- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- I-1378-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 4 470 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 2 970 Eur turtinė žala ir 1 500 Eur neturtinė žala.
Skunde nurodoma, kad 2 970 Eur turtinės žalos atsiradimo pagrindas – patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas jo atžvilgiu buvo atlikęs tris patikrinimus, pradėjo tris administracinio teisės pažeidimo bylas, todėl pareiškėjas turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Skunde teigiama, kad visi atsakovės atstovo atlikti veiksmai teismų priimtais sprendimais buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, t. y. viena administracinės teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, du atsakovės atstovo priimti nutarimai administracinės teisės pažeidimo bylose buvo iš dalies panaikinti, perkvalifikuojant pažeidimus ir sumažinant paskirtos baudos dydį.
Pareiškėjas pažymi, kad teisminės išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimų bylose, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, negali būti sprendžiamos administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka ir turi būti atlyginamos, kaip žala padaryta valstybės ar savivaldybės institucijų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašomą priteisti 1 500 Eur neturtinę žalą grindžia tuo, kad pablogėjo jo ir sutuoktinės, kuri taip pat dirba pareiškėjo bendrovėje, sveikata. Skunde teigiama, kad dėl nuolatinių patikrinimų, neetiško pareigūnų bendravimo buvo patiriamas nuolatinis stresas, įtampa, nežinia ir baimė dėl turimo verslo ateities, nes įmonei UAB „Venumis“ nuolat tenka bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, kaip jos veiklos priežiūrą ir kontrolę atliekančia institucija. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovės atstovas ne kartą yra bendravęs su juo neetiškai kitų klientų akivaizdoje, taip pažemindamas pareiškėjo reputaciją ir gerą bendrovės vardą, todėl buvo patirti dvasiniai išgyvenimai ir kurį laiką netektas darbingumas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas prašo tenkinti skundą ir priteisti patirtą žalą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, jog jis skunde nenurodo visų faktinių aplinkybių ir pateikia tik dalį dokumentų. Atsiliepime pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atsakovo paskirta bauda buvo sumažinta, Vilniaus apygardos teismo yra panaikinta kaip nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, nei vienas teismas priimtuose sprendimuose nėra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, atlikdami patikrinimus pareiškėjo turimoje įmonėje UAB „Venumis“, viršijo turimus įgaliojimus. Atsiliepime akcentuojama, jog įmonė nuolatos yra tikrinama, nes nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų ir atlieka pakartotinius aplinkos apsaugos pažeidimus. Atsižvelgus į tai, atsakovė mano, jog skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų neetišku elgesiu yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsiliepime išdėstytais argumentais, pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodo, jog teismai pasisakė tik dėl paskirtos baudos pagrįstumo ir atsakovo priimtų nutarimų, kuriais paskirta bauda, teisėtumo, o ne dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmų, atliekant patikrinimus, tinkamumo ir palaiko pirminiame skunde išdėstytas aplinkybes dėl atsakovės atliktų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl A. D. prašymo priteisti 2 970 Eur turtinę žalą ir 1 500 Eur neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 23 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V.R14.1-176 panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-818/2016 priimtą nutarimą nusprendė pakeisti ir sumažinti paskirtą baudą iki 200 Eur (I t., b. l. 46–54). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-627-365/2016, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir paliko galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtą 430 Eur baudą (I t., b. l. 38–45). Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nagrinėtos aplinkybės susijusios su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų bandymu patekti į pareiškėjo bendrovės UAB „Venumis“ patalpas. Teismas pažymi, kad tomis pačiomis aplinkybėmis, pareiškėjas teismui pateiktame skunde grindžia pareigūnų neteisėtų veiksmų buvimą (I t., b. l. 3).
Pareiškėjas turtinę žalą dėl patirtų teisminių išlaidų taip pat sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-95-873/2016, kurioje teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir 2015 m. spalio 21 d. nutarimu paskirtą 2 500 Eur baudą sumažino iki 880 Eur (I t., b. l. 60–66). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-524-149/2016 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį paliko nepakeistą (I t., b. l. 55–59). Pažymėtina, kad minėtoje byloje buvo nustatyti pareiškėjo veiklos pažeidimai dėl atliekų kaupimo, rūšiavimo ir saugojimo, o nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės tos pačios, kaip ir pareiškėjo teismui pateikto skundo (I t., b. l. 4) argumentai dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų buvimo.
Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti patirtą turtinę žalą, teismui pateikė 2017 m. sausio 24 d. raštą, kuriame nurodo, jog prašo priteisti už keturių skundų parengimą 1 500 Eur, apeliacinių skundų parengimą 600 Eur ir atstovavimą teisme 870 Eur, iš viso 2 970 Eur (I t., b. l. 194). Pareiškėjas pateikia 2016 m. rugsėjo 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 860613, kuriuo už atstovavimą sumokėta 1 270 Eur ir 2016 m. gegužės 23 d. kvitą Nr. 860610, kuriuo už atstovavimą sumokėta 1 500 Eur (I t., b. l. 192–193), t. y. pareiškėjas iš viso pagrindė 2 770 Eur patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.
Pareiškėjas skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 2AT-17-2012, kurioje teismas yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylose nėra nustatyta galimybė atlyginti šalims turėtų atstovavimo teisme išlaidų, todėl asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala būtų atlyginta. Atsižvelgus į minėtą praktiką, sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog patirtos atstovavimo išlaidos negalėjo būti atlygintos administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl patirtos išlaidos vertintinos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kaip žala, atsiradusi dėl valdžios ar savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą negali kilti.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007).
Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą sieja su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atliekamais patikrinimais, kurių metu, kaip teigia pareiškėjas, pareigūnai atlikdavo patikrinimus, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus ir patikrinimo metu, elgėsi neetiškai, aplaidžiai klientų ir darbuotojų akivaizdoje, taip pažemindami pareiškėjo bei jo bendrovės gerą reputaciją.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patirtą turtinę žalą iš esmės sieja su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimtu 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. V.R14.1-176, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 430 Eur bauda ir 2015 m. spalio 21 d. nutarimu, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 2 500 Eur bauda. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimais buvo išimtinai pasisakyta tik dėl paskirtos baudos, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmai, vykdytų patikrinimų metu, nebuvo vertintini, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir pažymi, kad pareigūnų veiksmai, atliekamo patikrinimo procedūra ir tvarka iš esmės yra neatsiejami nuo priimto nutarimo, kuriame nustatyti pareiškėjo pažeidimai ir baudos paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtų nutarčių turinį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-818/2016 ir Nr. ATP-627-365/2016, matyti, kad buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, kaip buvo vykdytas patikrinimas ir, kokius veiksmus patikrinimo metu atliko pareigūnai bei įvertintas skundžiamas nutarimas, kurio pagrindu pareiškėjui buvo paskirta bauda bei jos pagrįstumas. Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir palikęs galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtą baudą, iš esmės patvirtino, jog pareigūnai patikrinimo metu neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, bei bauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Atsižvelgus į Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtų nutarčių turinį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-95-873/2016 ir Nr. ATP-524-149/2016, matyti, jog pareiškėjui 2015 m. spalio 21 d. nutarimu paskirta 2 500 Eur bauda buvo sumažinta iki 880 Eur. Teismas minėtose bylose įvertino visas faktines aplinkybes, susijusias su atliekamu patikrinimu pareiškėjo bendrovėje UAB „Venumis“ ir jų įtaką priimto nutarimo teisėtumui ir nustatė, jog pagrįstai buvo nustatyti pareiškėjo veiklos pažeidimai, tačiau bauda mažintina, nes nebuvo veiksmų pakartotinumo. Remiantis teismų priimtomis nutartimis, darytina išvada, jog teismai pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų atliktas patikrinimas buvo teisėtas ir pagrįstas bei konstatavo pareiškėjo veiklos pažeidimus.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas pripažino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų atliktus patikrinimus ir priimtus nutarimus, kaip teisėtus ir pagrįstus. Teismas pažymi, jog pareigūnų neteisėtų veiksmų buvimas įtakotų baudos paskyrimo pagrįstumą, tačiau teismai pažeidimų patikrinimo metu nenustatė, todėl pagrindo pripažinti, jog pareigūnai patikrinimo metu atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo ar jo bendrovės atžvilgiu nėra.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatyti atvejai, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011).
Teismas pažymi, kad konstatavus pareigūnų, vykdytų patikrinimų metu atliktų veiksmų neteisėtumą, atsirastų pagrindas pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimtus nutarimus, kuriais buvo paskirta bauda pareiškėjui, taip paneigiant įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytas aplinkybes, kurios šioje administracinėje byloje pripažintinos prejudiciniais faktais. Atsižvelgus į tai, pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, nėra.
Pareiškėjas teismui pateikia pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, jog 2016 m. rugsėjo 8 d. kvitu Nr. 860613 buvo sumokėta 1 270 Eur už atstovavimą ir 2016 m. gegužės 23 d. kvitu Nr. 860610 buvo sumokėta 1 500 Eur už atstovavimą, tačiau pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. rašte nurodo, jog prašo priteisti už keturių skundų parengimą 1 500 Eur, apeliacinių skundų parengimą 600 Eur ir atstovavimą teisme 870 Eur, iš viso 2 970 Eur. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų visą prašomą priteisti 2 970 Eur sumą, nes remiantis pinigų priėmimo kvitais, pareiškėjas už atstovavimo paslaugas sumokėjo 2 770 Eur.
Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad nors pareiškėjas pagrindė didžiąją dalį patirtų išlaidų už atstovavimą, tačiau nenustačius bent vienos iš anksčiau nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą negali kilti. Nustačius, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neatliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, pagrindo pripažinti, jog patirtos išlaidos, t. y. žala atsirado dėl institucijos neteistų veiksmų, nėra, todėl pareiškėjo prašymas atlyginti patirtą turtinę žalą atmestinas.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su atsiradusiais dvasiniai išgyvenimais, stresu, pablogėjusia sveikata, kurį laiką netektu darbingumu dėl nuolatos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atliekamų patikrinimų įmonėje UAB „Venumis“ bei pareigūnų neetišku elgesiu prieš klientus ir darbuotojus, kurio metu buvo pažeminta gera bendrovės reputacija.
Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad prašymas priteisti neturtinę žalą turi būti pagrįstas objektyviais duomenis, pvz. medicininiais išrašais, patvirtinančiais pablogėjusią sveikatą ar atsiradusius emocinius bei psichologinius sutrikimus, duomenimis, patvirtinančiais klientų ar pelno praradimą dėl pablogėjusios bendrovės reputacijos ar kt., tačiau pareiškėjas teismui nepateikė nė vieno dokumento, kuris objektyviai galėtų pagrįsti patirtą neturtinę žalą ir jos dydį.
Teismas, remdamasis sprendime išdėstytomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis, pažymi, kad nesant pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento neteisėtus veiksmus, taip pat nesant galimybės pripažinti neturtinės žalos realumą ir pagrįstumą, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos neturtinei žalai atsirasti privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl prašymas atlyginti 1 500 Eur neturtinę žalą atmestinas.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad teismų priimtais sprendimais nebuvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, priešingai buvo konstatuota, jog pareigūnai pagrįstai atliktu patikrinimu nustatė bendrovės veiklos pažeidimus bei paskyrė baudą, todėl pagrindo laikyti, jog pareiškėjas atitinka vieną iš civilinei atsakomybei kilti privalomą sąlygą, nėra. Teismas pažymi, jog pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų prašomos priteisti neturtinės žalos realumą ir pagrįstumą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė visų privalomų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas (I t., b. l. 190), t. y. 500 Eur už skundo parengimą, 400 Eur už dubliko parengimą ir 50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, iš viso 950 Eur bei pateikia 2017 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 860619 (I t., b. l. 191).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismo išlaidos yra atlyginamos tik toms proceso šalims, kurių naudai yra priimamas sprendimas, pareiškėjo prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas patenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.