- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- M1-196-213/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 87-1-00687-13
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Nukentėjusysis
- J. D., R. B.
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
R. K., (asm. k. (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, 8 klasių išsilavinimo, nedirbančiam, neįgaliam, išsiskyrusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam:
kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 287 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t.y. panaudodamas psichinę prievartą reikalavo viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus kaltininko naudai, o būtent: Kaltinamasis 2013-10-03 apie 15 val., užėjęs į Aukštadvario seniūnijos vyr. specialistės R. B. kabinetą, esantį Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos patalpose, adresu Trakų r., Aukštadvario mstl., Skrebės g. 1B, priėjo prie R. B., kur išsitraukęs iš kelnių kišenės sulenkiamą peilį bei jį nukreipęs į R. B. pusę, pasakė „Tu vis tiek mane prideklaruosi“, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš viešojo administravimo funkcijas atliekančios R. B., atlikti veiksmus kaltininko naudai, t.y. deklaruoti jo gyvenamąją vietą be savininko sutikimo bute, adresu (duomenys neskelbtini),
taip pat R. K., tęsdamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t.y. panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo atlikti veiksmus kaltininko naudai, o būtent:
kaltinamasis 2013-10-04 laikotarpiu nuo 10 iki 11 valandos, užėjęs į Aukštadvario seniūnės J. D. kabinetą, esantį Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos patalpose, adresu Trakų r., Aukštadvario mstl., Skrebės g. 1B, atsisėdo priešais J. D. ant kėdės ir akivaizdžiai demonstruodamas J. D. savo rankoje šovinį, jai pasakė „Tai kaip, ar deklaruosit mane dabar“, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojos J. D. atlikti veiksmus kaltininko naudai, t.y. deklaruoti jo gyvenamąją vietą be savininko sutikimo bute, adresu (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais R. K. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d.
Iš byloje esančių kaltinamojo R. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos neprisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas. Kadangi jis nėra niekur deklaruotas, todėl norėjo, kad jį deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma, kad gyvenamosios vietos deklaravimą vykdo Aukštadvario seniūnija. 2013 m., galbūt vasarą, tiksliai datos ir laiko neprisimena, atėjo į Aukštadvario seniūniją paklausti, ar užregistruos jį. Seniūnė J. D. pasakė, kad reikalinga namų knyga, kad jį deklaruoti. Po to jis nuvažiavo į Trakų migracijos skyrių, kur jam pasakė, kad deklaravimui namų knygos nereikia. Tada jis vėl nuėjo į seniūniją, nes norėjo vėl paklausti apie registraciją, tačiau jo vėl nedeklaravo, nes jis neturi dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į minėtą butą. Vėliau jis buvo atėjęs dar kartą į seniūniją tuo pačiu tikslu, tačiau darbuotojos jį vėl atsisakė deklaruoti. Trečią kartą ėjo į seniūniją rudenį, tiksliai nei mėnesio, nei datos neprisimena, apie 12 val., tiksliai laiko neprisimena. Būdamas seniūnijoje, užėjo į specialistės R. B. kabinetą. Ji buvo kabinete su specialiste B. Jis pareiškė pretenzijas, kad vis vaikšto į seniūniją, o jo vis tiek nedeklaruoja. Tada R. B. parodė jam registro dokumentus ir pasakė, kad deklaravimui jam reikalingi registro duomenys apie nuosavybės teisę į butą. Jokio peilio R. B. nerodė. Po pokalbio su ja, iškarto išėjo namo. Pas seniūnę jis nėjo ir jokiu šoviniu jai negrasino. Su seniūne kalbėjo tik vieną kartą vasarą, kai atėjo paklausti dėl registracijos minėtame bute. Paskutinį kartą buvo seniūnijoje rudenį, tiksliai datos neprisimena, ir kalbėjo tik su R. B.. Per visus savo apsilankymus seniūnijoje niekam negrasino, niekam nei peilio, nei šovinių nerodė. Savo namuose jokių šovinių neturi. 23 peilius, kurie buvo kratos metu rasti ir paimti jo kambaryje, jis laikė tik namuose, niekada niekur iš namų neišnešė. Minėtus peilius pirko įvairiose parduotuvėse, turgeliuose. Prašo grąžinti pas jį pavogtus daiktus, kurie kratos metu buvo pavogti pas jį, tame tarpe ir peilius. Jis nuolat jaučiasi policijos bei seniūnijos darbuotojų skriaudžiamas, įžeidinėjamas ir ujamas. (b.l. 90-91)
Kad R. K. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, įrodyta tokiais įrodymais:
Nukentėjusioji J. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parodė, kad nuo 2005 metų dirba Aukštadvario seniūne. R. K. žino, jai taip pat yra žinoma, jog jis yra problematiškas. Nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini)yra R. K. brolio vardu, pats R. K. yra deklaruotas prie seniūnijos ir visą laiką norėjo, kad jo gyvenamoji vieta būtų deklaruota tuo adresu. Nurodė, kad R. K. visą laiką buvo svajoklis, mėgo vaikščioti po miškus, savo mamai nepadėdavo. Turėjo šeimą, vaikų, tačiau grįžo gyventi pas savo motiną į Aukštadvarį ir iki motinos mirties su ja kartu gyveno tame bute. Jis buvo gydytojų priežiūroje, turėjo vartoti vaistus. Nurodė, kad tą dieną, t.y. 2013 m. spalio 3d. ji buvo išvažiavusi, o vėliau sužinojo, kad jis buvo atėjęs į seniūniją, išsitraukę peilį grasino R. B.. Po to kitą dieną jis atėjo pas ją, rankose laikė šovinį, sukinėjo jį rankoje, pasakojo jai apie Afganistaną, klausė ar jis bus deklaruotas. Jo elgesys jai sukėlė baimę, bet tenkinti jo prašymą jį negalėjo pagal įstatymą. Laiko, kad R. K. yra visuomenei pavojingas. Nurodė, kad į seniūniją jis daugiau po tų incidentų atėjęs nebuvo. Jai yra žinoma, kad pas R. K. atvažiuoja sūnus, kartais jį sutinka gatvėje, bet matosi, kad jo sveikata yra pašlijusi. Jo elgesys buvo keistas ir tuo metu, kuomet mirė jo motina. Nurodė, kad ji yra valstybės tarnautoja ir jai, kaip seniūnei yra suteikta teisė deklaruoti seniūnijos gyventojų gyvenamąsias vietas. Nurodė, kad tuomet, kai R. K. buvo atėjęs į seniūniją pas ją, jo elgesys su šoviniu sukėlė jai baime, galvojo, kad kišenėje gal jis turi ginklą, laiko, kad jos atžvilgiu buvo panaudota psichinė prievarta. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia.
2015-03-20 Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. D. pateikė Aukštadvario seniūnijos seniūno pareigybės aprašymą, Aukštadvario seniūnijos vyresniojo specialisto pareigybinius nuostatus, LR savivaldos įstatymo 32 str. kopiją, LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. kopiją, Aukštadvario seniūnijos svetainėje esančios informacijos apie gyvenamosios vietos deklaracijos pateikimą kopiją.(b.l.68-79)
Iš Aukštadvario seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Trakų r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-12 įsakymu Nr.P2-530 matyti, kad seniūnas išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus (b.l.70)
Nukentėjusioji R. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki motinystės atostogų dirbo Aukštadvario seniūnijoje vyr. specialiste. Nurodė, kad R. K. žino iš matymo, nes ji taip pat yra Aukštadvario gyventoja. Nurodė, kad 2013m spalio 3d. jai dirbant seniūnijoje R. K. atėjo į jos kabinetą, tai buvo į darbo pabaigą. Iš pradžių jis buvo mandagus, reikalavo jį prideklaruota. Nurodė, kad tai jau buvo trečias kartas, kuomet jis apsilankė seniūnijoje deklaravimo klausimu. Netrukus jis pradėjo blaškytis po kabinetą, ji jam pasakė, kad niekuo padėti jam negali, tuo metu jo rankose matė kažkokią geležtę, tačiau jis vis tiek reikalavo, jo jį prideklaruotų. Jis jai taip pat sakė, kad dabar ji gali eiti pas policininką ir jį apskųsti. Nurodė, kad tuo metu, kai R. K. buvo jos kabinete, ji labai išsigando, laiko, kad jai buvo kilęs realus pavojus. Toks atvejis daugiau nepasikartojo, tačiau miestelyje ji dažnai sutinka R. K..
Liudytojas V. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. K. yra jo brolis. Brolio sveikatos problema yra sena, tai pastebėjo tuomet, kai jo brolis grįžo iš kariuomenės. Jau tuo metu jam kilo įtarimai, jog jo broliui yra šizofrenija, jau tuo metu jo elgesys buvo neadekvatus, jo brolis nuėjo į policiją, ten grasino policijos pareigūnams, po to incidento jam buvo paskirta ekspertizė ir jis buvo pripažintas nepakaltinamu, tačiau jokio gydymo jam neskyrė. Kai gyveno kartu su mama, jis ją mušė, gal du kartus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje Naujoje Vilnioje. Laiko, kad jo brolis serga lėtine liga, jam būna paūmėjimai, tada prasideda kliedesiai, jis kalba, kad jis, liudytojas jam yra ne giminė, jis yra kilmingas. Nurodė taip pat, kad jo brolis turi trauką metaliniams daiktams, jau buvo surinkęs peilių, kuriuos jis išmetė. Nurodė, kad lanko savo brolį, tačiau pastarasis sako, kad jis per dažnai lankosi pas jį. Būtų gerai, kad jo brolis būtų realiai gydomas. Nurodė, kad jis turėjo šeimą, tačiau apie 1990 metus nustojo dirbti ir tuomet paliko šeimą. Turi du vaikus, vienas lyg ir normalesnis, tačiau kitas vaikas savo elgesiu gal ir panašus į jo brolį. Nurodė, kad jo brolis laiko, kad viskas turi priklausyti jam, nors jo močiutė paliko jam pusią namo, kuriame jis galėtų gyventi, bet jis nenori ten būti, nes ten reikėtų namus kūrenti, jais rūpintis. Nurodė, kad ir jam R. K. yra grasinęs, nes jis turėjo elektrošoką. Nurodė, kad šizofrenija nėra paveldima liga, nors jų tėvas buvo keistas, mėgo išgerti. Nurodė, kad jo brolis niekada savanoriškai nesigydė, jam turėtų būti paskirtas priverstinis gydymas. Nurodė, kad apie incidentą seniūnijoje brolis jam nieko nepasakojo, taip pat brolis su juo nekalbėjo ir apie tai, kad jis nori būti deklaruotas bute, kuriame jis šiuo metu gyvena, nors butas priklauso liudytojui.
2013-11-06 buvo atlikta neatidėliotina krata R. K. gyvenamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo rasti ir paimti 23 vnt. įvairių peilių. 2013-11-08 krata buvo patvirtinta ikiteisminio tyrimo teisėjo. (b.l.38)
Iš 2013-11-25 VA VPK Trakų r. PK KPS specialisto Aleksandro Bagdanavičiaus specialisto išvados Nr. 10-87-IS 1-08 matyti, kad tyrimui pateikti objektai įpakuoti į plastikinį paketą su užrašu ,,IKI“. Paketas neužklijuotas. Ant paketo nėra paaiškinamųjų užrašų. Atidarius paketą nustatyta, kad jame yra 23 vnt. įvairaus dydžio ir formos peilių. 1. Pateiktas tyrimui peilis (foto Nr. 1/6) ir (foto Nr.2) paimtas 2013-10-06 kratos metu R. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) , yra duriamojo- pjaunamojo poveikio nešaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu pagal laisvai pasirinkto tipo peilių pavyzdžius. 2. Pateikti tyrimui 22 peiliai yra buitiniai, medžiokliniai, suvenyriniai- sportiniai, turistiniai nešaunamiesiems, šaltiesiems ginklams nepriskiriami ir jiems nepriklauso (foto Nr. 1/1, 1/2, 1/3, 1/4, 1/5, 1/7, 1/8, 1/9, 1/10, 1/11, 3/12, 3/13, 3/14, 3/15, 3/16, 3/17, 3/18, 3/19, 3/20/, 3/21, 3/22,3/23). Peilis, kuris buvo pripažintas duriamojo- pjaunamojo poveikio nešaunamuoju ginklu buvo perduotas Trakų r. PK sunaikinimui. (b.l.59). 2015-01-21 pateikus prašymą, 21 vnt. peilių buvo gražinti įtariamojo R. K. broliui V. K.. (b.l. 60-61)
Iš Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. B. atpažino skaičiumi Nr. 2 pažymėtą peilį ir paaiškino, kad šiuo sulenkiamu peiliu 2013-10-03 R. K. jai grasino. Peilį atpažino pagal geležtės dydį, spalvą, plotį bei pagal ant rankenos prikabintą žiedą. Atpažįstančioji R. B. paaiškino, kad 2013-10-03 prie minėto žiedo buvo prikabinti raktai. Atpažintas sulenkiamas peilis, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo patalpintas saugoti į Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą. (b.l 59)
Iš 2013-11-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvados Nr. 89TPK-632 matyti, kad R. K. nuo 1999 m. diagnozuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas- šizofrenija. Siekiant objektyviai įvertinti R. K. psichikos būseną bei gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek šiuo metu, tikslinga R. K. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (b.l. 103)
2014-01-21 Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos nutartimi įtariamajam R. K. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriui. (b.l. 110-111)
2014-0-07-12-05 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-219/2014, nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2013-10-03,2013-10-04) įtariamasis R. K. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu įtariamasis R. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Įtariamasis R. K. dėl savo psichikos būklės negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negali duoti parodymų. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę ir dėl ryškių mąstymo, emocijų, valios, asmenybės sutrikimų jis nebus pilnavertis proceso dalyvis. Įtariamajam R. K. rekomenduojamas priverstinis gydymas- stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b.l. 116-121)
Teisiamajame posėdyje dalyvavusi ekspertė Jolanta Didžiokienė patvirtino byloje esančią ekspertų išvadą R. K. atžvilgiu ir parodė, kad jai betarpiškai teko bendrauti su R. K.. Jis yra ligonis, pas jį pasireiškė mastymo nenuoseklumas, efekto ir emocijos skurdumas, kritikos stoka. Jis pas psichiatrus nesilanko, yra socialiai pavojingas, jo elgesio negalima numatyti. Jis dėl kritikos savo būsenai stokos pas gydytojus nesilanko, vaistų nevartoja. Šiuo atveju jam buvo atliekama ambulatorinė ekspertizė. Užteko vieno pokalbio, be to, turėjo visą medicininę dokumentaciją, todėl atliekant ekspertizę pateiktos medžiagos pakako. Jis keturis kartus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Jis savo liga turėjo ilgą laiką. Jis serga virš 20 metų. Tokios ligos laipsniškai prasideda. Jis patyrė išgyvenimus armijos metu ir tai galėjo išprovokuoti šią ligą. Sako, kad jo mamos pusbrolis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Pokalbio metu išaiškėjo kliedesiai. Jis savęs nelaiko ligoniu. Jis sako, kad jis turi butus įvairiuose miestuose. Jis sako, kad dirbo cirke. Jis sako, kad gali nueiti pas bet kokią močiutę ir ten gyventi. Jam reikia stacionaraus gydymo. Reikia nors pusę metų jį pastebėti. Per 20 metų tą liga progresavo. Jo interesai susiaurėję, jis yra netvarkingas, nuo jo sklinda nemalonus kvapas. Jam reikia priverstinio gydymo ir būtinai stacionaraus. Užtenka bendro stebėjo sąlygų, o po to medikai žiūrėtų dėl tolimesnio gydymo. Nurodė, kad jis negali savimi pasirūpinti. Lėtiniam psichikos sutrikimui yra būdingi jo veiksmai. Sunku prognozuoti, kaip jis pasiduos gydymui, gydymo eigoje matysis kokio jam gydymo reikia. Jis yra socialiai pavojingas ir jo veiksmai yra neprognozuojami.
Pagal LR BK 287 str. 1d. atsakomybė atsiranda tuomet, kai kaltinamas asmuo reikalauja valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį elgtis pagal jo nurodymą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti įvairiais kaltininko veiksmais, kuriais jis daro psichinę prievartą nukentėjusiajam. Taigi, veika gali būti padaroma tik aktyviais veiksmais. Keliami reikalavimai reiškia, kad nukentėjusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis, siekiant, kad šis padarytų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų pateis kaltininko ar trečiųjų asmenų naudai. Reikalavimas kaip objektyvus požymis, gali pasireikšti įvairiai: kaip atviras reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų paties kaltininko ar trečiojo asmens naudai. Reikalavimas kaip objektyvus požymis, gali pasireikšti įvairiai: kaip atviras reikalavimas atlikti tam tikrą veiksmą ar nuo jo susilaikyti ir kaip kitoks nukentėjusiojo supažindinimas su pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobūdžiu. Taigi psichinė prievarta gali būti išreikšta žodžiu, raštu, kūno gestais arba kitokiais konkliudentiniais veiksmais (pvz. užuominomis leidžiama suprasti apie būtinumą pasielgti vienaip ar kitaip). Tačiau visais atvejais prievarta turi būti konkreti, reali ir akivaizdi. Pagal LR BK 287 str. 1d. kvalifikuotinas tik toks kaltininko psichinis smurtas, kuris panaudojamas siekiant priversti tarnybinę ar viešojo administravimo veiklą atliekančius asmenis padaryti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti grasinančiojo ar kitų asmenų naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-05-03 (kasacinė nutartis Nr. 2K-183/2005) konstatavo, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 287 str. 1d., objektas yra valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla. Šiai veiklai padaroma žala, kai panaudojant psichinę prievartą iš valstybės tarnautojo reikalaujama atlikti veiksmus kaltininko naudai. BK 287 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad baudžiamas tik tas, kas šioje dalyje numatytu būdu reikalavo iš valstybės tarnautojo atlikti savo naudai tik tuos veiksmus, kuriuos valstybės tarnautojas turėjo teisę atlikti eidamas pareigas, todėl darytina išvada, kad pagal LR BK 287 str. 1d. baudžiamas ir tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo savo naudai atlikti teisėtus veiksmus ir tas, kas reikalavo atlikti veiksmu, kurių valstybės tarnautojas pagal savo pareigas atlikti negalėjo, t.y. savo naudai reikalavo atlikti neteisėtus veiksmus. Būtinas nusikaltimo požymis yra ryšys tarp psichinės prievartos prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ar jo atliekamų tarnybinių pareigų. Kaltininkas reikalauja, kad nukentėjusysis veikdamas pagal savo kompetenciją, atliktų tam tikrus veiksmus. Būtinas subjektyviosios pusės požymis yra ne tik kaltė, pasireiškianti tiesioginės tyčios forma, bet ir specialus tikslas. Kaltininkas supranta, kad grasina valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui dėl jų tarnybinės veiklos, ir to nori. Psichinės prievartos panaudojimas yra priemonė tam tikram tikslui pasiekti – kaltininko ar kitų asmenų naudai iškart nutraukti teisėtus nukentėjusiojo veiksmus arba atlikti neteisėtus veiksmus arba pasiekti, kad nukentėjusysis atitinkamus veiksmus padarytų ateityje.
Surinktais byloje įrodymais, nukentėjusiųjų parodymais yra visiškai įrodyta, kad R. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 287 str. 1 d., t.y. panaudodamas psichinę prievartą, kuri pasireiškė nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu rankoje turėtą sulenkiamąjį peilį nukreipiant į nukentėjusiąją, reikalaujant, kad pastaroji deklaruotu R. K. gyvenamąją vietą be savininko sutikimo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pat panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiosios J. D. atžvilgiu, kuri pasireiškė tuo, kad R. K. atėjęs pas ją į darbo kabinetą ir laikydamas rankoje šovinį, reikalavo iš nukentėjusiosios, kad ji jo naudai deklaruotu jo gyvenamąją vietą be savininko sutikimo adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji J. D. yra valstybės tarnautoja ir ji yra Trakų rajono Aukštadvario miestelio seniūnė. Iš Aukštadvario seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Trakų r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-12 įsakymu Nr.P2-530 matyti, kad seniūnas išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus (b.l.69-71). Iš Aukštadvario seniūnijos vyresniojo specialisto pareigybinių nuostatų, patvirtintų Trakų r. savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos seniūno 2011-04-29 įsakymu Nr. TO-01 matyti, kad vyresnysis specialistas atlieka gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimą (b.l. 72-73). Iš to seka, kad R. K. reikalavo tiek iš J. D., tiek iš R. B. atlikti veiksmus, susijusius su jų darbinės veiklos atlikimu, tačiau reikalaudamas iš jų deklaruoti jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nepateikė savininko sutikimo, tokiu būdu, savo veiksmais jis reikalavimo nukentėjusiąsias atlikti tokius veiksmus, kurių jos negalėjo atlikti R. K. atžvilgiu. Taip pat jo atlikti veiksmai įrodo, kad jis suvokė, jog gyvenamosios vietos deklaravimo klausimą reikia spręsti seniūnijoje, ką jis ir padarė. Todėl jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 287 str. 1d. Kaltinamojo R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra atmetami ir teismas jais nesivadovauja, nes baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu, t.y. 2013 m. spalio 3d. ir spalio 4d. jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, įvertinus eksperto išvadas, iš kurių matyti, kad R. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2013-10-03,2013-10-04) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu įtariamasis R. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Įtariamasis R. K. dėl savo psichikos būklės negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negali duoti parodymų. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę ir dėl ryškių mąstymo, emocijų, valios, asmenybės sutrikimų jis nebus pilnavertis proceso dalyvis. Įtariamajam R. K. rekomenduojamas priverstinis gydymas- stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b.l. 116-121), R. K. yra pripažintinas nepakaltinamu. Todėl jo atžvilgiu taikytinos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Šią priemonę R. K. taikyti kol jis pasveiks arba pagerės jo psichikos būklė bei išnyks jo pavojingumas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. K. palikti nepakeistą, nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktinį įrodymą - sulenkiamą peilį, kuris yra patalpintas saugoti į Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, 2015-01-27 Kvitas B, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.
Vadovaujantis LR BK 17 str., 98 str. 1d. 2p., BPK 395, 403-404 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pripažinti, kad R. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 287 str. 1 d., būdamas nepakaltinamu ir taikyti jo atžvilgiu priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Šią priemonę R. K. taikyti kol jis pasveiks arba pagerės jo psichikos būklė bei išnyks jo pavojingumas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. K. palikti nepakeistą, nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktinį įrodymą - sulenkiamą peilį, kuris yra patalpintas saugoti į Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, 2015-01-27 Kvitas B, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.