- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- ATP-461-579/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimu A. Z. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje, ir nubaustas 10 parų administraciniu areštu už tai, kad jis 2016-03-24, 11.30 val., iš UAB „Palink“ parduotuvės „IKI Eco“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogė 2 vnt. kavos „Paulig Prezident“, kurios vertė 11,18 Eur, ir 0,94 Eur vertės saldainį „Nomeda“.
A. Z. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimą, nurodo, kad priimtu teismo sprendimu yra visiškai nepatenkintas ir prašo skirti jam kuo švelnesnę piniginę baudą.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į A. Z. apeliacinį skundą prašo palikti galioti skundžiamą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad A. Z. daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos anksčiau skirtų baudų (163 Eur) nėra sumokėjęs.
A. Z. skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl A. Z. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymo ir jo kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Taigi matyti, jog šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Z. administracinį areštą, atsižvelgė ne tik į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (administracinį teisės pažeidimą padarė asmuo, kuris yra pirmiau padaręs nusikaltimą) ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bet taip pat tinkamai įvertino ir A. Z. asmenybę – jis sistemingai pažeidžia įstatymus, už ankstesnius administracinės teisės pažeidimus paskirtos švelnesnės nuobaudos nepadeda pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo įvertintomis aplinkybėmis, papildomai akcentuoja, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo duomenis, A. Z. anksčiau ne kartą teistas, už paskutinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę atliko tik 2015-06-04, tačiau tiek prieš šią bausmę, tiek po jos atlikimo toliau sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus.
Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. Z. anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, skiriant švelnesnes administracines nuobaudas nei administracinis areštas, nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų darymo, o paskirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai A. Z. parinko griežčiausią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinį areštą, nustatydamas teisingą šios nuobaudos dydį (sankcijoje numatyta minimali nuobauda). Manytina, kad tik tokios administracinės nuobaudos vykdymas gali užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad byloje nėra ir apeliaciniame skunde nėra nurodyta ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima A. Z. skirti administracinio arešto. Jo skunde apskritai nėra nurodoma jokių argumentų, kuriais jis grįstų savo išreiškiamą nesutikimą su skundžiamu nutarimu jam paskirta arešto nuobauda, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti, skiriant apeliantui švelnesnę administracinę nuobaudą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimą nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.