Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

S. O., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ūkininko, vedusio, vidurinio išsilavinimo, neteisto,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. O., būdamas baustas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu administracine nuobauda pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, būdamas galvijų laikytojas, atsakingas už galvijų, laikomų aptvertoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), priežiūrą, neužtikrino, kad galvijai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, to pasekmėje, 2019 m. kovo 15 d., apie 15.01 val., S. O. priklausantys devyni galvijai išėjo iš elektriniu piemeniu aptvertos dalies teritorijos ir patekę į A. A. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją, ištrypė (paliekant kanopų įspaudas) dvi braškių lysves, kiekviena 5x8 m, vieną sudirbtos žemės lysvę, 5x8 m, veją trikampio formos 18x10x15 m, dalį 1.53 ha sodybos teritorijos. Dėl tokio S. O. neveikimo A. A. patyrė 100 eurų turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. S. O. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 5 dalyje.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – atstovas R. V. teismo posėdžio metu S. O. surašytą administracinio nusižengimo protokolą palaikė ir paaiškino, kad S. O. pakartotinai po to, kai jam Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu paskirta administracine nuobauda pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, padarė analogišką administracinį nusižengimą - būdamas galvijų laikytojas, atsakingas už galvijų, laikomų aptvertoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), priežiūrą, neužtikrino, kad galvijai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, to pasekmėje, 2019 m. kovo 15 d., apie 15.01 val., S. O. priklausantys galvijai išėjo iš elektriniu piemeniu aptvertos dalies teritorijos ir patekę į A. A. priklausančios sodybos teritoriją, ištrypė nukentėjusiajam priklausantį turtą: žemės sklypą, veją, augalus, dėl tokio S. O. neveikimo A. A. patyrė 100 eurų turtinę žalą, kuri nėra atlyginta ir pagrįsta byloje civiliniu ieškiniu ir kitais dokumentais. S. O. tuo pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris įpareigoja gyvūnų laikytojus užtikrinti, kad galvijai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Todėl jo veika kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį. Mano, kad remiantis byloje esančiais įrodymais S. O. padaryta veika yra pilnai įrodyta, todėl prašo skirti jam ANK 346 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą. O kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalį gyvūnų savininkas privalo atlyginti padarytą žalą, todėl prašo tenkinti nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. O. paaiškino, kad byloje turėtų būti pripažinta abipusė kaltė. Jis gyvulius laiko taip: yra apkalti mediniai kuolai ir trimis eilėmis sudėtos elektrinio piemens linijos ir pajungtas elektrinis piemuo. Prie upės yra užliejama pieva, todėl A. A., tvarkydamas savo sklypą, supylė prie upės žemes, todėl prie upės išbėga vanduo. Jis tam, kad elektros srovė neatsidurtų vandenyje, elektrinį piemenį atjungė, t.y. dalį piemens atjungė. Piemenį jis savo teritorijoje atjungė, kad būtų saugiau. A. į jo teritoriją žemės nepylė, bet vanduo užsistovi jo sklype. Pas jį atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad jo gyvuliai išėjo iš jo teritorijos ir gyvuliai pro atjungtą piemenį nuėjo į A. teritoriją. Jis įvykio nematė. Kartu su policija jis nuėjo apžiūrėti A. ištryptos teritorijos, matė apmindžiotą, ne ištryptą, pievą, ištryptas braškių lysves ir daugiau nieko. Gyvulys dar praėjo pro sudirbtą lysvę. Matė, patvirtina, kad gyvuliai pro A. teritoriją praėjo. Nesitarė su A. dėl žalos atlyginimo, nes mano, kad yra abipusė kaltė: jis turėjo atjungti elektrinį piemenį dėl to, kad A. supylė žemes prie upės, todėl jo teritorijoje vanduo nebenubėga. Jei toliau ginčysis, tada jis kviesis gamtininkus ir aiškinsis, ar taip galėjo būti padaryta. Jis sutinka atlyginti 30 eurų žalos. Policija nustatė, koks jo teritorijoje vandens lygis. Negali pasakyti, kada nukentėjusysis supylė žemes, pernai, ar šiais metais. Neatjungti elektrinio piemens negalėjo, nes jeigu upėje kas nors būtų plaukęs ar paukštis su sparnu užkliudęs tą pirktinį kuoliuką, elektros srovė būtų ėjusi į vandenį ir tada būtų taip, kad elektra būtų numušti gyvūnai. Atjungus to neįvyktų. Kai pas jį buvo daroma vagystė, galvijai buvo išgąsdinti ir suėjo į vandenį. Patys galvijai neina į vandenį, todėl tikėjosi, kad ir atjungus piemenį, galvijai niekur neis. Mano, kad išgąsdinti gyvūnai ir praėjo pro vandenį. Nebuvo pas A., nesitarė su nukentėjusiuoju, bet dabar siūlo abipusę kaltę, o jei jis ir sutiks,- jis turi sutvarkyti krantinę. Sutinka, kad jo kaltė yra ta, kad jo galvijai praėjo pro atjungtą elektrinį piemenį ir ištrypė A. teritoriją, t.y. kaltę pripažįsta iš dalies. Jo teritorija pagal vandens pakrantės liniją nėra aptverta. Įvykio dieną nebuvo aptverta pakrantės linija, nebuvo elektrinio piemens ar kito įrenginio, kad gyvuliai nepereitų į kito asmens teritoriją, t.y. buvo laisvas plotas teritorijoje – nuo upės neaptvertas. Pabaiga – ant upės kranto. Kai apžiūrėjo po įvykio teritoriją, jo elektrinio piemens ne vienas kuoliukas stovėjo vandenyje. Nurodė, jog žalą gali atlyginti.

Nukentėjusysis A. A. teismo posėdyje parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), yra su S. O. kaimynai, gyvena priešinguose kaimo kraštuose. Byloje yra filmuota medžiaga, kurioje matosi, kad niekas O. gyvūnų neišgąsdino, gyvūnai ramiai vaikštinėjo palei aptvarą ir tiesiog įėjo į jo teritoriją. Jo sklypas buvo ištryptas 2019 m. kovo 15 d. Apie tai, kad jo sodybos teritorija ištrypta, pamanė parvežęs vaikus iš mokyklos. Pirmiausiai pastebėjo ištryptą pievą, o apžiūrėjęs visą sklypą pamatė, kad galvijai vaikštinėjo po visą sklypą. Sodyboje įrengtos filmavimo kameros, todėl pažiūrėjęs kompiuteryje pamatė, kad gyvūnai vaikštinėjo po visą sklypą ir išėjo, nes parvažiavęs namo, galvijų jo sklype nebebuvo. Ištrypta buvo pieva, dvi braškių lysvės, viena tuščia lysvė. Padarytą žalą nustatinėjo pagal „Sistelą“, kur galima nusistatyti gyvūnų padarytą žalą. Jis užpylinėjo gyvūnų išmindžiojimą – likvidavo žalą per 3-4 savaitgalius, todėl 100 eurų turtinė žala simbolinė, nes reikalinga sėkla, žemės, braškių bus šiemet mažesnis derlius, nes dalis jų ištrypta. Tą dieną jis nuėjo patikrinti O. elektrinį piemenį – pridėjo ranką ir niekas nekerta, todėl žino, kad elektrinis piemuo ne tik dalyje, jis apskritai buvo atjungtas. Tai ne pirmas kartas. Gyvulių aptvaras – „U“ raidės formos - viena kraštinė, esanti nuo upės, visada laisva. Mano, kad O. neaptveria gyvulių nuo upės dėl gyvulių girdymo. Gyvuliai išėjo pro įvažiavimą į kiemą, bet ne pro upę, kaip nurodo O.. Jis savo sklype nieko prie upės nepadarė. Mano, kad ta pieva Registrų centre yra registruota kaip užliejama pieva, o kovo mėnesį vanduo pakyla, pievoje yra balos. Jo sklypas yra kiek pakeltas, bet jokios įtakos upei ar pievai neturi. Elektrinis piemuo nueina į vandenį, todėl jis atjungtas. Tačiau pagal gyvūnų laikymo įstatymą, gyvuliai turi būti atitverti nuo upės, gyvūnas neturėtų prieiti prie upės, o elektrinis piemuo neturi nueiti į vandenį. Gyvuliai ištrypė jau nebe pirmą kartą, tai kartojasi kas du mėnesiai, tik jis ne visada praneša policijai, praneša, kai nebeapsikenčia. O. anksčiau baustas taip pat už tai, kad jo teritoriją išmindžiojo O. gyvuliai, teismo priteistą žalą O. atlygino. Prieš tai gal jau 10 kartų jis pats arba žmona painformuoja patį O. ar jo sūnų apie tai, kad O. galvijai yra jo kieme, liepia nusivaryti, praneša, kad neveikia elektrinis piemuo, kartais jis pats galvijus išvaro iš kiemo. Turi filmuotą medžiagą apie tai, kad O. galvijai išeina į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę, kadangi nėra vienos kraštinės elektrinio piemens kraštinės. Jeigu normaliai veiktų piemuo, tai galvijai niekur ir neišeitų. Byloje esančiose nuotraukose matosi, kad O. galvijai vaikšto po jo kiemą. Tai namų kameros vaizdai. Prašo 100 eurų turtinės žalos. Nesutinka su O. pasiūlytu žalos dydžiu – 30 eurų, nes žolės sėklos maišas kainavo 75 eurus, žemių mašina kainavo 200 eurų, kurią buvo atsivežęs iš rudens, tačiau ją sunaudojo gyvulių padarytai žalai likviduoti, bet už šią žemę atlyginti neprašo. Įvertina darbą, dar neskaičiavo braškių ir kitų nuostolių. Braškių lysvę perpureno, o ištryptas braškes atsodino. Dabar galvijai išvesti į kitą vietą. Jis su ranka patikrina O. elektrinį piemenį, kai pjauna žolę, kartais jis veikia, kartais – ne. Prašo priteisti iš S. O. turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, padarytą pakartotinai.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Iš bylos medžiagos: administracinio nusižengimo protokolo, protokolo-pareiškimo, tarnybinio pranešimo, A. A. paaiškinimų, lokalinės sąmatos, civilinio ieškinio, liudytojos A. A. apklausos protokolo S. O. paaiškinimo, pažymos, apžiūros protokolų su fotolentelėmis, vaizdo įrašo, išrašo iš administracinių nusižengimų registro, pažymos apie asmens finansinę būseną, o taip pat paties S. O. bei nukentėjusiojo A. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. apie 15.01 val. S. O. priklausantys devyni galvijai išėjo iš elektriniu piemeniu aptvertos dalies teritorijos ir patekę į A. A. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją, ištrypė (paliekant kanopų įspaudas) dvi braškių lysves, kiekviena 5x8 m, vieną sudirbtos žemės lysvę, 5x8 m, veją trikampio formos 18x10x15 m, dalį 1.53 ha sodybos teritorijos, tokiu būdu S. O. priklausantys galvijai padarė nukentėjusiajam turinę žalą. Nors S. O. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad S. O., būdamas gyvūnų laikytojas, neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui, nes jo galvijai, išėję pro paties S. O. atjungtą elektrinį piemenį bei pro neaptvertą aptvaro dalį, ką pripažino pats S. O., pateko į nukentėjusiojo A. A. sodybos teritoriją ir ištrypė dalį sodybos pievos, dvi braškių lysves ir vieną sudirbtos žemės lysvę, dėl ko A. A. nurodo patyręs 100 eurų turtinę žalą, kurios S. O. gera valia neatlygino. Todėl teismas sprendžia, jog S. O. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir padarė ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir ši jo padaryta veika yra tinkamai kvalifikuota, kadangi jis būdamas 2018 m. gegužės 24 d. baustas už analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalį, t.y. už tai, kad jam priklausantys galvijai išbėgo iš elektriniu piemeniu aptvertos teritorijos ir, patekę į A. A. priklausančią sodybą, ištrypė žolę, aplaužė vaiskrūmius ir kt. medelius, pakartotinai neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus S. O. argumentus dėl to, kad neva jo galvijus kažkas išgąsdino ir todėl jie išėjo iš elektriniu piemeniu aptvertos teritorijos, kad dėl galvijų patekimo į nukentėjusiojo teritoriją yra kaltas pats nukentėjusysis ir pan. Byloje šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nėra, be to, pats S. O. pripažino, kad įvykio dieną elektrinis piemuo net nebuvo įjungtas. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusysis bei byloje esanti vaizdo medžiaga. Todėl S. O. paminėti argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad neužtikrino savo galvijų laikymo taip, kad jie nepadarytų žalos nukentėjusiojo turtui.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad S. O. šį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino iš dalies, byloje jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nors šį administracinį nusižengimą S. O. padarė pakartotinai, tačiau tai yra jo veiką kvalifikuojantis požymis (ANK 36 straipsnio 2 dalis), todėl įvertinus visumą byloj nustatytų duomenų, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. O. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 5 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda (ANK 32, 34 - 36 straipsniai).

ANK 346 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas, o šio straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog šiuo nagrinėjamu atveju S. O. administracinio poveikio priemonių, numatytų ANK 346 straipsnio 20-21 dalyse, taikyti nėra pagrindo.

ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas <...> tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priteisdamas žalą, nustato žalos atlyginimo terminą.

Vertinant nukentėjusiojo A. A. pareikštą civilinį ieškinį, teismas daro išvadą, jog jis pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai. Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kurių neginčija ir pats S. O., kad būtent jis yra galvijų, ištrypusių nukentėjusiojo sodybos teritorijos dalį, savininkas, byloje yra pakankamai neginčijamų įrodymų apie padarytą žalą nukentėjusiojo turtui – išmindžiotą pievą, ištryptas braškių ir sudirbtos žemės lysves. Todėl būtent S. O. – galvijų savininkas yra atsakingas už tinkamą savo galvijų laikymą, jis privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo galvijai neišeitų iš laikomos teritorijos ir nepadarytų žalos kitiems asmenims, o šiuo atveju neužtikrinęs tinkamo jų laikymo – privalo atlyginti galvijų padarytą žalą (CK 6.245-249 straipsniai, 6.267 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių įrodymų dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Todėl administracinį nusižengimą padaręs S. O. privalo atlyginti 100 eurų turtinę žalą nukentėjusiajam (ANK 664 straipsnio 2 dalis, 665 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad priteistinas žalos dydis nėra didelis, o byloje duomenų apie S. O. finansinę padėtį nėra, todėl nustatytinas vieno mėnesio terminas žalos atlyginimui (ANK 665 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 - 36 straipsniais, 630, 635 - 637, 646, 664 - 665 straipsniais,

nutaria:

S. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą - 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 19100332899.

Priteisti iš S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) eurų administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. A..

Nustatyti S. O. žalos atlyginimo terminą – vieną mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu terminu neatlyginus priteistos žalos, žalos atlyginimo išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.