veidą, tokiais veiksmais K. T. padarė poodinę kraujosruvą dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, taip savo mažamečiui sūnui K. T. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. T. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabutyje. Bute gyvena vienas. Tame pačiame daugiabutyje gyvena jo buvusi sugyventinė E. S. bei jos mama M. V. . 2011 m. spalio mėn. E. S. prašė supjauti malkas. Pjaudamas malkas jis su pagalbininku išgėrė sidro. Supjovęs malkas nuėjo pas E. S. , kuri jam pasiūlė dar išgerti. Jis neatsisakė. E. S. namuose buvo sūnus K. T. ir E. S. dukra - K. V. . Begeriant pas E. S. jam išsikrovė telefonas, ir jis paprašė sūnaus K., kad šis nubėgtų į jo butą ir pakrautų telefoną. Sūnus su telefonu išbėgo. Praėjo maždaug 10 min., sūnus negrįžo, todėl jis išėjo sūnaus ieškoti. Savo bute neradęs sūnaus, nuėjo jo ieškoti pas E. S. motiną M. V. . M. V. buto durys buvo neužrakintos. Buvo stipriai išgėręs ir pas M. V. pamatęs sūnų, pradėjo jo klausti, kur padėjo telefoną ir bartis, kodėl nenuėjo telefono pakrauti. Sūnus jam pasakė necenzūrinį žodį, dėl ko jis labai supyko. M. V. pasakė, kad jo telefonas ant televizoriaus, tačiau jis paėmęs šluotą sudavė sūnui 2 kartus. Norėjo suduoti per užpakaliuką, bet pataikė per kojas ir vieną kartą sudavė per veidą. Vaikas išsigando, pradėjo verkti. Atbėgusi E. S. nustūmė jį nuo vaiko. M. V. su K. išbėgo iš buto, o jis parėjo į savo butą miegoti. Dėl šio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvyko į jo butą. Konfliktas vyko apie 15-16 val. Jis supranta, kad būdamas neblaivus negali auklėti vaiko, o tuo labiau mušimu. Tokiam jo poelgiui įtakos turėjo neblaivumas, nes būdamas neblaivus būna piktas, nesivaldantis. Taip pat jo elgesiui turi įtakos ir tai, kad jis pats buvo auklėjamas naudojant smurtą: jį, našlaitį, mušdavo pamotė. Kai jis gyveno (duomenys neskelbtini) auklėjimo įstaigoje, ten taip pat visos problemos buvo sprendžiamos smurtu. Labai gailisi to, ką padarė, prašo neatimti laisvės. Dabar su sūnumi K. bendrauja: vienas pas kitą lankosi, kartais sūnus pasilieka pas jį nakvoti, žaidžia jo bute, žiūri televizorių. Jis šiuo metu nedirba, todėl materialiai prie sūnaus išlaikymo neprisideda, tačiau stengiasi ką nors sūnui padėti. Civilinį ieškinį jis pripažįsta, tačiau mano, kad atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, prašomos priteisti žalos dydis turėtų būti mažesnis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais.

Nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė E. S. parodė, kad ji su drauge N. U. nubėgusi į motinos M. V. butą pamatė, kaip J. T. sušėrė į žandą sūnui K., sūnus verkė. Ji bandė J. T. atitraukti nuo sūnaus ir tuo metu sūnui pavyko pabėgti nuo tėvo. Jos motina, pasiėmusi sūnų K., išbėgo iš buto. Po šio įvykio sūnaus elgesys labai pasikeitė. Šiaip sūnus yra judrus, o po konflikto su tėvu tapo užsidaręs, nekalbus, nebendraujantis, agresyvesnis – pradėjo skriausti mažesnę sesę, mokykloje susipeša su draugais. Apie konfliktą su tėvu vengia kalbėti, sako, kad viską pamiršo. Iš pradžių sūnus vengė bendrauti ir su tėvu, tačiau dabar bendrauja, eina tėvo pasitikti, kai šis turi grįžti iš darbo. Mano, kad sūnui kaltinamojo veiksmais padaryta neturtinė žala: sūnus patyrė išgyvenimus, pasikeitė jo elgesys, šis įvykis sūnui paliko neigiamas pasekmes, kurias jis jaus ir ateityje. Civilinį ieškinį 700 Lt. neturtinei žalai atlyginti, palaiko.

Liudytoja M. V. parodė, kad tą dieną į jos butą įbėgo anūkas K., kuris norėjo pakrauti telefoną; sakė, kad jo prašė tėtis. Ji leido kambaryje pajungti telefono pakrovėją. Po kiek laiko į jos butą atbėgo J. T. ir klausė, kur yra K.. Ji J. T. pasakė, kad vaikas yra pas ją ir tuoj pat išgirdo vaiką verkiant. Įbėgusi į kambarį pamatė, kad J. T. sudavė K. per veidą. K. žandas nuo smūgio buvo raudonas. Vaikas atsitūpė, tada tėvas jam su šepečio kotu sušėrė per kojas. Ji matė vieną smūgį. Ji išsigando ir apie vykstantį konfliktą nubėgo pasakyti dukrai. Kai dukra atbėgo į jos butą, ji su K. išbėgo į parduotuvę. Pardavėja, pamačiusi apsiverkusį vaiką ir sužinojusi, kas atsitiko, iškvietė policijos pareigūnus. Po šio įvykio K. bijojo tėvą susitikti. Bet po kelių dienų jis iš tėvo gavo litą, saldainių ir vėl pradėjo bendrauti su tėvu.

Liudytoja N.U. parodė, kad 2011m. spalio 4 d. E. S. bute ji ir E. S. gėrė sidrą. Pas jas užėjo kaltinamasis. Bebūnant kaltinamajam išsikrovė telefonas, ir jis telefoną padavė sūnui K., kad šis telefoną pakrautų kaltinamojo bute. Vaikas su telefonu išėjo. Po kiek laiko J. T. išėjo pažiūrėti kur yra K. Maždaug po 10 min. į E. S. butą atbėgo M. V. sakydama, kad jos bėgtų žiūrėti, nes jos bute J. T. muša vaiką. Kai ji ir E. S. nubėgo į M. V. butą, ji pamatė, kaip neblaivus J. T. tampė vaiką už megztuko, šaukė ant vaiko ir klausė, kodėl šis paėmė telefoną ir kur jį padėjo, nors pats vaikui buvo davęs savo buto raktus ir telefoną bei prašęs, kad vaikas telefoną pakrautų. E. S. atitraukė vaiką nuo tėvo ir atidavė jį savo motinai, o pati ėjo kviesti policijos pareigūnų. Konfliktas vyko apie 16 val.

Policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad J. T. 2011-10-04- apie 17 val. smurtavo prieš mažametį sūnų K. T. (b.l.4,5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, M. V. priklausančiame bute (b.l. 6).

Specialisto išvada Nr. G 1131/11(05), kurioje nurodyta, kad K. T. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, sužalojimas padarytas kietu buku ribotu paviršiumi daiktu, suduodant ne mažiau vieną smūgį, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, 2011-10-04, į ką nurodo gelsvas kraujosruvos atspalvis. Dėl nustatyto sužalojimo K. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 13).

Informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad E. S. teigimu sūnaus K. santykiai su tėvu J. T. konfliktiški. Tėvas sūnų K. aplanko retai ir tik būdamas neblaivus. Vaiko materialiai neremia, nesidomi jo auklėjimu, sveikata. 2008-06-09 E. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Šeima gyvena nuomojamame vieno kambario ir virtuvės bute be patogumų. Buitis skurdi. Kambariai apstatyti minimaliais baldais, namų apyvokos daiktais. Vaikų poilsiui ir ugdymuisi sudarytos minimalios sąlygos (b.l. 18-20).

Ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sutampa, visuma nustatyta, kad J. T. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, - jis, smurtaudamas prieš mažametį K. T. , padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str.2d. Kaltiname remiantis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad nusikalstama veika padaryta apie 17:00 val.

J. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.1d.,3d.). Nusikaltimas smurtinis, nukreiptas prieš mažametį sūnų, kuriuo auklėjimu kaltinamasis nesirūpina, neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Kaltinamasis yra teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, todėl pagal BK 27 str.1d. laikytinas recidyvistu, baustas administracine tvarka, nedirba, psichikos sveikatos centre ir priklausomybių ligų kabinete nestebimas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, dėl ko kyla konfliktai, pasireiškia agresyvumas (b.l.64). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydis nustatytinas arčiau bausmės minimumo. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis nekeičia savo elgesio - smurtauja, nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, todėl nėra yra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Civilinis ieškinys. Kupiškio rajono apylinkės prokurorė, gindama viešą interesą ir remdamasi BPK 117 str., atsižvelgdama, kad nukentėjusysis K. T. yra nepilnametis pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 litų neturtinės žalos atlyginimo K. T. (b.l.8-10). Kaltinamasis J. T. tyčine veika, panaudodamas smurtą prieš sūnų, mažamečiui K. T. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Dėl patirto smurto mažametis K. T. patyrė ne tik fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, bet buvo išgąsdintas, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl tokio tėvo elgesio, tapo uždaras, atsirado bendravimo problemų, todėl prokurorės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir teisėtas. Kaltinamasis J. T. civilinį ieškinį pripažino, sutiko atlyginti padarytą neturtinę žalą, tačiau, nustatant žalos dydį, prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį. Kaltinamasis J. T. yra darbingas, jauno amžiaus, todėl mažinti prašomos priteisti žalos dydį nėra pagrindo, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str.2d. ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. T. K. T. 700 (septynis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, paduodant apeliacinį skundą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Pocevičienė