Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-11 · Administracinė byla Nr. AS-694-442/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
AS-694-442/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03028-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-694-442/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03028-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. A. (A. A.) (toliau – ir pareiškėjas) elektroniniu paštu Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė skundą, kuriame prašė „įpareigoti Vilniaus apskr. VPK vėl tą patį padaryti ir spaudos konferencijoje viešai pateikti likusią svarbią visuomenei informaciją ar minėti įtarimai pasitvirtino, ar nepasitvirtino“.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) dokumente nenurodė apskundimo tvarkos, o tai, pareiškėjo manymu, yra svarbi priežastis praleistam terminui atnaujinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Iš pareiškėjo skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gegužės 25 d. rašte išdėstyta pozicija dėl pareiškėjo prašymo surengti spaudos konferenciją ir viešai informuoti visuomenę apie nepasitvirtinusius įtarimus dėl nusikalstamos veiklos. Bylos duomenimis šis raštas pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 11 d. Teismas vertino, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gegužės 25 d. rašte iš tiesų nenurodyta apskundimo tvarka, kas galėjo apsunkinti pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynybą. Tačiau teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas, susipažinęs su raštu, ėmėsi visų priemonių tinkamai įgyvendinti savo teisę įstatymo nustatyta tvarka, pvz., kad kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, prašydamas paaiškinti rašto apskundimo tvarką, operatyviai ieškojo būdų teisinei pagalbai šiuo klausimu gauti ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, nes, susipažinęs su Vilniaus apskrities VPK raštu, turėjo galimybę išsiaiškinti jo apskundimo tvarką.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, be to, terminas skundui paduoti praleistas pakankamai ilgą laikotarpį. Todėl prašymo skundui paduoti teismas netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas elektroniniu paštu 2020 m. rugsėjo 21 d. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 12-4985-535/2020, kuria atsisakyta atnaujinti terminą bei priimti skundą nagrinėti ir priimti naują nutartį (atskirojo skundo originalas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2020 m. spalio 22 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apskrities VPK atsakyme neišaiškinta ir nenurodyta apskundimo tvarka, kas akivaizdžiai apsunkino bei užkirto kelią pareiškėjui ginti savo pažeistas teises.

Pareiškėjas pažymi, kad sprendimą 2018 m. liepos 18 dieną 15:00 val. „Delfi“ tiesioginės transliacijos metu informuoti visuomenę apie pareiškėjui pareikštus melagingus merginos kaltinimus dėl jos žaginimo apsvaiginus nenustatytais preparatais, priėmė būtent Vilniaus apskrities VPK. Remiantis prokuroro nutarimu (2019 m. gruodžio 5 d.) nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų merginos parodymų, toks sprendimas buvo neteisėtas, priimtas skubotai, neįsigilinus į aplinkybes ir nepatikrinus faktų. Pareiškėjas dėl to buvo suimtas ir kalinamas 5 mėnesius. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas tik prašė Vilniaus apskrities VPK vėl tą patį padaryti ir visuomenę informuoti, ar minėti įtarimai pasitvirtino, ar nepasitvirtino. Visuomenei svarbu žinoti ar atitinkamas pilietis kažką daro toliau, ar nusikaltimas iki šiol neištirtas. To nepadarius, visuomenė toliau gyvena baimėje ir patiria nereikalingų abejonių dėl asmens, toliau kenkiama pareiškėjo reputacijai, jis patiria neturtinę žalą. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Nesutikdamas su teismo išvada, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apskrities VPK pateikė ne vieną prašymą: 2019 m. gruodžio 20 d. (prašymas surengti konferenciją); 2020 m. sausio 8 d. (prašymas pateikti dokumentus, kuriais remiantis Vilniaus apskrities VPK turėjo teisę organizuoti 2018 m. liepos 18 d. spaudos konferenciją); 2020 m. sausio 23 d. (kreipimasis į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išsiaiškinti, kodėl laiku neatsakoma ir kodėl Vilniaus apskrities VPK nepateikia prašomų dokumentų) ir t. t. Teismas turėjo galimybę tokią informaciją patikrinti ir išsiaiškinti, kad pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat neatsižvelgė į šalyje įvestą karantino režimą dėl COVID-19 pandemijos, dėl kurio buvo apribotas ir sutrikdytas įprastas visų sričių funkcionavimas. Teismas neatsižvelgė į valstybės institucijos piliečio teisių nepaisymą, asmens ignoravimą bei išreikštą aiškų pranašumą prieš eilinį pilietį. Teismas parodė išankstinį neigiamą nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, todėl tinkamai neįsigilino į aplinkybes, buvo šališkas. Teismas nevertino visuomenei ir pareiškėjui jau padarytos ir toliau keliamos žalos dėl Vilniaus apskrities VPK atsisakymo pateikti likusią svarbią informaciją visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gegužės 25 d. rašto paduoti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Teismas vertino, kad pareiškėjas minėto rašto apskundimo terminą praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, taip pat vertino, kad terminas praleistas pakankamai ilgą laikotarpį.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroniniu paštu padavė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas turi trūkumų, 2020 m. spalio 21 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. lapkričio 4 d. pateikti atskirojo skundo originalą, pasirašytą pareiškėjo. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo nustatytu terminu atskirojo skundo trūkumus pašalino. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į šalyje įvestą karantino režimą, dėl kurio buvo apribotas ir sutrikdytas įprastas visų sričių funkcionavimas, nevertino visuomenei ir pareiškėjui jau padarytos ir toliau keliamos žalos dėl Vilniaus apskrities VPK atsisakymo pateikti likusią svarbią informaciją visuomenei. Pareiškėjo manymu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gegužės 25 d. rašto paduoti. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nesuformulavo konkretaus reikalavimo šį raštą panaikinti, tačiau iš skundo turinio matyti, kad su šiuo raštu ir jame išdėstyta Vilniaus apskrities VPK pozicija dėl spaudos konferencijos surengimo nesutinka. Prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindė vienintele aplinkybe, kad Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gegužės 25 d. rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje AS552-642/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesuderinamas su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte tinkamai neišaiškino jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004; 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino skundui paduoti praleidimą (Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gegužės 25 d. rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas šį terminą praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad minėtame Vilniaus apskrities VPK rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje nėra duomenų (tokių duomenų nenurodo ir pareiškėjas), kad, susipažinęs su Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gegužės 25 d. raštu, pareiškėjas būtų siekęs išsiaiškinti šio rašto apskundimo tvarką ar siekęs teisinės pagalbos dėl jo apskundimo. Be to, iš Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gegužės 25 d. rašto turinio matyti, kad šis raštas pareiškėjui buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu, tačiau į teismą dėl šio rašto pareiškėjas kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 11 d., t. y. daugiau nei po trijų mėnesių. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pasirinko pasyvų savo teisių gynimo būdą, todėl veikė nerūpestingai ir tokių veiksmų (neveikimo) negalima laikyti objektyvia termino skundui paduoti praleidimo aplinkybe, dėl kurios terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, esminę reikšmę turi pareiškėjo procesiniai veiksmai ir aplinkybės, siekiant realizuoti teisę į teisminę gynybą po ginčijamo sprendimo gavimo, o ne aplinkybės, buvusios iki sprendimo priėmimo. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad jis nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apskrities VPK pateikė ne vieną prašymą dėl spaudos konferencijos organizavimo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Taip pat teisiškai nereikšmingi pareiškėjo teiginiai, kad teismas nevertino visuomenei ir pareiškėjui jau padarytos ir toliau keliamos žalos dėl Vilniaus apskrities VPK atsisakymo pateikti likusią svarbią informaciją visuomenei, nes skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pareiškėjas, teikdamas prašymą atnaujinti praleistą Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gegužės 25 d. rašto apskundimo terminą, nebuvo nurodęs argumentų dėl karantino šalyje įvedimo, todėl, tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą yra abstraktūs ir niekuo nepagrįsti, todėl dėl jų taip pat nepasisakytina.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė