Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo.

nustatė : I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimu R. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁸ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 2 500 Lt baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. 2010 m. gegužės 26 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimo panaikinimo, kartu prašydamas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti terminą grindžiamas pavėluotu nutarimo nuorašo gavimu. R. B. nurodo, kad nutarimo nuorašą gavo tik 2010 m. balandžio 30 d.

konstatuoja : II.

Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkinamas.

ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas priimtas 2009 m. gruodžio 21 d., taigi vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2010 m. gegužės 26 d. (gavimo registracijos Nr. 02-01-1917), t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.

Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti R. B. grindžia skundžiamo akto nuorašo pavėluotu gavimu. Teigia, kad nutarimo nuorašą gavo tik 2010 m. balandžio 30 d.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių asmens dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ir priimamas nutarimas. Iš byloje esančio lydraščio (b. l. 20) matyti, kad R. B. nutarimo nuorašas buvo išsiųstas 2009 m. gruodžio 31 d., tai yra praleidus ATPK 288 straipsnyje nustatytą trijų dienų terminą. Be to, laiškas teismui grįžo neįteiktas su žyma, kad asmuo laiško neatsiėmė (b. l. 22). Duomenų apie vėlesnį nutarimo nuorašo įteikimą byloje nėra.

Pažymėtina, kad įstatyme numatytas trumpas, vos dešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Kaip minėta, pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė tik 2010 m. gegužės 26 d., tai yra po penkių mėnesių nuo skundžiamo nutarimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad net ir vadovaujantis R. B. nurodyta aplinkybe, kad skundžiamo nutarimo nuorašą jis gavo tik 2010 m. balandžio 30 d. (jau pasibaigus terminui apeliacinį skundą paduoti), pagrindo spręsti, kad nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra. Jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti apeliacinį skundą nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos, t. y. 2010 m. balandžio 30 d., pareiškėjas nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, R. B., gavęs nutarimo nuorašą, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas įgyvendinti savo teisę į apeliaciją per įstatymo numatytą terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi jeigu galėtume daryti prielaidą, jog iki 2010 m. balandžio 30 d. terminas praleistas dėl tam tikra prasme svarbios priežasties, prašymas dėl termino atnaujinimo vis tiek paduotas po žymiai daugiau nei dešimties dienų netgi nuo skundžiamo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti apeliacijos teisę, R. B. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties R. B. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 5 dalimi, 34 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. prašymo netenkinti, praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti ir apeliacinį skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.