Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui R. L., institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolė A. P., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui R. L., institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Sergel“, UAB „Intrum Lietuva“, antstolė A. P., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Pradinis ieškinys teismui pateiktas 2018 m. gegužės 24 d. Patikslinus ieškinį 2018 m. spalio 25 d. ieškovė prašė teismo jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus T. L., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnui sueis pilnametystė, mėnesio išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymo skolą 5 400,00 Eur, nepilnamečiui vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, po santuokos nutraukimo sugrąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę U., nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Intrum Lietuva“, priverstinai išieškomi antstolės A. P. kontoroje, ir UAB „Sergel“ po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovo R. L. prievolėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų negauta. Atsakovas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymų negauta. Byla, atsižvelgiant į bylos pobūdį, nepilnamečio vaiko interesus, išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246 str., 376 str.).

Tretysis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ dėl pareikštų reikalavimų neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė R. L. palaikė savo prašymą, santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tai buvo pirmoji santuoka, turi vieną vaiką, kartu nebegyvena jau kokie keturi penki metai, taikytis nebenori, abu turi savarankiškus gyvenimus, nebendrauja. Ieškovė supranta, kad nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taikomos tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, konkretizuoti šeimos iširimo priežasčių ir skelbti nepageidauja, tiesiog nesutapo charakteriai, atsakovas išvyko gyventi atskirai, ji liko su vaiku, gyvena (duomenys neskelbtini) su mama, dirba Kaune, atskaičius mokesčius uždirba 390 eurų, sūnui išleidžia didžiąją dalį, 200-300 eurus per mėnesį, išgyventi padeda mama, atsakovas neteikė sūnui jokio išlaikymo nuo pat to momento, kai kartu nebegyvena, todėl prašo priteisti išlaikymo skolą už tris metus, kaip numatyta įstatyme. Ieškovė taip pat paaiškino, kad netrukdytų atsakovui bendrauti su sūnumi, jei tik atsakovas parodytų tokią iniciatyvą, vaikas turi bendrauti su tėvu. Bendro turto nėra. Kai ištekėjo, antrą dieną po vestuvių sužinojo, kad atsakovas turi skolą Lindorf, kol gyveno kartu pati rūpinosi, kad jis atsiskaitinėtų su kreditoriumi, bet vėliau tuo nesidomėjo, apie skolą Sergel sužinojo tik bylą iškėlus teisme.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad R. L. ir R. L. santuoką buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) T. L. gimė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. teismo įsakymu iš R. L. priteistas kreditorinis įsiskolinimas „Lindorff Oy“ naudai, „Lindorff Oy“, veikdamas per savo padalinį Lietuvoje buvo įgijęs reikalavimo teisę iš UAB „Ūkio banko lizingas“, kurio lizingo kortele R. L. naudojosi pagal 2007 m. gegužės 21 d. sutartį, skolą išieško antstolė A. P., išieškojimą nukreipianti į R. L. pinigines lėšas, R. L. šioje byloje suteikta valstybės garantuojama 100 procentu apmokama teisinė pagalba. R. L. dirba UAB „Senjorai“, R. L. VSDFV duomenimis nedirba, šalys neturi nekilnojamojo turto, jų vardu registruotų transporto priemonių nėra, 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo areštuotas R. L. gaunamas darbo užmokestis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pageidauja, kad konkretūs faktai dėl iširimo nebūtų nurodyti sprendime. Atsižvelgiant į tai, į ieškovės paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir jokių kitokių prašymų nepateikė, teismas konstatuoja, kad R. L. ir R. L. šeima iširo ir santuoka yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CK) 3.61 straipsnis, 3.63 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir traukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė pageidauja susigrąžinti savo iki santuokos turėtą pavardę, ir šis jos prašymas tenkintinas, atsakovui paliktina ta pati pavardė, kuri sudarant santuoką nebuvo keičiama (Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena iš kitos išlaikymo (Lietuvos Respublikos CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Esminio ginčo dėl nepilnamečio T. L. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovas R. L. byloje nėra išreiškęs pozicijos ar prieštaravimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių nebuvo pareikšta, atsakovas nėra pareiškęs reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą su juo. Duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, pažeistų vaiko interesus bei poreikius, nagrinėjant bylą taip pat nebuvo nenustatyta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis T. L. šiuo metu gyvena su ieškove ir jos artimaisiais, motinos ir sūnaus santykiai artimi išliko artimi ir tuo metu, kai ieškovė laikinai negyveno su sūnumi, tuo tarpu atsakovas nuo sūnaus auklėjimo, priežiūros, išlaikymo yra nusišalinęs apie ketverius metus, su sūnumi nebendrauja, nepalaiko ryšių (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. birželio 7 d. išvada Nr. J13-252). Kai vaiko tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatoma ir pagal tėvų susitarimą, kilus ginčui, vaiko gyvenamąją vietą nustato teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, T. L. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina R. L. (U.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Vaikams svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjant, yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Abiejų tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Abiejų tėvų teisės ir pareigos lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str.). Tėvo ar motinos teisės bendrauti su vaikais įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos per bendravimą su vaikais dalyvauti juos auklėjant, įvykdymą, ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais. Vienas iš nepilnamečio vaiko interesų ir pagrindinių teisė yra teisė į saugią, ramią aplinką. Būdamas neblaivus asmuo negali užtikrinti tokios aplinkos savo vaikui. Todėl bendraudami su vaikai, spręsdami klausimus dėl bendravimo abu tėvai turi į tai atsižvelgti.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji nekliudys tėvui bendrauti su sūnumi, jei tik atsakovas parodytų tokią iniciatyvą. Atsakovas R. L. nėra pareiškęs savo nuomonės ar prašymų dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Duomenų, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu prieštarautų jo interesams, keltų, grėsmę, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikta.

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nepilnamečio T. L. teisingą raidą, siekiant išsaugoti jų ryšius su abiem tėvais, nustatytina tokia atsakovo R. L. bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią jis turėtų teisę netrukdomai bendrauti su sūnumi, tiesiogiai, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus mokymosi (ugdymo) įstaigose, iš R. L. (U.) gauti informaciją apie sūnaus sveikatos būklę ir kt., atsižvelgiant į T. L. poreikius ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 2 dalis, 3.156 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnamečiai vaikai, jų išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaikų išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui T. L. periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki sūnui sueis pilnametystė.

Prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir poreikį gauti kasdienį užtikrinimą. Atsižvelgiant į T. L. amžių (šalių dukra jau yra aštuonerių metų amžiaus, pradinukas moksleivis, jam kaip ir visiems augantiems, besivystantiems tokio amžiaus vaikams yra būtina užtikrinti būsto išlaikymą, reikalingą pagerintą maistas, bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę, reikalinga nuolatinė sveikatos būklės priežiūrą, mokymosi reikmenys, lavinimosi ir laisvalaikio priemonės), vaiko poreikius, pagal vaikų ir jų tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, nurodytos vaiko išlaikymo dydį, kurį nurodo ieškovė apie 300,00 Eur per mėnesį, ir atsižvelgiant į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 150,00 eurų vieno iš tėvų mokama suma per mėnesį galėtų būti optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaikų išlaikymui, užtikrinanti dalies realių vaiko poreikių patenkinimą bei abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Abu vaiko tėvai yra darbingo amžiaus, tačiau, VSDFV duomenimis dirba tik ieškovė, jos pajamos yra minimalios, abi šalys jokio nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie kitus išlaikytinius nėra, abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaiką yra lygios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150,00 eurų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. gegužės 24 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Vaikui teikiamas išlaikymas turi būti pastovus. Byloje yra duomenys, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui daugiau kaip ketveri metai, ir tie duomenys atsakovo niekaip nepaneigti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti išlaikymo skolą sūnui. Atsižvelgiant į nepilnamečio interesus ir poreikį gauti nuolatinį kasdienį išlaikymą iš abiejų savo tėvų, į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui T. L. priteistina išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., 36 mėnesius, skaičiuojant po 150 eurų, iš viso 5 400,00 Eur (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis).

Nepilnamečiui T. L. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė R. L. (Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių vykdymo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo ir kitas turtas bei pajamos, nurodytos Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnyje. Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnyje nurodytos prievolės, kurios vykdomos iš bendro turto. Ieškovė nurodo, kad bendro turto su atsakovu neturi, taip pat nurodo, kad atsakovo prievolė UAB „Intrum Lietuva“ atsirado dar iki santuokos sudarymo, o apie prievolę UAB „Sergel“ ji sužinojo tik iškėlus bylą teisme. Svarbi aplinkybė yra tai, kad byloje yra nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas nuo 2014 metų kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda. Kreditoriai skolas yra prisiteisę tiesiogiai iš R. L.. Byloje nėra jokių duomenų, kad iš kreditų gautos pajamos būtų panaudotos šeimos interesams tenkinti. Darytina išvada, kad R. L. be sutuoktinės sutikimo ėmė paskolas ir gautas pajamas panaudojo asmeniniams interesams tenkinti. Ir atsižvelgiant į tai, pripažintina R. L. kreditoriniai įsiskolinimai UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Sergel“, išieškomi priverstine tvarka pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus, yra jo asmeninės prievolės.

Be to byloje yra duomenys, kad išieškant R. L. skolą UAB „Sergel“ naudai 2018 m. rugpjūčio 27 d., jau nagrinėjant šią bylą teisme, buvo areštuotas R. L. darbo užmokestis, gaunamas UAB „Senjorai“. Byla teisme iškelta 2018 m. gegužės 24 d. R. L. UAB „Senjorai“ dirba nuo 2018 m. birželio 18 d. Bylos duomenimis R. L. ir R. L. kartu negyvena ir neveda bendro ūkio ketveri metai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes R. L. gaunamas darbo užmokestis yra pripažintinas jos asmenine nuosavybe ir yra nedalytinas tarp sutuoktinių, atsakovo dalies šiame turte nėra (Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnis, CPK 376 straipsnis).

Kiti klausimai.

Ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentu apmokama teisinė pagalba, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 75,00Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 40,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 10 punktas) bei 182,00 Eur atlyginti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, nepilnamečio vaiko interesus, darytina išvada, kad visų bylinėjimosi išlaidų pritesimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais priteistinos valstybės naudai sumos mažintinos viena antrąja dalimi (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą Jurbarko rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos sudarymo U.), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. L. palikti tą pačią pavardę L., R. L. suteikti pavardę – U..

Nepilnamečio T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina R. L. (U.), gimusia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki sūnui sueis pilnametystė, priteistą išmokos dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymo skolą 5 400,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 23 d.

Nepilnamečiui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną R. L. (U.), gimusią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią R. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. L. bendravimo tvarką, pagal kurią jis turi teisę netrukdomai bendrauti su sūnumi, tiesiogiai, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus mokymosi (ugdymo) įstaigose, iš R. L. (U.) gauti informaciją apie sūnaus sveikatos būklę ir kt.

Pripažinti, kad R. L. gaunamas darbo užmokestis UAB „Senjorai“ nuo 2018 m. birželio 18 d. priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir R. L. dalies tame turte nėra.

Nustatyti, kad R. L. kreditoriniai įsiskolinimai UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Sergel“, išieškomi priverstine tvarka pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus, yra jo asmeninės prievolės.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 57,00 Eur žyminio mokesčio ir 91,00 Eur atlyginti teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 148,00 Eur.

Žyminis mokestis (57,00 Eur) turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (91,00 Eur) turi būti sumokėtos VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, taip pat nutarties nuorašą išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.