- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-14
- Bylos Nr.
- e2-10756-1194/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02002-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Advokatai
- Romualdas Miklušas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turto perdavimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinio fakto dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti faktą, kad E. M. priėmė palikimą po mamos I. Z. mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti ir juo disponuoti, panaikinti Lentvario miesto notaro biuro notarės Nijolės Prunskienės 2022 m. sausio 19 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. NP-221, paveldėjimo bylos Nr. 14/2022, priteisti iš atsakovo sumokėtą valstybei žyminį mokestį 1 430 Eur.
2. Nurodė, kad ieškovės mama I. Z., gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Šis butas mamai priklausė nuosavybės teise iki mirties dienos. Jame kartu su mama iki tol, kol ištekėjo, gyveno ir ieškovė. Nuo 2010 m. ieškovė yra ištekėjusi ir gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose likę visi jos daiktai, nuotraukos, dokumentai. Gyvendama (duomenys neskelbtini) ieškovė nuolat rūpinosi mama. Kartu su mama bute gyveno teta, mamos sesuo L. Š., kuri taip pat buvo ligota ir jai reikėjo priežiūros. Mirus mamai dėl paskelbtos pandemijos ir karantino ieškovės neišleido iš šalies ir ji negalėjo atvykti į laidotuves. Todėl rūpintis laidojimu ir palaidoti mamą paprašė R. G.. Šeimos draugė R. ir toliau lankė, mokėjo už butą. Po kurio laiko atėjusi į butą, R. G. rado pakeistą spyną ir užrakintas duris. Notaras pasakė, kad reikėjo kreiptis dėl palikimo per tris mėnesius po mamos mirties. Kreiptis dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius negalėjo, kadangi nuo 2020 m. iki 2023 m. buvo taikomi Covid-19 pandemijos apribojimai, jokios įstaigos nedirbo, atvykti į Lietuvą negavo leidimo. Tikėjosi, kad dėl pandemijos ribojimų nebus pritaikytas senaties terminas palikimui priimti, kurį praleido ne dėl savo kaltės. Be to, ieškovė yra vienintelė dukra ir paveldėtoja, todėl buvo įsitikinusi, kad niekas kitas buto nepaveldės. Kadangi Lietuvoje veikė Covid-19 apribojimai ieškovės įgaliotinė negalėjo tvarkyti dokumentų dėl to, kad daugelis įstaigų nedirbo. Kreipėsi pas notarą ne vieną kartą, bet tik 2022 m. balandžio 20 d. gavo notaro liudijimą, kad mamos butą paveldėjo VI „Turto bankas“.
3. Ieškovės įgaliotinė R. G. skambino ir kreipėsi į notarą nuo 2020 metų gruodžio mėnesio, tačiau notarė nedirbo dėl pandemijos, buvo kreiptasi vėliau 2021 m., kai notarė pradėjo dirbti, bet buvo pasakyta, kad ieškovė praleido terminą kreiptis dėl palikimo ir turi atstatyti praleistą terminą palikimui gauti tik per teismą. Iš karto po susitikimo su notare kreipėsi į advokatą Romualdą Miklušą, kuris pradėjo rengti dokumentus teismui, bet advokatas vilkino terminus. Neišsikentusi su tokiu vilkinimų paprašė savo įgaliotinės kreiptis į institucijas ir pačiai surinkti reikalingus dokumentus teismui. 2022 m. balandžio mėnesį įgaliotinė R. G. gavo pažymą, kad paveldėjimo byla buvo užvesta ir turtas perduotas valstybei. Ieškovė palikimo turtu disponavo, tvarkė susijusius reikalus iki ir po mamos mirties per įgaliotinę R. G., mokėjo mokesčius, laidojo mamą, inicijavo turto paveldėjimo dokumentų tvarkymą, todėl mano, jog po mamos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi juo disponuoti ir jį valdyti.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovė VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos pretenzijos dėl valstybės paveldėjimo yra nepagrįstos, nes ieškovė, žinodama apie susidariusią faktinę situaciją dėl palikėjos palikimo, savo teisę dėl paveldėjimo įgyvendino pasyviai. Ieškovė tinkamai raštiškai neinformavo palikimo atsiradimo vietos notarės apie ketinimą kreiptis į ją dėl palikėjos palikimo paveldėjimo ar į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ieškovė apie tai, kad palikėjos palikimą priėmė valstybė tikėtina sužinojo 2022 m. kovo mėnesį, nes jai dėl to buvo paliktas pranešimas. Jokių prašymų dėl minėto palikimo ji nepareiškė, todėl yra akivaizdu, kad terminas, reikšti reikalavimus dėl 2022 m. sausio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, taip pat ginčyti valstybės paveldėjimo teisę į minėtą nekilnojamojo turto objektą, pasibaigė. Prašė ieškovės ieškinį atmesti.
5. Atsakovės atstovė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad ieškinio neginčija ir prašo teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10756-1194/2024 priimti teismo nuožiūra, remiantis į bylą pateiktais (ir surinktais) įrodymais.
6. Trečiasis asmuo notarė Nijolė Pruskienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateikti dokumentai nepatvirtina aktyvių ieškovės veiksmų, kurie pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstami aktyviais įpėdinio veiksmais, kuriais buvo priimtas palikimas (palikimo dalis) jį pradėjus faktiškai valdyti. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti mokesčių už komunalines paslaugas sumokėjimo kvitai patvirtina tokių mokėjimų atlikimą tik 2022 m. kovo mėnesį, t. y. praėjus pusantrų metų nuo palikėjos I. Z. mirties, todėl ir šiuo pagrindu jie nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais aktyvius ieškovės veiksmus per tris mėnesius nuo palikėjos mirties, siekiant priimti palikėjos palikimą. Ieškovei, siekiant priimti motinos I. Z. palikimą, aktyvius veiksmus ji turėjo atlikti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po motinos mirties, tai yra iki 2020 m. gruodžio 25 d., tuo tarpu kartu su ieškiniu pateikti dokumentai tokio fakto konstatuoti nesudaro pagrindo. Neatmestina, kad ir šiuo atveju į Lentvario miesto notaro biurą dėl palikimo po I. Z. mirties priėmimo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kreipėsi siekiant užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą ieškovei savalaikiai, tinkamai ir aktyviai neprižiūrint I. Z. turto, t. y nemokant mokesčių. Šiuo atveju valstybė teisėtai ir pagrįstai priėmė palikėjos I. Z. palikimą ir jai 2022 m. sausio 19 d. teisėtai buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. NP-221. Šis liudijimas išduotas esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms bei laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Ieškovei nepriėmus ir neįregistravus palikimo per įstatyme nustatytus terminus, atsakovė pagrįstai vykdė mirusiosios turto valstybei paveldėjimo procedūrą. Taigi šiuo atveju nenustačius palikimo priėmimo fakto po I. Z. mirties, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2022 m. sausio 19 d. Trakų rajono Lentvario miesto notaro biuro notarės N. Pruskienės 2022 m. sausio 19 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. NP-221.
Šalies argumentai
7. Ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, kad negalėjo atvykti į mamos laidotuves, nes buvo Covid-19 pandemija. Davė įgaliojimą giminaitei, bet dėl Covid-19 pandemijos įgaliotinė negalėjo susisiekti su notaro biuru. Pabandė perduoti advokatui, bet dėl Covid-19 jis taip pat vilkino bylą. 2022 m. įgaliotinė rado pakeistas spynas. Įgaliotinė kreipėsi per tris mėnesius į notarę skambindama. Ieškovė nevaldo interneto, telefonų, todėl sunkiai sekėsi komunikuoti.
8. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad įgaliojimas jai atėjo per vėlai, pasibaigus 3 mėnesiams po ieškovės mamos mirties. Notarė sakė kreiptis tik elektroniniu paštu, bet ji jo neturėjo. Skambino pasibaigus trims mėnesiams ir notarė sakė kreiptis elektroniniu paštu, nes pandemija. Ji rinko dokumentus paveldėjimui. Pernai rinko dokumentus paveldėjimui. Kreipėsi į advokatą Mikliušą. Kadangi nesumokėjo, todėl advokatas ir neatliko jokių veiksmų. Įsiskolinimą už komunalinius mokesčius sumokėjo galimai 2022 m. kai jau turtas buvo valstybės. 2022 m. sausį ar vasarį sužinojo, kad turtas perėjo valstybei. 2020 m. gruodžio mėnesį mokesčius sumokėjo teta, palikėjos sesuo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje ieškovė prašė panaikinti Trakų rajono savivaldybės Lentvario miesto notaro biuro notarės Nijolės Pruskienės 2022 m. sausio 19 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. NP-221 į 2020 m. rugsėjo 25 d. mirusios I. Z. palikimą ir nustatyti faktą, kad ieškovė priėmė palikimą po jos mamos mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti ir juo disponuoti.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra mirusiosios I. Z. dukra. I. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji turėjo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas nuo 2022 m. sausio 25 d. nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2022 m. sausio 28 d. registruota turto patikėjimo teisė VĮ „Turto bankas“, kuri atstovauja Lietuvos Respublikai, įregistravimo pagrindas 2022 m. sausio 24 d. Perdavimo-priėmimo aktas Nr. TP1-2804.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1) (Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).
12. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
14. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė po motinos mirties per tris mėnesius atliko kokius nors veiksmus, patvirtinančius, jog ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėja prižiūrėjo, rūpinosi palikėjos turtu, mokėjo mokesčius.
15. Teismas pažymi, kad pačios ieškovės parodymai teisme ir ieškinyje nėra nuoseklūs. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad po mamos mirties siuntė pinigus įgaliotinei, kad ji apmokėtų komunalinius mokesčius, tačiau iš pačios ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų už 2020 m. rugsėjo – 2022 m. gegužę matyti, kad už komunalines paslaugas buvo mokėta 2020 m. gruodį ir 2022 m. kovą. Ieškovė į bylą pateikusi tik 2022 m. kovo mėn. apmokėjimo už elektrą ir vandenį kopiją. Iš ieškovės pateiktos pažymos nėra aišku, kas atliko mokėjimus už komunalines paslaugas 2020 m. gruodį, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po ieškovės motinos mirties, pasak ieškovės ir liudytojos, bute gyveno jos teta (motinos sesuo). Ieškovė nurodė, kad gal ir motinos sesuo mokėjo komunalinius mokesčius, liudytoja nurodė, kad tris mėnesius po ieškovės motinos mirties mokesčius mokėjo ieškovės teta, mirusiosios sesuo. Kada mirusiosios sesuo išsikėlė iš ginčo buto, nei liudytoja, nei ieškovė negalėjo nurodyti. Taigi ieškovė įsiskolinimą už komunalinius mokesčius padengė tik 2022 m., kai turtas jau buvo perėjęs valstybės nuosavybėn. Kitų įrodymų, kad ieškovė rūpinosi butu (mokėjo mokesčius po motinos mirties) į bylą nėra pateikta.
16. Ieškovė nurodė, kad minėtame bute negyvena nuo 2010 m., ji išsikėlusi gyventi į (duomenys neskelbtini), po motinos mirties bute taip pat nesilankė, nes buvo Covid-19 pandemija. Sutiktina, kad dėl Covid-19 pandemijos paskelbti ribojimai, tarp jų ir judėjimo, kurie galiojo viso ieškovės motinos palikimo priėmimo laikotarpiu, apsunkino ieškovės galimybes tinkamai laiku kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Byloje sprendžiamas klausimas ne dėl termino palikimui priimti (kreiptis į notarą) atnaujinimo, o dėl ieškovės faktinio paveldimo turto valdymo. Todėl ieškovės argumentai, kad Covid-19 sukelti judėjimo suvaržymai trukdė jai laiku kreiptis į notarą ir priimti palikimą nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė neturi, jos teigimu, žinių, susijusių su naudojimusi el. paštu ir internetu, šiuo atveju neturi reikšmės klausimo dėl faktinio paveldimo turto valdymo po motinos mirties išsprendimo. Ieškovė nurodė, kad buvo suteikusi įgaliojimą R. G. palikimo reikalams tvarkyti. Iš 2020 m. gruodžio 8 d. įgaliojimo matyti, kad įgaliojimas suteiktas palikimui priimti bet kuriuo įstatymų leidžiamu būdu. Liudytoja posėdžio metu nurodė, kad rinko dokumentus paveldėjimui. Taigi, liudytoja siekė atlikti veiksmus, susijusius su kreipimusi į notarę dėl palikimo priėmimo per nustatytą laiką, o ne faktinio paveldimo turto valdymo veiksmus.
17. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad ieškovės prašymas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atmetamas nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė priėmė palikimą po savo motinos mirties.
Dėl turto perdavimo valstybei liudijimo panaikinimo
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė mirusiosios palikimo faktiniu valdymu nepriėmė. Duomenų, kad ieškovė kreipėsi į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nėra, todėl remiantis CK 5.62 straipsnio nuostatomis nuo I. Z. mirties dienos iki 2022 m. sausio 19 d. į Trakų rajono savivaldybės Lentvario miesto notaro biuro notarę Nijolę Pruskienę dėl I. Z. turto paveldėjimo niekam nesikreipus, 2022 m. sausio 19 d. minėta notarė pagrįstai ir teisėtai išdavė ginčijamą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
19. Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį dėl notaro palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo pripažinimo negaliojančiu.
20. CK 5.8 straipsnyje paveldėjimo teisei ginčyti nustatytas trumpesnis ieškinio senaties terminas. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiems asmenims per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovė apie tai, kad palikėjos palikimą priėmė valstybė vėliausiais turėjo sužinoti 2022 m. balandžio 20 d., kai jos įgaliotinei R. G. notarė išdavė liudijimą apie palikimo perėjimą valstybei, tačiau ieškovė ieškinį byloje pateikė tik 2024 m. liepos 15 d. Vadinasi, ieškovė šioje byloje yra praleidusi CK 5.8 straipsnyje, nustatytą ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Trečiasis asmuo notarė Nijolė Pruskienė prašė priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės ieškinį parengimą. Šis prašymas ir turėtų išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašomų priteisti išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinį atmetus trečiojo asmens šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
22. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmetamas, laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 259, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui notarei Nijolei Pruskienei 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą teisme.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.