Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje,

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, našlys, nedirbantis, jam iki 2031 m. rugpjūčio 4 d. nustatytas neįgalumas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo:

jis, 2023 m. gruodžio 10 d., apie 20.58 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ramentu trenkė ne mažiau vieną kartą savo šeimos nariui – broliui A. V. į kairę ranką, padarydamas odos nubrozdinimą kairiame dilbyje ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.

Iš įtariamojo J. J. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 30 metų gyvena kartu su broliu A. V. ir seserim I. J.. Su broliu A. jų santykiai būna geri tol, kol šis negeria, bet kai išgeria, brolis prie jo pradeda kabinėtis. 2023 m. gruodžio 10 d. A. namo grįžo girtas ir pradėjo prie jo kabinėtis, pradėjo filmuoti J. J. telefonu, šis labai dėl to supyko ir norėjo ramentu išmušti telefoną A. iš rankų, bet pataikė šiam į ranką; trenkė broliui į ranką gal du – tris kartus. Jam trenkus A. į rankas, šis jį parvertė ant grindų, ir jis, gal gindamasis nuo brolio, įspyrė jam į koją, tiksliai pasakyti negali. Tuomet A. iškvietė policijos pareigūnus. Gailisi dėl savo poelgio, tačiau A. neatsiprašė, nes pyksta ant jo, kadangi pats ateina kabinėjasi ir po to ieško kaltų (b. l. 145-148, 154-156).

Iš 2023 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 10 d., 20.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, žodinio konflikto metu, tarp neblaivių brolių A. V. ir J. J.. J. J. tyčia ranka trenkė A. V. į veido sritį ne mažiau 2-3 kartus, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Tęsiantis konfliktui, 5 minučių laikotarpyje, J. J. tyčia metaliniu ramentu trenkė A. V. į kairę ranką, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. Ant A. V. kairės rankos dilbio srityje matomas įdrėskimas, patinimas. Atvykusi GMP brigada apžiūrėjo A. V. sužalojimus, suteikė pirmąją pagalbą, į gydymo įstaigą A. V. vykti atsisakė. Abu broliai buvo neblaivūs, jiems alkotesteriu „Drager alcotest 7510 Nr. ARKB-0242“, patikros sertifikatas Nr. 1985291, patikrintas blaivumas. A. V. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, J. J. – 1,36 promilių neblaivumas (b. l. 6-11).

Nukentėjusysis A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su broliu J. J. ir seserim I. J.. Su broliu jų santykiai ganėtinai geri, gyvena normaliai, kol brolis neprisigeria. Anksčiau irgi yra buvę smurto atvejų. 2023 m. gruodžio 10 d. vakare, jam grįžus namo iš draugo, namie buvo girtas brolis J., kuris pradėjo jį kolioti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu brolis kelis kartus trenkė jam ramentu į kairę ranką ir vieną kartą trenkė į kairę koją. Tuomet A. V. paskambino policijos pareigūnams. Jis broliui netrenkė nei vieno karto. Kai brolis jam trenkė, iš karto neskaudėjo, skausmą A. V. pajuto tik ryte, tada pamatė ir mėlynes ant rankos. Policijos pareigūnams atvažiavus ir bendraujant su jais, grįžo iš darbo sesuo, kuri įvykio nematė. Civilinio ieškinio neteiks, pretenzijų broliui neturi (b. l. 27-30).

Iš 2023 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos vyriausiosios patrulės tarnybinio pranešimo dėl alimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), apie 20.58 val., vietoje jau buvo GMP, nuėjus į buto vidų ten rastas A. V. ir J. J.. A. V. paaiškino, kad grįžo namo ir rado brolį J. J. stipriai neblaivų, tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad J. J. namuose nieko nedaro, ištisai girtuokliauja. 2023 m. gruodžio 11 d., apie 20.35 val., J. J. 2-3 kartus tyčia trenkė A. V. į veido sritį, bet fizinio skausmo nesukėlė, o po 5 minučių J. J. tyčia ramentu trenkė A. V. į ranką, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. A. V. ištrūkus, šis iškvietė pagalbą. GMP apžiūrėjus A. V. užklijavo pleistru ranką ir į gydymo įstaigą nesivežė. Patikrinus alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0242“, patikros sertifikato Nr. 1985291, J. J. nustatytas 1,36 promilių neblaivumas, A. V. – 1,77 promilių neblaivumas (b. l. 42-45).

Iš 2023 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-24).

Iš 2023 m. gruodžio 11 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint A. V. kūną, ant jo kairės rankos (dilbio srityje), matomi keli įdrėskimai, patinimas (b. l. 49-55).

Iš 2023 m. gruodžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas alkūninis ramentas, pilkos spalvos su metaline dalimi, dėvėjimo žymėmis. Rankena (atrama dilbiui) yra pilkos spalvos su raudonos spalvos atšvaitu, jos ilgis yra 35 cm. Alkūninio ramento metalinės dalies ilgis yra 69 cm. Guminio antgalio dalies ilgis yra 7 cm. Bendras ramento ilgis yra 104 cm (b. l. 56-62).

Iš 2023 m. gruodžio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog nukentėjusysis A. V. pateikė vaizdo įrašą, kuriame matomos įvykio aplinkybės (b. l. 65-67).

Iš 2024 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo A. V. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vidutinio amžiaus vyras, kuris yra tamsiaplaukis, vilki tamsios spalvos drabužius ir eina su dvejais ramentais. Vyras kalba ir keikiasi rusų kalba, bet sunku suprasti ką jis sako. Galimai sako „ko čia žiūri?“. Aptariamas vyras iš dešinės rankos trenkia į kamerą ir kitą kartą trenkia su ramentu, klausia „ko nori?“. Filmuojantis vyras sako, kad iškvies policiją, o vyras su ramentais sako „kviesk“. Vyrai tarpusavyje susigrumia (b. l. 68-70).

Iš 2024 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pranešėjas A. V. praneša, kad (duomenys neskelbtini), girtas brolis smurtauja, reikės medikų pagalbos, mušė su ramentais, sužeista ranka, dar į veidą davė, norėjo smaugti (b. l. 74-77).

Iš 2024 m. sausio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, jog buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis įvykio vietoje daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur bute jų laukia du vyrai, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. V. ir J. J.. J. J. nurodo, jog A. V. jį smaugė su megztiniu, tada jis davė jam atgal ir A. V. iškvietė policiją. A. V. nurodo, jog J. J. jam trenkė 2-3 kartus į veidą, o po to trenkė su ramentais į ranką (b. l. 71-73).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 132/2024 (02) nustatyta, kad A. V. konstatuotas odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, padarytu kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 93-94).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis J. J., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – brolį A. V., nežymiai jį sužalojo. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Specialisto išvada ir bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis J. J. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – brolį. Kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančią nuobaudą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, jam nustatytas neįgalumas. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), paskiriant intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant vieną programų ciklą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) paskiriant intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant vieną programų ciklą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktines plokšteles, supakuotas į vokus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.