Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.N1-8-287/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.4; 1.1.4.4.1; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.5; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.11; 1.1.11.1; 1.1.11.2; 1.1.11.7; 1.1.11.9; 1.1.11.11; 1.1.13; 1.2; 1.2.14; 1.2.1.1; 1.2.14.1.2; 1.2.14.1.2.2; 2; 2.1; 2.1.4.5; 2.1.4.5.5; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6; 2.3.6.6.

2015 m. vasario 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

nepilnametis K. K., gimęs – (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

nepilnametis A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji K. K., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. D., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, 2014 m. birželio 6 d., po pietų, tiksliai nenustatytą valandą, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), įsibrovę į V. A. gyvenamąjį namą, pagrobė jai priklausantį kompiuterį ASUS 1000 litų vertės, taip padarydami nukentėjusiajai V. A. 1000 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad dienos nebeatsimena, bet tai įvyko vasarą, kaip nurodyta kaltinime. K. K. atėjo pas jį į namus, o dėl ko atėjo, dabar nebeatsimena. Jis gyvena miestelio gale ir K. pas jį dažnai neateina. Abu jie nuėjo pas D., kuris gyvena šalia jo, nes norėjo pasikviesti pažaisti futbolo. Nuėjus pas D., namo durys buvo neužrakintos, rakto duryse nebuvo, jie įėjo į vidų, nes galvojo, kad gal D. miega, apžiūrėjo, tačiau namuose nieko nebuvo ir išėjo į lauką. Nuėjo į biblioteką ir bibliotekoje pamatė D. prie kompiuterio. Prie D. jie priėję nebuvo ir nieko D. neklausė. K. K. jam pasakė, kad kol D. bibliotekoje, eiti ir iš D. namų paimti kompiuterį, nes užėję matė, kad namuose nieko nėra. Biblioteka yra netoli D. namų. Jie išėjo iš bibliotekos, nuėjo į D. namus, namo durys buvo atrakintos, namuose nieko nebuvo, abu su K. įėjo į vidų, jis paėmė kompiuterį, įsidėjo į maišelį ir jie išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad kompiuterį paėmė K., nes buvo primiršęs kas ką darė, nes viską jie darė labai greitai. Pakrovėją suvyniojo K. D. namuose rado maišelį ir į jį susidėjo kompiuterį ir pakrovėją. Po to abu nuėjo į kažkokią palėpę, nes abu su K. žinojo tą palėpę, o kam ji priklauso jis nežino. Maišelį su daiktais iki tos palėpės nešė jis, palėpėje jie padėjo maišelį su kompiuteriu bei pakrovėju ir išėjo. K. jam pasakė, kad pasiims kompiuterį, o jam duos 100 litų, kad padėjo kompiuterį pavogti. Po to jie abu išsivaikščiojo į savo namus. Kitą dieną K. kompiuterį parsinešė į savo namus. K. 100 litų jam nedavė, kadangi pas K. buvo atvažiavusi policija. K. jo prašė pasakyti, kad jam kompiuterį pardavė D., o jis po to tą kompiuterį pardavė K. Jis sako tiesą, nes kompiuterį jie pavogė. Kompiuteris yra grąžintas nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios jis atsiprašė ir labai apgailestauja dėl savo elgesio. Kai kompiuteris buvo paliktas palėpėje, jis į palėpę nebuvo nuėjęs. Kitą dieną miestelyje susitiko K., kuris jam pats pasakė, jog iš palėpės pasiėmė kompiuterį. Kompiuteriui buvo įskilęs kraštas, nebuvo kelių klavišų, buvo pilkos spalvos. Anksčiau pas D. jis buvo matęs tą kompiuterį, nes nueidavo pas D. į namus. Jokių pinigų rugpjūčio mėnesio viduryje jis K. nedavė, nes pats K. jam buvo skolingas.

Kaltinamasis K. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad kompiuterį jis iš D. pirko, nėjo su juo kartu vogti, nežino, kodėl A. taip sako. Kai nuvažiavęs pas A. pasiėmė kompiuterį, gal po dviejų dienų mama jam parodė laikraštį, kad dingęs toks pat ASUS kompiuteris. Po to jis su sese buvo išvažiavęs pas gimines ir jam paskambino mama, kad atvažiavo kriminalistai pasiimti kompiuterio. Jis nežino, kodėl D. sako, kad jis buvo kartu su juo, nes jis tenai nebuvo ir nežino, kodėl D. taip šneka. Policija kompiuterį paėmė iš jo namų. Į savo namus kompiuterį jis parsivežė, nusipirkęs iš D. Kompiuterį pirko už 100 litų. Dar prieš birželio 6 dieną D. jam pasakė, kad turi namuose parduoti kompiuterį, pasiūlė pirkti ir po birželio 6 dienos jis nuvažiavo pas D. apžiūrėti kompiuterio, pasakė, kad kitą dieną atvažiuos ir nusipirks. Kompiuteris buvo be pakrovėjo, bet jis pasižiūrėjo, kad tinka jo seno kompiuterio pakrovėjas, todėl kompiuterį ir nusipirko. Kompiuterio pirkimui pinigų turėjo, nes vasarą dirbdamas pas tėvą užsidirbo. D. namuose jis yra buvęs tik vieną kartą, kai D. buvo paprašęs suremontuoti kompiuterį, tai buvo žiemą, labiau į pavasario pusę. Jis žino tik tiek, kad kompiuterį pirko iš D. ir dėl to labai gailisi. Pirkdamas kompiuterį nežinojo, kad kompiuteris yra vogtas. Po vagystės buvo šnekos, kad pats D. kompiuterį pardavė metalistams, paskui šnekėjo, kad kompiuterį nusipirko A. ir pardavė jam. Jis nežinojo, kad vogto daikto įsigijimas irgi yra nusikaltimas. Su D. jie labai nebendrauja, tik kaip draugai ar kaip klasiokai, kasdien nevaikšto vienas pas kitą. D. jam buvo sakęs, kad turi kompiuterį. Jis nežino, kodėl D. kompiuterį siūlė dar iki vagystės, gal tą vagystę jis jau buvo padaręs. Jis yra tvarkęs D. nešiojamą ir stacionarinį kompiuterius. Tvarkant D. nešiojamą kompiuterį, nematė jokių įskilimų ar įbrėžimų, matė tik kad nebuvo pusės klaviatūros. D. parodymai iki nuėjimo į biblioteką yra neteisingi, bibliotekoje jis buvo, bet atėjo ne su D. Su D. tik susitiko bibliotekoje. Į biblioteką D. ėjo vienas. Bibliotekoje D. jis matė. Į biblioteką jis atėjo vienas, bibliotekoje jau buvo A. ir D., kurie žaidė prie kompiuterio.

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad tą dieną jai grįžus iš darbo, sūnus D. paklausė, kur yra kompiuteris, ji atsakė, kad kompiuterio neėmė. Vėliau kaimelyje D. iš vaikų išgirdo kalbas, jog kažkas jo kompiuterį pavogė ir tada ji iškvietė policiją. Ji nežino, iš kokių vaikų D. išgirdo, kad kompiuteris pavogtas. D. jai pasakė, kad K. ir A. paėmė kompiuterį. Jai būnant darbe, sūnus užmiršo užrakinti buto duris. Sūnus dažnai išeidamas užmiršdavo užrakinti duris. D. turėjo nešiojamą kompiuterį, kuris stovėdavo padėtas ant rašomojo stalo jo kambaryje. Sūnus jai sakė, kad įvykio dieną buvo bibliotekoje, žaidė. Jos draugas buvo grįžęs namo pietų, duris užrakino, tačiau D. dar kartą po pietų buvo grįžęs į namus ir išeidamas vėl paliko neužrakintas duris. Jie bardavo sūnų už tai, kad palikdavo neužrakintas duris. Kompiuteriui buvo nuskeltas kampas. Kompiuterį grąžino kriminalistai. Kompiuteris dingo kaltinime nurodytą dieną, dabar jos nebeprisimena. Kompiuteris buvo pirktas naudotas, gal prieš du metus. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, dovanoja, mano, kad kaltinamieji pasitaisys ir daugiau taip nebedarys. K. jos neatsiprašė, o A. atsiprašė. Abu kaltinamieji ateidavo pas jos sūnų. K. buvo jų namuose ir tvarkė tą patį nešiojamą ir stalinį kompiuterius. Kai K. tvarkė nešiojamą kompiuterį, kampas jau buvo nuskilęs, trūko kelių mygtukų. K. savo namuose ji matė tik vieną kartą, kai tvarkė kompiuterį. Kai ji būdavo darbe, nežino, gal ateidavo, negali pasakyti. Jos sūnus D. su jais kartais praleisdavo laisvalaikį, eidavo į stadioną pažaisti.

Nepilnametis liudytojas D. A. parodė, kad tai buvo vasarą, mėnesio nebeprisimena, jis išėjo į biblioteką. Nebeatsimena, ar išeidamas užrakino duris. Anksčiau būdavo, kad išeidamas neužrakindavo durų, bet dabar visada užrakina. Jis pažįsta A. D. ir K. K. Vasarą D. ateidavo pas jį pažaisti prie kompiuterio, o K. buvo atėjęs tik vieną sykį sutvarkyti kompiuterio. Jo kompiuteriui buvo nulaužtas šonas, nebuvo kelių mygtukų. Kai grąžino kompiuterį, jis buvo su mygtukais, bet be pakrovėjo. A. D. žinojo, kur buvo laikomas jų namo durų raktas, nes jis juo pasitikėjo. Tą dieną, kai dingo kompiuteris, jis buvo miestelio bibliotekoje. A. su K. irgi buvo atėję į biblioteką, bet jis su jais nesikalbėjo. A. su K. į biblioteką buvo atėję kartu, pasižiūrėjo ir išėjo, A. su juo kartu nežaidė. Kompiuterį grąžino policija, o policija kompiuterį paėmė iš K. K. namų. Jis juos matė, nes sėdėjo prie stalo ir pasižiūrėjo, kas ateina pro duris. K. K. jo buvo prašęs parduoti šį kompiuterį už 200 litų. Bet jis kompiuterio nepardavė, nes pats nebūtų turėjęs su kuo žaisti. A. D. nežinojo, kad K. nori iš jo pirkti kompiuterį. Kai jis būna namuose, raktas būna padėtas ant spintelės, o kai išeina, užrakina duris ir raktą padeda „skladuke“.

Atstovė pagal įstatymą I. K., atsakydama į klausimus, paaiškino, kad rugpjūčio antroje pusėje pasikvietė sūnų K., kad padėtų vienai močiutei nunešti briketenes ji dirba lankomosios priežiūros darbuotoja. Sūnui paskambino D. ir pasakė, kad ateitų po pietų, nes gauna atlyginimą ir atiduos 50 litų, o likusius atiduos sekantį kartą. K. ji liepė nebendrauti su D., pasakė, kad paklaustų D. mamos, ar jis ne iš mamos paėmė pinigus, nes žino, kad ji pati neturi pinigų. Vėliau K. parsinešė 50 litų, sakė, kad dar kažkiek duos močiutė, prašė, kad ji pridėtų 40 litų ir jis nusipirktų telefoną. Ji pasakė, kad telefono nepirks, nes reikalingi džinsai. Ji nestovėjo ir nematė, kaip D. padavė K. pinigus. K. D. už kompiuterį buvo davęs 100 litų. K. kompiuterį parsivežė su dėklu, kompiuteris buvo su nuskeltu kampu, be kelių raidžių. Ji leido K. paimti raides iš jų senosios klaviatūros.

Iš 2014 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įsilaužimo žymių nėra ir kurioje vietoje buvo padėtas kompiuteris (1 t., 4-7 b. l.).

Iš 2014 m. liepos 17 d. kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo K. K. gyvenamojoje vietoje Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) buvo rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „ASUS“, kuris buvo pavogtas iš V. A. gyvenamojo namo (1 t., 15 b. l.).

Iš 2014 m. liepos 31 d. daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis ir pakvitavimo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš kaltinamojo K. K. gyvenamojo namo kratos metu paimtas nešiojamas kompiuteris „ASUS“, kuris po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai V. A. (1 t., 40-47, 48 b. l.).

Iš Pakruojo rajono bibliotekos L. filialo bibliotekininkės pateiktų formuliarų kopijų matyti, kad 2014 m. birželio 6 d. (kompiuterio iš V. A. vagystės dieną) bibliotekoje, prie interneto D. A. buvo prisijungęs nuo 9.23 val. iki 10.23 val. ir nuo 14.07 val. iki 18.08 val., o K. K. buvo prisijungęs nuo 15.09 val. iki 15.58 val. (1 t., 66 b. l.).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis matyti, kad kaltinamasis A. D. patvirtino savo duotus parodymus vietoje (1 t., 96-99 b. l.).

Iš akistatos protokolo matyti, kad kaltinamieji K. K. ir A. D. kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų, tai yra, K. K. neigė vogęs kompiuterį, nurodydamas, jog nežino, kodėl A. D. jį apkalba, gal dėl ko nors pyksta, o A. D. nurodė, kad pavogti kompiuterį sugalvojo K. K. ir kad jie kartu ėjo kompiuterio vogti bei kad jis kalba tiesą ir K. K. neapkalba (1 t., 114-115 b. l.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. D. ir K. K. kaltė dėl svetimo turto vagystės, įsibrovus į patalpą, yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jie įsibrovę į V. A. gyvenamąjį namą, pagrobė jai priklausantį kompiuterį.

Kaltinamieji A. D. ir K. K. veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras, dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai). Iš šioje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų, akivaizdu, kad jie veikė sutartinai, kaip bendrininkai.

Kaltinamojo K. K. parodymai, kad jis vagystėje nedalyvavo ir kompiuterio kartu su A. D. iš nukentėjusiosios V. A. gyvenamojo namo nevogė, o kompiuterį iš A. D. nusipirko vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs kaltinamojo A. D. parodymai, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatos su kaltinamuoju K. K. metu. Bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl kurių kaltinamasis A. D. galėtų ar turėtų apkalbėti K. K. Kaltinamojo K. K. parodymus paneigia ir nuoseklūs nukentėjusiosios V. A. bei liudytojo D. A. parodymai, kuriuose D. A. parodė, kad K. K. prieš kurį laiką taisė jo nešiojamą kompiuterį, matė, kad kompiuteris yra nuskeltu kampu, kad trūksta kelių klaviatūros klavišų, kad buvo prašęs parduoti šitą kompiuterį už 200 litų, tačiau jis parduoti atsisakė, kad miestelyje girdėjo kalbant, jog būtent kaltinamieji pagrobė jo kompiuterį. Taip pat kaltinamojo K. K. parodymus paneigia byloje esantis dokumentas, patvirtinantis, kad D. A. vagystės dieną buvo bibliotekoje ir buvo joje daug ilgiau, nei kaltinamieji K. K. ir A. D., be to, kratos protokolas, patvirtinantis, jog pavogtas kompiuteris buvo rastas K. K. namuose.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 80-93 straipsniuose.

Kaltinamasis A. D. teisiamas pirmą kartą (1 t., 103 b. l.), yra labai jauno amžiaus nepilnametis (1 t., 101, 102 b. l.), gyvena su mama ir broliu, šeima nebuvo ir nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, dėl jo netinkamos priežiūros nusiskundimų nebuvo gauta (1 t., 106, 110 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, charakterizuojamas patenkinamai (1 t., 112 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (1 t., 108 b. l.), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, dėl padarytos nusikalstamos veikos jam dovanoja ir mano, jog jis daugiau taip nebedarys, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiosios, pasižada ateityje nebenusikalsti, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas, kaip nepilnametis, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą bei baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 93 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.).

Kaltinamasis K. K. teisiamas pirmą kartą (1 t., 80 b. l.), nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis (1 t., 79 b. l.), gyvena su mama, šeima nebuvo ir nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, dėl jo netinkamos priežiūros nusiskundimų nebuvo gauta (1 t., 82, 84 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, charakterizuojamas nepatenkinamai, nurodant, jog turi didelių elgesio problemų, o motina visuomet jį pateisina (1 t., 88 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (1 t., 86 b. l.), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, dėl padarytos nusikalstamos veikos jam dovanoja ir mano, jog jis pasitaisys, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusiosios jis neatsiprašė, kadangi nepripažįsta nusikaltęs, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką bei kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus nustatytu laiku būti namuose, tęsti mokslą ir išdirbti neatlygintas valandas (BK 41, 48, 80, 90, 91 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, kaip nepilnamečiui, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu ir 5 punktu, jį nubausti laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laiku būti savo namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje bei per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.