Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-815-562/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-26
Bylos Nr.
1S-815-562/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rosita Patackienė, Nuorašas Teisėja, Rosita Patackienė
Nuteistasis
J. A.
Kategorijos

Įžanginė dalis

NuorašasBaudž. byla Nr. 1S-815-562-2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. A., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams bausme, BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu, paskirta bausmė subendrinta su neatliktosios bausmės dalimi pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžius ir 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi jam paskirta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. J. A. taip pat nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia - 2011-05-29, o pabaiga 2015-04-26. A. R. 1/2 bausmės dalį faktiškai atliko 2013-05-11.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 59-187 nutarė takyti nuteistajam J. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 59-187 taikyti nuteistajam J. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis J. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. A.. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, todėl naikintina.

Nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nesuprantama, kur yra įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji dalys, kokia yra teismo pozicija byloje, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisingumo vykdymu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą. Pasak nuteistojo, dėl šios priežasties apylinkės teismo nutartis privalo būti panaikinta.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyta prokurorės pozicija yra grindžiama LR Konstitucijoje įtvirtinto bendrojo principo non bis in idem pažeidimu, t. y. prokurorė siūlo netaikyti lygtinio paleidimo todėl, kad J. A. anksčiau buvo pažeidęs bausmės atidėjimo sąlygas ir už tai skirtą bausmę pilnai atliko. Nuteistasis mano, kad tokiu būdu padarytas Konstitucijos 31 str. pažeidimas, tačiau teismas šį pažeidimą ignoravo ir priėmė neteisingą nutartį.

Nuteistasis pažymi, kad pagal BVK 157 str., 164 str., teismas neprivalo pakartotinai vertinti nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo kriterijams, nes šiuos klausimus jau išsprendė kompetentinga institucija, t. y. visuomeniniais pagrindais veikianti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas atsisakymą patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. A. grindė teisės aktuose nenumatytu lygtinio paleidimo kriterijumi, t. y. tvirtu pagrindu manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nebenusikals. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nusprendė, kad J. A. neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, tačiau nepateikė tokio sprendimo įrodymų. Pasak apelianto, neaišku, kokiu kriterijus turi atitikti nuteistieji, kad būtų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pažymi, kad anksčiau pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo jis įvykdė pilnai, todėl jam neaišku, kokius kriterijus jis turi atitikti, kad būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis mano, kad baigiamojo teismo akto argumentavimo trūkumas yra esminis piliečio teisės į teisingą teismą pažeidimas, dėl ko skundžiama teismo nutartis privalo būti panaikinta.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais, įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą, bei nurodo atitinkamas teismų nutartis. Pasak nuteistojo, teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais, todėl pažeidė Teismų įstatymo 33 str. bei diskriminavo J. A. kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas, atžvilgiu, taip pažeisdamas Konstitucijos 29 str.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, laisvėje turi darbą, gyvenamąją vietą, iki bausmės pabaigos liko tik 8 mėnesiai, pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjusi iki 38 balų, todėl atsisakymas tvirtinti nutarimą dėl lygtinio paleidimo yra nepateisinamas.

Nuteistojo J. A. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis skunde nepagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas atsisakymą patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. A. grindė teisės aktuose nenumatytu lygtinio paleidimo kriterijumi, t. y. tvirtu pagrindu manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nebenusikals, kadangi tai yra numatyta BVK 157 str. 1 d. Šio straipsnio antroje dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bei kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors J. A. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, yra pagrįsta.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad J. A. bausmės atlikimo metu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įvykdė pilnai: lankosi psichologinėse konsultacijose, motyvuotas teigiamai spręsti iškylančias problemas, savanoriškai atliko gerbūvio darbus – remontavo gyvenamąsias patalpas, 2014-01-22 svarstytas komisijoje dėl darbo be sargybos už pataisos įstaigos ribų, komisija netarpininkavo leisti dirbti be sargybos už teritorijos ribų. J. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje”, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje”, dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias 2 versija”. Nuteistasis dėl ankstesnių padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Šiuo metu jis yra ryžtingai atsiribojęs nuo negatyvios aplinkinių įtakos, negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminuojančių nuostatų nepasireiškia, diskriminacinės nuostatos nei aplinkinių, nei darbuotojų atžvilgiu taip pat nepasireiškia. J. A. nuo 2011-06-15 bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, įstaigoje nedirba, tačiau yra motyvuotas dirbti laisvėje, asmens byloje yra pažyma, kad jis bus priimtas dirbti fasadininku UAB „T“ (duomenys pakeisti), iki įkalinimo nuteistasis dirbo atsitiktinius darbus. J. A. turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, avalynininko, skardininko, šaltkalvio, elektromonterio, vairuotojo profesijas, Komunalinių paslaugų mokykloje įgijo elektros įrenginių remontininko, avalynės gamintojo specialybes. Socialinius ryšius nuteistasis palaiko su žmona, broliu, draugais, bendrauja laiškais, lankomas žmonos ir sūnumi. Po paleidimo J. A. planuoja grįžti gyventi pas žmoną, asmens byloje yra raštas, patvirtinantis, kad jis bus priimtas į numatytą gyvenamąją vietą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema - 38 balai. Taigi šios aplinkybės patvirtina teigiamą J. A. paskirtos bausmės poveikį, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis J. A. anksčiau 8 kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn, 1 kartą jam taikytas amnestijos įstatymas, 3 kartus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikė, toliau tęsdamas nusikalstamą gyvenimo būdą, neįvertino jam parodyto pasitikėjimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis J. A. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė ir iš savo klaidų nepasimokė, yra linkęs nusikalsti. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. A. per visą bausmės atlikimo laikotarpį režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą - 2013-01-08 (lokalizacijos pažeidimas), nuobauda negalioja, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nei karto nebuvo skatintas. Neabejotinai, šios nurodytos aplinkybės yra ypač svarbios darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma skunde, nepaisant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimo, galutinį sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, priima teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad surinktų duomenų visuma nesudaro tvirto pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nebenusikals. Aukštesnės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka. Šiuo metu J. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pataisos namuose jis yra įvykdęs anksčiau pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, jis turi 2013-05-20 gimusį sūnų, laisvėje turi darbą, gyvenamąją vietą, iki bausmės pabaigos liko tik 8 mėnesiai, pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjusi iki 38 balų, tačiau nagrinėjamu atveju šie argumentai nepaneigia minėtų teismo išvadų bei nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties ir paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos anksčiau laiko.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais, todėl pažeidė Teismų įstatymo 33 str. bei diskriminavo J. A. kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas, atžvilgiu, taip pažeisdamas Konstitucijos 29 str. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atvejis yra individualus, todėl teismas kiekvienu atveju įvertina reikšmingų aplinkybių visumą ir sprendžia, ar yra pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistojo skunde nurodytose teismų nutartyse aplinkybių visuma, į kurias atsižvelgiama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, nėra tapati nagrinėjamam atvejui, todėl nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 str., Konstitucijos 29 str. bei diskriminavo J. A. kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas, atžvilgiu.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis J. A. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartis yra teisėta, nuteistojo J. A. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rosita PatackienėNuorašasTeisėja Rosita Patackienė