- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- I2-7479-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00753-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- L. A. O. Q.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. A. O. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. A. O. Q. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovas Sprendimu panaikino jos leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi Sprendimas motyvuotas tuo, kad jos pateikta informacija apie save neatitinka tikrovės ir kad ji neturi pakankamai lėšų bei pajamų, reikalingų pragyventi Lietuvoje.
Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu priimtas Sprendimas yra nepagrįstas. Jos teisės gyventi Lietuvoje apribojamos neteisėtai. Ji turi socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Lietuvoje gyvena jos vaiko tėvas, o jos sūnus yra gimęs Lietuvoje, todėl nėra teisinio pagrindo riboti jos teises. Taip pat pažymi, kad skundžiamą Sprendimą priėmė gana neaukšto lygio pareigūnė (tik vieno iš Migracijos departamento skyrių vedėja), kuri dėl profesinės ir gyvenimiškos patirties stokos galėjo apsirikti.
Nurodo, kad prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo nagrinėjusioms pareigūnams ji buvo pateikusi visus tam reikalui būtinus dokumentus, taip pat davusi atitinkamus žodinius paaiškinimus. Nėra duomenų, kad ji būtų kelianti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui, taip pat visuomenės sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) 26 straipsnio nuostatas ji ateityje būtų galėjusi gauti netgi ir ilgaiaikį leidimą gyventi Lietuvoje.
Akcentuoja, kad pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos dabar galiojančius teisės aktus: dokumentus pateikiančių asmenų priėmimo tvarka turėtų būti nustatoma užtikrinant deramą pagarbą žmogiškajam orumui; prašymai turėtų būti tvarkomi profesionaliai, pagarbiai ir atitikti tikslus, kurių siekiama; valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visuomenei teikiamų paslaugų kokybė būtų aukšta ir atitiktų gerą administracinę praktiką. Teigia, kad jos dabartinė humanitarinė padėtis, kad ji turi vaiką, taip pat yra svarbus argumentas. Taigi jai nebuvo pateikta jokių papildomų įspėjimų, paaiškinimų ar įrodymų, kodėl jos buvimas Lietuvoje yra nepagrįstas ar neleistinas. Mano, kad tokių įrodymų iš viso nėra. Sprendimas buvo priimtas paviršutiniškai ir vienpusiškai nagrinėjant jos situaciją, pernelyg sugriežtinant, apsunkinant reikalavimus jai. Teigia, kad buvo remtasi nepagrįsta, subjektyviai sugriežtinta Sprendimą priėmusių pareigūnų nuomone.
Pažymi, kad atsakovui taikytinas ir gero administravimo principas, pagal kurį atsakovas turėjo tinkamai atlikti individualų ir objektyvų jos aplinkybių tyrimą. Pažymi, kad geras administravimas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Taigi šiuo atveju atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįvertino jos situacijai itin svarbių aplinkybių (nėštumas, gimdymas, dirbantis ir išlaikantis šeimą vaiko tėvas). Todėl priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir yra naikintinas, kaip priimtas pažeidžiant esmines procedūras (pvz. teisę būti išklausytam - audiatur et altera pars), kurios turėjo užtikrinti objektyvaus ir pagrįsto sprendimo priėmimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiai pozicijai jau yra suformuota teismų praktika (žr. 2023-07-17 d. sprendimą, administracinėje byloje Nr. 12-7005-1066/2023), kurį priėmė didelę teisinio darbo ir gyvenimišką patirtį turinti 3 teisėjų kolegija.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėja 2023-05-18, ketindama dirbti kirpėja Bendrovėje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
Taigi 2023-07-19 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi. 2023-07-27 jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-07-19, įteiktas pareiškėjai 2023-07-31.
Akcentuoja, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Su pareiškėjos skundo teiginiais nesutinka. Ginčijamame Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir ji neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu, o ne šeimos susijungimo ar kitais Įstatyme numatytais pagrindais. Vadovaujantis jos ir darbdavio pateiktais dokumentais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. pareiškėjos tikslas darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigoja, kad ji bus įdarbinta ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėja prašymo pateikimo metu jau buvo nėščia (vaikas gimė (duomenys neskelbtini)). Gavusi leidimą laikinai gyventi buvo įdarbinta 2023-08-31, o motinystės atostogų išėjo sekančią dieną, t. y. 2023-09-01. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Taip pat nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2023-08-31 įdarbinta Bendrovėje. Už 2023 m. rugpjūčio mėn. asmeniui buvo išmokėtas 40,91 Eur darbo užmokestis, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokestis nėra mokamas. Už laikotarpį nuo 2023-08-16 iki 2023-09-03 asmeniui išmokėta 476,64 Eur išmoka, kaip asmeniui, auginančiam vaiką iki trejų metų. Pažymi, kad užsienietei teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietė neplanuoja dirbti ir ketina eiti motinystės atostogų. Pažymi, kad tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad pareiškėjos atvykimo tikslas - ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį ir jai reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, kad jos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Darbdavys įsipareigojo įdarbinti užsienietę pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Teigia, kad per MIGRIS buvo kreiptasi ne tik į pareiškėją pateikti paaiškinimus, motinystės atostogų prašymo įskaitomą variantą, darbo sutartį, kurių pareiškėja taip ir nepateikė. Taigi priešingai nei teigia pareiškėja Migracijos departamentas bendradarbiavo siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes. Taigi priešingai nei teigia pareiškėja, ne Migracijos departamentas nebendradarbiavo, o pareiškėja.
Paaiškina, kad pareiškėja nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jai numatyto atlyginimo (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jai leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėja neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja, ketindama dirbti kirpėja Bendrovėje, Migracijos departamentui 2023-05-18 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
2023-07-19 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi. 2023-07-27 jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-07-19, įteiktas pareiškėjai 2023-07-31.
Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nuo 2023-08-31 įdarbinta Bendrovėje. Už 2023 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjai buvo išmokėtas 40,91 Eur darbo užmokestis, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokestis nėra mokamas. Už laikotarpį nuo 2023-08-16 iki 2023-09-03 pareiškėjai išmokėta 476,64 Eur išmoka, kaip asmeniui, auginančiam vaiką iki trejų metų.
Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės bei asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais.
Pareiškėja nesutinka su jos atžvilgiu priimtu Sprendimu, todėl skundžia jį teismui.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjai tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. liepos 19 d., o išimčių, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatyta.
ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 8.3 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (minimali mėnesinė alga).
Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad už 2023 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjai buvo išmokėtas 40,91 Eur darbo užmokestis, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokestis nėra mokamas. Už laikotarpį nuo 2023-08-16 iki 2023-09-03 pareiškėjai išmokėta 476,64 Eur išmoka, kaip asmeniui, auginančiam vaiką iki trejų metų (šių aplinkybių iš esmės neginčija ir pati pareiškėja).
Nustatyta, kad pareiškėja ir Bendrovė buvo paprašyti pateikti paaiškinimą, sudarytą darbo sutartį ir dokumentus, patvirtinančius faktus, kodėl pareiškėjai nemokamas darbo užmokestis, kuris buvo įsipareigotas mokėti tarpininkavimo rašte, t. y. 900 Eur. Taigi pareiškėja ir Bendrovė atsiuntė gimimo įrašą Nr. 5088, sudarytą 2023-07-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai sūnus (duomenys neskelbtini) Vilniuje gimė sūnus (duomenys neskelbtini) pilietis E. A. O. ir Bendrovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos apdraustųjų, kuriems suteiktos (atšauktos) tėvystės arba vaiko priežiūros atostogos, sąrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai nuo 2023-09-01 iki 2025-09-01 suteiktos atostogos. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme tarpininkavimo rašte, be kita ko, nurodyta, jog Bendrovėje mokamas darbo užmokestis (900 Eur) yra vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje.
Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovu, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu 2023-05-18 pateikė jau būdama nėščia, sūnus (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų E. A. O, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina pareiškėjos deklaruojamo tikslo dirbti pagal ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir ĮUTP 44 straipsnio nuostatas Bendrovėje, vertinant tai, kad apie būsimą gimdymo laiką žinojo (suvokė, jog negalės realiai vykdyti darbo funkcijų) ir šiuo metu augina kūdikį.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės (pateikti duomenys) teikiant prašymą neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).
Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad prieš priimant Sprendimą Migracijos departamentas neinformavo pareiškėjos ir neprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus bei įrodymus, jog pareiškėja turi pakankamai lėšų pragyvenimui ir pan.
Pabrėžtina, kad užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją – šiuo atveju Migracijos departamentą.
Aprašo 130 punkte nurodyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Sutiktina, kad asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė kilusius neaiškumus išsiaiškinti, ar kreipėsi į įmonės atstovus ir (ar) kitas institucijas.
Apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris iš esmės atitinka VAĮ įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjos individuali situacija). Todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. A. O. Q. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.