- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- T-253-753/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- V. U.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. U. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. sausio 28 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-39 nutarta taikyti nuteistajam V. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nedirba, tam įtakos turi sveikatos būklė (40 proc. darbingumas), apsauginiai veiksniai sietini su gyvenamosios vietos būvimu, socialiniais ryšiais, gaunamomis pajamomis, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vyksta į trumpalaikes išvykas, iš trumpalaikių išvykų nuteistasis grįžta laiku, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu atitinka akivaizdžią pažangą nustatančius kriterijus, šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, bausmę vykdo disciplinuotai, drausminėmis nuobaudomis bausmės atlikimo metu nebaustas, įgijęs specialybę, turi darbinės patirties, stebimos pastangos spręsti elgesio ir mąstymo problemas. Tolesnis laisvės atėmimas šio asmens resocializacijai nėra tikslingas, tiek dėl galimos didesnės ilgalaikio laisvės atėmimo desocializacinio poveikio, tiek dėl asmens sveikatos problemų, kad nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
V. U. nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį pritaikius B 54 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį - galutinė bausmė 5 metai 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo ir 100 MGL dydžio bauda.
Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 27 d.
Anksčiau teistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. U. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, konstatuotina, jog nuteistojo V. U. elgesyje šiuo metu neegzistuoja materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. U. bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, ten vyksta ir trumpalaikių išvykų metu, grįžta laiku, palaiko socialinius ryšius su šeima (mama, broliu, dukromis). Dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, intervencinėse korekcinėse programose, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Teismas atkreipia dėmesį, kad įkalinimo įstaiga įvertinus teigiamus asmens elgesio pokyčius perkėlė nuteistąjį bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, reguliariai leidžią išvykti į trumpalaikes išvykas. Teismo nuomone, V. U. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Bylos duomenys patvirtina, jog pagal „OASys“ metodiką V. U. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to vis dar išlieka nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi mažą darbo patirtį; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (šiuo metu veiksnys yra valdomas ir labiau siejamas su elgesiu iki bausmės atlikimo); negebėjo atpažinti problemų; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (elgesys siejamas su elgesiu iki bausmės atlikimo); negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie nustatyti atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Vertinimo metu nustatyta apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais), tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą, šeimą darydamas nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, o tai kelia pagrįstų abejonių V. U. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunamas darbo užmokestis nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių. Teismas atkreipia dėmesį, kad keturis kartus buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (2023 m. spalio 12 d., 2024 m. sausio 22 d., 2024 m. liepos 5 d., 2025 m. sausio 2 d.) ir visada nustatoma vidutinė rizika. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad V. U. nors ir neturi nuobaudų, tačiau taip pat nė karto per bausmė atlikimo laiką nebuvo skatintas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. U. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.
Teismas vertina, tai, kad V. U. iš viso teistas 6 kartus ir šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją stebima, kad nustatytas nusikaltimams būdingas modelis - finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Nuteistojo nusikaltimų istorijoje yra faktų apie pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo, taip pat turint tikslą jas platinti, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimoje aplinkoje, viešos tvarkos pažeidimas. Nusikalstamas veikas atlikdavo tiek vienas, tiek veikiant bendrininkų grupėje. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis praeityje teistas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų padarymą: sunkaus (disponavo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti) ir apysunkio (disponavo denatūruoto etilo alkoholio skiediniais su tikslu realizuoti), susijusių su disponavimu dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei alkoholiu. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies ir tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, kad net ir taikant intensyvią priežiūrą, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam V. U. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos priimtą 2025 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. LK-N-39.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos priimtą 2025 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. LK-N-39 taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.