- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 2YT-4143-292/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03483-2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- E. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. L. ir E. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. L. po savo sutuoktinio K. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko turtas – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas santuokoje. Minėtame bute ji su vyru gyveno iki jo mirties, ir toliau jame gyvena, moka mokesčius už butą. Po sutuoktinio mirties į notarą per 3 mėnesių terminą nesikreipė ir tik vėliau sužinojo, kad ji dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis per minėtą terminą. Santuokoje su K. L. susilaukė dviejų sūnų E. ir E., kurie šiuo metu yra pilnamečiai ir gyvena atskirai. Sūnus atsisakė tėvo palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. L. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra mirusio K. L. sūnus. Bute, esančiame(duomenys neskelbtini), negyvena, buvo išvykęs į užsienį. Mano, kad tai yra tėvų turtas, todėl notarinėje kontoroje pateikęs pareiškimą dėl tėvo palikimo atsisakymo. Palaiko pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo E. L. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra mirusio K. L. sūnus. Jis taip pat yra parašęs pareiškimą dėl tėvo palikimo atsisakymo. Palaiko pareiškėjos pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo K. L. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Mirusiojo turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja V. L., kuri yra mirusiojo sutuoktinė (b. l. 8) ir suinteresuoti asmenys E. L. ir E. L., kurie yra mirusiojo sūnūs (b. l. 4, 6).
Paveldėjimo byla po K. L. mirties nėra užvesta (b. l. 16).
Po K. L. mirties atsirado palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Pareiškėjos nurodymu, nors pareiškėja pas notarą per tris mėnesius po palikimo atsiradimo nesikreipė, tačiau faktiškai vyro palikimą (dalį buto) yra priėmusi ir jį valdo, minėtu turtu rūpinasi, moka mokesčius, ką patvirtina byloje pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai (b. l. 13, 14, 15), jį prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri, naudoja savo reikmėms.
Interesų konflikto tarp paveldėtojų dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuoti asmenys E. L. ir E. L. neprieštarauja, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. L. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 27, 28).
Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po K. L. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo K. L. sutuoktinė V. L..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po K. L. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors V. L. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo sutuoktinio K. L. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos V. L. 11,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.