Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. S. gynėjo kasacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutarties.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu M. S. nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąją per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 1368,45 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 45 centus) civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi nuteistosios M. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteista už tai, kad įvykdė svetimo turto vagystę, t. y. 2004 m. vasario mėnesį, nenustatytomis dienomis ir valandomis, nenustatytą kiekį kartų, Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, geležinkelio tarpstotyje (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirto ir pagrobė svetimą turtą – geležinkelio apsaugos želdinius: 23 beržus, kurių bendra vertė 954,99 Lt, 5 uosius, kurių bendre vertė 70,05 Lt, 7 juodalksnius, kurių bendra vertė 6,70 Lt, ir 30 skroblų, kurių bendra vertė 93,41 Lt, taip padarydama akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 1368,45 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M. S. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl kaltinamojo akto turinio (BPK 219 straipsnis)

Kasatorius nepagrįstai skunde teigia, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai numatyti BPK 219 straipsnyje. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nustatant, ar kaltinamasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, koks baudžiamasis įstatymas turi būti taikomas, kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką būtina nurodyti veikos padarymo laiką, o kai nusikalstama veika trunka tam tikrą laiką, turi būti nurodoma veikos pradžia ir pabaiga. Tačiau kai neįmanoma nustatyti konkretaus nusikalstamos veikos padarymo laiko, kaltinamajame akte ši nusikalstamos veikos aprašymui svarbi aplinkybė turi būti nurodyta kuo tiksliau.

Kaltinamajame akte, kuriuo M. S. kaltinama BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, nurodyta, kad nusikaltimas buvo padarytas 2004 m. vasario mėnesį, nenustatytomis dienomis ir valandomis. Nesant galimybės nustatyti konkretaus nusikalstamos veikos padarymo laiko, ši aplinkybė buvo nurodyta kuo tiksliau, t. y. vasario mėnuo. Konkrečios nusikaltimo padarymo dienos neįvardijimas šioje byloje, neturi įtakos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį, nes pats nusikalstamos veikos padarymo faktas yra įrodytas, jos padarymo laiko niekas neginčija, todėl tai šiuo atveju nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu. Kasatorius teigia, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas nustatytas M. S. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, tęstinumas ir nusikalstamos veikos bendrininkai. Kaltinamajame akte, kuriuo M. S. pateiktas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip to reikalauja BPK 219 straipsnio 4 punktas, išvardyti pagrindiniai kaltinimą pagrindžiantys duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu nenustačius, kad M. S. nusikaltimą padarė kartu su bendrininkais, kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas tik jai vienai. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti konkretaus veikos padarymo laiko, todėl nenustatytas ir M. S. padarytų veikų skaičius. Be to, ir pati M. S. nenurodė turėjusi savarankišką tyčią kiekvieno atskiro grobimo atveju, todėl kaltinamajame akte pateikiant veikos kvalifikaciją buvo konstatuota, kad padaryta viena BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkanti veika. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad kaltinamojo akto turinys atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo

Kasatorius skunde teigia, kad nuteistoji M. S. pripažinta kalta nepašalinus pagrįstų abejonių dėl jos kaltės, t. y. apeliacinės instancijos teisme neatlikus įrodymų tyrimo ir nenustačius, ar pas ją rasta mediena tikrai priklausė ieškovui ir yra iš įvykio vietos.

BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisė atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu, jeigu pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą patvirtinančių aplinkybių arba nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punkte, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato privalomų įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme atvejų, todėl įrodymų tyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tik teismas sprendžia, ar atlikti šį veiksmą yra tikslinga. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas nepateikė prašymo atlikti įrodymų tyrimą, teismas pats nusprendė pasinaudoti jam BPK 324 straipsnio 6 dalyje suteikta teise ir atlikti įrodymų tyrimą apklausiant nuteistąją M. S., liudytoją G. G. ir civilinio ieškovo atstovą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji M. S. neneigė kirtusi medžius ir parodymų patikrinimo metu parodė vietą, kurioje veika buvo padaryta, ir vietą savo sodyboje, kur iškirsta mediena buvo laikoma (t. 1, b. l. 133-136), tačiau ginčijo savo veiksmų neteisėtumą. Tai, kad nuteistoji M. S. medžius iškirto neteisėtai, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas G. G. Būtent šio liudytojo parodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad medžiai buvo iškirsti neteisėtai – neturint leidimo, kai toks leidimas didesniems medžiams kirsti buvo būtinas. Taigi, M. S. neturėjo jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą, nes neturėjo leidimo, be to, ji negalėjo sąžiningai suklysti ir įgyvendinti tariamą teisę kirsti medžius, nes eigulys G. G. davė žodinį leidimą kirsti tik krūmus ir alksnius melioracijos griovyje, nes smulkiems želdiniams kirsti raštiško leidimo nereikia. Taip pat liudytojai G. M., S. M., P. L. apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad medžiai buvo kertami M. S. prašymu, todėl jie padėjo jai, nes manė, kad pastaroji tai daro turėdama leidimą. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai S. M. ir A. G. patvirtino, kad jų sodybose rasta mediena buvo iš įvykio vietos.

Atlikęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas pašalinio prieštaravimus tarp teismo išvadai reikšmingų įrodymų ir, juos patvirtindamas kitais byloje surinktais įrodymais, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Beje, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nei nuteistoji, nei jos gynėjas nenurodė, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo neišsamus. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalyje suteikta teise ir atliko įrodymų tyrimą nepriklausomai nuo proceso dalyvių prašymų bei padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pagrįstoms išvadoms dėl M. S. kaltės padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nuteistoji M. S. buvo pripažinta kalta padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nepašalinus abejonių dėl jos kaltės. Priešingai, minėtų parodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, išdėstė nuteistosios M. S. kaltę patvirtinančius įrodymus, juos išanalizavo ir nurodė, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia byloje surinkti įrodymai. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK reikalavimų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Taip pat kasatorius nepagrįstai skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo prašymų, o būtent – dėl kaltinamojo akto turinio. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje šis apeliacinio skundo motyvas yra aptartas ir į jį atsakyta. Kartu kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties aprašomojoje dalyje pateikiant motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės nereikalaujama pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Todėl apeliacinės instancijos teismui detaliai nenurodžius, kurių kaltinamojo akto trūkumų ir kodėl nelaiko esminiais, bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatos nebuvo pažeistos. Tai neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato suformuluotai teismų praktikai taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios M. S. kasacinį skundą atmesti.