- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2-724-459/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“
- Advokatai
- Eglė Gecevičė
2-41-3-01783-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.1.; 35.3.6.; 35.5.; 45.2.;42.3.; 42.11.1.; 54.1.; 99.3.; 99.7.; 99.9.; 32.; 113.1.; 116.1; (admin. bylos kat. 32.;)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 3 d.
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ieškinį atsakovei A. J., dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius įsakymo panaikinimo ir 349,78 Lt priteisimo iš A. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas E. U. palaikė ieškinį ir prašė jį visiškai patenkinti. Jis prašė išspręsti civilinį ginčą tarp ieškovo ir atsakovės iš esmės ir priteisti iš atsakovės 203,33 Lt kompensaciją už minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas ir už suteiktas paslaugas 146,45 Lt, viso 349,78 Lt, bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2012-08-10 įsakymą Nr. IV-1033 „Dėl A. J. 2012 m. birželio 29 d. prašymo“ ir priteisti iš atsakovės 72 Lt žyminį mokestį ieškovo naudai bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas E. U. paaiškino, kad neturi pretenzijų konkrečiai atsakovei A. J., bet nesutinka su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius įsakymu, kadangi šis formuoja jiems nepalankią praktiką. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2012-08-10 priėmė įsakymą Nr. IV-1033 „Dėl A. J. 2012 m. birželio 29 d. prašymo“, kuriuo įpareigojo Ieškovą nutraukti sutartį su atsakove A. J., netaikant netesybų. Ieškovas nesutinka su šiuo Įsakymu ir su atsakovės A. J. 2012-02-03 prašymu, nes mano, jog jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Ieškovas mano, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėdama ginčą netinkamai taikė ieškovo atžvilgiu Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 str., bei Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.14 str. nuostatas, t. y. vadovavosi minėtomis nuostatomis taikydama jas Ieškovui, kaip įrangos pardavėjui, nors ieškovas jokios įrangos A. J. nepardavė. Minimą įrangą atsakovė A. J. įsigijo iš trečiojo asmens UAB „TOPO CENTRAS“, todėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 str. bei Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.14 str. nuostatų taikymas Ieškovo atžvilgiu yra neįmanomas teisiškai. Pati Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba nurodė, kad išanalizavus sutartį bei jos priedus, nustatė, jog nėra nurodytas galinio įrenginio, t. y. modemo, pardavimo su sutartimi ir be jos kainų skirtumas. Taip pat nustatė, jog nėra kitų sąlygų, nustatančių, kad Ieškovei buvo pritaikyta nuolaida įrangai įsigyti. Todėl atstovas mano, kad nors Tarnyba išanalizavusi 2009-12-16 sutartį teisingai nustatė, kad nėra pritaikyta nuolaida įrangai įsigyti, tačiau taip ir nesugebėjo nustatyti, kad nuolaida įrangai nepritaikyta todėl, kad ieškovas jokios įrangos nepardavė. Tarnyba taip pat nurodė, kad pagal sutarties Specialiųjų sąlygų 2 punktą „Paslaugų gavėjas įsipareigoja naudotis Paslaugomis su Telecentro įranga“, tačiau taip ir neatkreipė dėmesio į tai, kad langelyje „Įrangos pavadinimas“ yra neužpildyti laukeliai, nenurodyti nei įrangos pavadinimas, nei tipas, kas tik patvirtina, kad jokia įranga sutartimi nebuvo parduota. Atstovas atkreipia dėmesį, kad tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta sutartis yra paslaugų teikimo, o ne įrangos pirkimo – pardavimo sutartis.
Ieškovės atstovas E. U. paaiškino, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo Tarnyba klaidingai vertino ginčo faktines aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė bei interpretavo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.200 str. 2 d. bei 6.178 str. 1 d. nuostatas. Tarnyba konstatavo, kad pasiūlydamas įsigyti naują modemą už 1 Lt su sąlyga, kad atsakovė A. J. pratęs sutarties galiojimą 12 mėn. terminui, ieškovas elgėsi nesąžiningai vartotojos atžvilgiu. Tačiau ieškovas nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu, kadangi ieškovas vadovaudamasis CK 6.200 str. 2 d. ir 6.178 str. 1 d. nuostatomis bei atsakovei pageidaujant, pasiūlė atsakovei lengvatinėmis sąlygomis įsigyti naują įrangą. Būtent ieškovas dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas tam, kad atsakovė A. J. galėtų tinkamai naudotis sutartimi teikiamomis paslaugomis. Tačiau pati atsakovė atsisakė įsigyti įrangą ar pasinaudoti lengvatiniu pasiūlymu, dėl ko nuo pačios atsakovės nesąžiningų veiksmų, t. y. neveikimo, ji negalėjo gauti sutartyje numatytų paslaugų. Atstovas įsitikinęs, kad ieškovo veiksmai atsakovės atžvilgiu ir visos paminėtos faktinės aplinkybės negali būti interpretuotinos nesąžiningomis taikant CK 6.200 str. 2 d. ir 6.178 str. 1 d. nuostatas. Tarnyba Įsakyme pažymėjo, kad Valstybinė vartotojų teisių tarnyba (toliau -VVTAT) 2011-07-21 nutarime Nr. 10-441 (toliau - nutarimas) yra konstatavusi, kad sutarties bendrųjų sąlygų 9.4 ir 9.5 punktų nuostatos laikytinos nesąžiningomis, tačiau nepateikė nei vieno argumento, kokią įtaką minėtų punktų pripažinimas nesąžiningais turi ginčui tarp ieškovo ir atsakovės A. J.. Ieškovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarnyba sutapatindama netesybų bei kompensacijos reikšmes, netinkamai taikė bei aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktiką ir pažymėjo, kad paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu. Tuo tarpu ieškovas sutarties nutraukimo nelaikė ir nelaiko netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ar sutarties pažeidimu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisės taikymo praktika, klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 straipsnyje yra numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą faktiškai suteiktoms paslaugoms ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį. Paslaugų gavėjui suteikiama teisė nutraukti sutartį anksčiau laiko, tačiau jis turi atlyginti paslaugų teikėjui už faktiškai suteiktas paslaugas. Paslaugų teikėjas gali reikalauti tik patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo. Ieškovas 2012-03-26 raštu Nr. 5A(KAS)-267/2.8-31 atsakovei, ir 2012-07-19 raštu Nr. 5A(KAS)-841/2.8-31 Tarnybai yra nurodęs, kad iš atsakovės bus reikalaujama tik kompensacijos už minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas, kas ir sudaro tiesioginius nuostolius, tačiau apie netesybų reikalavimą nebuvo net užsiminta. Taigi nesugebėdama atskirti netesybų sąvokos nuo kompensacijos sąvokos, Tarnyba netinkamai taikė bei aiškino LAT teisės taikymo praktiką Ieškovo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba Įsakymu tenkindama atsakovės A. J. prašymą bei įpareigodama ieškovą nutraukti sutartį netaikant netesybų, viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi remiantis CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d. tik teismas turi teisę sumažinti arba panaikinti netesybas. Ieškovo nuomone toks Tarnybos įpareigojimas yra neteisėtas. Kai atsakovė A. J. su prašymu nutraukti sutartį netaikant netesybų 2012-02-03 kreipėsi į Ieškovą, sutarties nuraukimo priežastimi nurodė įrangos gedimą. Kadangi įrangos pardavėjas buvo ne Ieškovas, o UAB „Topo centras“, todėl ieškovas 2012-03-26 raštu Nr. 5A(KAS)-267/2.8-31 informavo atsakovę, kad nėra pagrindo nutraukti sutartį netaikant kompensacijos už minimalaus naudojimosi laikotarpiu suteiktas nuolaidas. Be to, atsakovei kaip lojaliai ieškovo klientei, buvo pateiktas pasiūlymas įsigyti įrangą lengvatinėmis sąlygomis iš ieškovo už 1 Lt, pratęsus sutartį 12 mėn. Atsakovė atsisakė įsigyti įrangą iš ieškovo, nors pagal sutarties specialiųjų sąlygų 6, 6.2 ir 6.2.1 punktus patvirtino, jog yra susipažinusi su minimaliais reikalavimais naudojamai techninei ir programinei įrangai ir supranta, kad tam, jog galėtų naudotis paslaugomis yra reikalinga duomenų perdavimo įranga, palaikanti WiMAX ryšio technologijas. Tokį atsakovės neveiklumą ieškovas vertina kaip nesąžiningą elgesį, siekiant nutraukti sutartį be nuostolių atlyginimo ieškovui. Ieškovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors atsakovė pirko įrangą iš trečiojo asmens UAB „Topo centras“, tačiau jam nėra pateikusi nei vienos pretenzijos dėl įrangos gedimo. Atsakovė A. J. buvo sudariusi terminuotą Sutartį iki 2012-12-16 pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.6, 11.1 punktą ir Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punktą (minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis 36 mėn.), o nusprendusi ją nutraukti nepraėjus minimaliam paslaugos naudojimosi laikotarpiui, remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 11.4. punktu, atsakovė privalo ieškovui sumokėti kompensaciją už minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas ir už paslaugas suteiktas iki sutarties nutraukimo dienos. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu Atsakovė būtų atleista nuo skolinio įsipareigojimo įvykdymo nėra (CK 6.63 str., 6.228 str.). CK 6.189 str. 1 d. įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.158 str., 6.200 str. 1 ir 2 dalys įtvirtina sutarties šalių pareigą elgtis sąžiningai, vykdant sutartis kooperuotis su kita sutarties šalimi. Todėl Ieškovas prašo teismą priteisti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė A. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.
Atsakovės A. J. atstovė, advokato padėjėja Eglė Gecevičė prašė atmesti ieškovės ieškinį. Ji paaiškino mananti, kad sudarydamas bet kokią vartojimo sutartį vartotojas teoriškai yra laisvas savo pasirinkime, tačiau praktiškai šis pasirinkimas dažnai apribojamas, nes nėra jokios galimybės ir laisvės derėtis dėl savo sąlygų, kaip nutiko ir atsakovei. Interneto MEZON paslaugos sąlygos buvo nustatytos vienos šalies - ieškovo, iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje. Kita šalis - atsakovė A. J., neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik akceptuoti šias sąlygas. Pasirašant sutartį ji nebuvo supažindinta su sutarties turiniu, nebuvo aptartos jokios individualios sąlygos, todėl buvo pažeistas ne tik sutarties laisvės principas, bet ir šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Valstybė reguliuoja tuos visuomeninius santykius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali paveikti vartotojo finansinę padėtį ir reguliuoja, kad vartotojas būtų apsaugotas nuo bet kokio neigiamo poveikio (žalos), taip vartotojų teisės yra ginamos siekiant apsaugoti silpnesnės sutarties šalį. Pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles ieškovas Interneto MEZON paslaugų teikimo sutartyje privalėjo aiškiai nurodyti galinio įrenginio pardavimo su Sutartimi ir be jos kainų skirtumą, periodą ir būdus šiam skirtumui kompensuoti, tais atvejais, kai teikėjas suteikia paslaugų vartotojui galinį įrenginį, skirtą paslaugoms gauti nemokamai ar siūlo jį įsigyti žemesne kaina, nei šio įrenginio savikaina. Jeigu būtų buvęs nurodytas galinio įrenginio kainų skirtumas, nebūtų kilęs šis ginčas. Tačiau atsakovė įsigijo interneto paslaugą su planu „NEVARŽYK“, 36 mėnesių laikotarpiui ir USB modemą už 1 Lt kainą. Kadangi nepasibaigus minimaliam paslaugos naudojimosi laikotarpiui galinis įrenginys sugedo ne dėl atsakovės kaltės ir ieškovas neužtikrino tolimesnio sutarties vykdymo, atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį su ieškovu anksčiau laiko, nes ieškovas iš esmės pažeidė sutartį. Tokia atsakovės teisė numatyta Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punkte. Atstovė mananti, kad vėlesnis ieškovės pasiūlymas atsakovei įsigyti kitą galinį renginį už 1 Lt pratęsiant sutartį 1 metams yra laikytinas Sutarties sąlygų pakeitimu. Be to, ieškovė pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktą, privalėjo pranešti atsakovei ir apie jos teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko, jeigu naujosios sąlygos būtų nepriimtinos, nereikalaujant netesybų, tačiau to nepadarė. Be to, pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 str. 2 d., nesutikdamas su vartotojo reikalavimais, paslaugų teikėjas privalo ne vėliau kaip per 10 dienų raštu motyvuotai atsakyti vartotojui. Tuo tarpu ieškovas atsakė raštu atsakovei tik 2012-03-26, t.y. po trijų mėnesių, tuo grubiai pažeisdamas vartotojos teises. Atstovė taip pat įsitikinusi, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad galinį įrenginį atsakovė įsigijo iš trečiojo asmens. Atsakovė sudarė sutartį su ieškovo įgaliotu atstovu. Pagal sutartį už 1 Lt įsigijo USB modemą, o ant įsigyto galinio įrenginio garantinio talono yra nurodyta, kad garantijos teikėjas taip pat yra ieškovas. Be to, akivaizdu, kad sugedus galiniam įrenginiui ne trečiasis asmuo, o ieškovas siūlo atsakovei įsigyti kitą galinį įrenginį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius įsakymo panaikinimo ir dėl 349,78 Lt priteisimo iš atsakovės A. J. atmestini.
Teismui akivaizdu, kad tarp šalių kilo ginčas sutarties nutraukimo pasekmių. Be to, šis ginčas buvo sprendžiamas išankstine ne teismo tvarka, tačiau ieškovas nesutinka su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priimtu įsakymu dėl šalių ginčo.
Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t.y. jei klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Nagrinėjamu atveju atsakovė (paslaugų gavėja) apie sutarties nutraukimą pranešė raštu paslaugų teikėjui (34 b.l.). Paslaugų gavėjui įgyvendinus CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį jis privalo sumokėti už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius. Šios teisinės pasekmės taikytinos visais CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio reglamentuojamų atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių kliento vienašališko nutraukimo atvejais, tame tarpe ir tais atvejais, kai klientas vienašališkai nutraukė prieš terminą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį.
Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad ieškovas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ir atsakovė sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį (30-33 b.l.). Iš to akivaizdu, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (LR CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.716 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus CK XXXV skyriuje. Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos ir paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles. Šios Taisyklės patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160. Taigi ginčo teisinius santykius reglamentuoja CK, Elektroninių ryšių įstatymas bei Taisyklės.
Atsižvelgiant į aptartą šalių sudaryta elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, kadangi ji sudaryta tarp ieškovo, profesionalaus rinkos dalyvio (mobiliojo interneto paslaugos tiekėjo) ir fizinio asmens atsakovės A. J. bei skirta atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, ši sutartis laikytina viešąja sutartimi (CK 6.161 str.).
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad dar nepraėjus 36 mėnesių sutarties terminui, t.y. dar nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, sugedo USB modemas, todėl atsakovė A. J. 2012-01-08 kreipėsi į ieškovo atstovą dėl modemo gedimo ir iškilusių naudojimosi internetu kliūčių pašalinimo. Nesulaukusi sprendimo, atsakovė dar kartą kreipėsi į ieškovą 2012-02-03, tačiau jau prašydama nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo priežastimi nurodė įrangos gedimą (34 b.l.). Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas tik 2012-03-26 raštu Nr. 5A(KAS)-267/2.8-31, informavo atsakovę, kad pasirašyta sutartis yra terminuota, galiojantis dar iki 2012-07-16, todėl nutraukiant ją nepraėjus minimaliam paslaugos naudojimo laikotarpiui, remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 11.4 punktu, atsakovei bus paskaičiuota kompensacija už minimalaus naudojimosi laikotarpiu suteiktas nuolaidas. Tuo pačiu raštu ieškovė pasiūlė atsakovei įsigyti modemą už 1 Lt kainą, tačiau pareikalavo pratęsti sutartį dar 12 mėn. (35 b.l.). Atsakovei nesutikus su tokia ieškovo pozicija ir 2012 m. birželio 29 d. su prašymu kreipusis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą, tarnybos direktorius išsprendė A. J. prašymą jos naudai (24-29 b.l.).
Akivaizdu, kad ieškovas 2012-07-19 atsakydamas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai į A. J. prašymą raštu Nr. 5A(KAS)-841/2.8-31, jame nurodė, jog iš atsakovės bus reikalaujama kompensacijos už minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas (36-37 b.l.). Tačiau 2012-08-10 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. IV-1033 „Dėl A. J. 2012 m. birželio 29 d. prašymo“, kuriuo patenkino A. J. prašymą ir įpareigojo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centrą“ nutraukti sutartį su A. J. netaikant netesybų (24-29 b.l.).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas bei teismo posėdyje jos atstovo išdėstyti argumentai, esą ginčo esmė yra tai, kad įrangą atsakovei pardavė ne ieškovas, o UAB „Topo centras“, dėl ko ieškovas nėra atsakingas už paslaugos teikimo nutrūkimą, pripažintini nepagrįstais. Iš bylos dokumentų akivaizdu, jog 2009-12-16 sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Iš 2009-12-16 sutarties Nr. TMC000364 turinio ir joje esančių rekvizitų teismui akivaizdu, kad A. J. sudarydama su ieškove interneto „MEZON“ paslaugų teikimo sutartį, kad gauti interneto paslaugą su planu „Nevaržyk“, 36 mėnesių laikotarpiui, už 1 Lt kainą kartu įsigijo ir įrangą (USB modemą). Sudarant sutartį ieškovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atstovė žinojo, jog USB modemas yra parduodamas UAB „Topo centras“, t.y. Telecentro prekybos taške, nes ant sutarties yra pardavėjos-konsultantės K,.S. parašas ir UAB „Topo centras“ parduotuvės antspaudas. Iš to darytina išvada, kad ieškovė privalėjo žinoti ir suprasti, jog visus įsipareigojimus dėl sutarties vykdymo prisiima būtent AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Kitas vertus sutartyje nėra jokių aptartų sąlygų apie tai, kokias galimas pareigas privalėtų atlikti UAB „Topo centras“ parduotuvė, jeigu sugestų modemas. Todėl darytina išvada, kad UAB „Topo centras“ nėra susitarimo su A. J. šalis, nes neturi atsakovei jokių įsipareigojimų. Pagal 2009-12-16 sutartį akivaizdu, kad paslaugos gavėjas įsipareigoja naudotis paslauga su Telecentro įranga (2 p., 6.2.1.), o pačioje sutartyje AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ įpareigoja pirkėją užpildyti pateiktos formos prašymą nurodydamas, kad įranga yra Telecentro prekybos partnerio (7.1., 7.2., 9), ta pačia sutartimi įsipareigodama suteikti įsigytai įrangai garantiją (8.5 p.) (33, 52 b.l.). Dėl aptarto teismas tiki atsakove, jog ši buvo įsitikinusi, kad sutartiniai santykiai ją sieja ir gali sieti tik su ieškove AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Todėl atmestini ieškovės atstovo argumentai, jog ieškovė neturi pareigos atsakyti už netinkamą sutarties vykdymą, nes modemą pardavė ne ji, o įrangos pardavėjas UAB „Topo centras“.
Taip pat sutiktina su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo motyvais, kad išanalizavus Sutartį bei jos priedus nustatyta, jog sutartyje nesant nurodytam galinio įrenginio, t. y. modemo, pardavimo su Sutartimi ir be jos kainų skirtumui periodui ir būdams šiam skirtumui kompensuoti, kaip numato Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės interneto MEZON paslaugų teikimo sutartyje, laikytina, kad sumokėdama už modemą 1 Lt, atsakovė A. J. įrangą įsigijo už pilną jo kainą. Dėl aukščiau aptarto teismas neturi argumentų ir pagrindo paneigti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2012-08-10 įsakymo Nr. IV-1033 „Dėl A. J. 2012 m. birželio 29 d. prašymo“, išvadų. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius savo įsakymą ir pagrindė būtent šių taisyklių nuostatomis, argumentuodamas, kad pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, kuomet teikėjas suteikia paslaugų vartotojui galinį įrenginį, skirtą paslaugoms gauti nemokamai ar siūlo jį įsigyti žemesne kaina, nei šio įrenginio savikaina, privalo nurodyti kainų skirtumą. Priešingu atveju laikytina, kad už modemą yra visiškai atsiskaityta.
Dėl aptarto teismas neturi pagrindo nesutikti su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo išvadomis, kad sutarties 9.4 ir 9.5 punktų nuostatos atitinka LR CK 6.188 str. 2 d. 2 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju, kai paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus (27 b.l.). Todėl atmestinas ieškinio reikalavimas dėl Tarnybos direktoriaus įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Tuo pagrindu atmestinas ir ieškovės reikalavimas atsakovei dėl 349,78 Lt priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 349,78 Lt kompensaciją. Tokia suma nurodyta ir pažymoje (38 b.l.), tačiau ieškinio aprašomojoje dalyje II. (3 b.l.) kompensaciją už minimaliu naudojimosi paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas nurodė 569,81 Lt ir už paslaugas suteiktas iki sutarties nutraukimo dienos nurodė 20,99 Lt dydžio. Šiuo atveju prašoma priteisti kompensacija (arba nuolaida) yra siejama ne su tiesioginiais nuostoliais, o su negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais), kurias būtų gavęs paslaugų tiekėjas, jeigu atsakovas būtų įvykdęs sutartį joje sulygtomis sąlygomis. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius, todėl tokie teiginiai konkrečiu nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Darytina išvada, kad ši kompensacija nėra ir negali būti laikoma ieškovo tiesioginiais nuostoliais, be to kompensacijos sumos ieškinyje ir ieškinio dalyke yra nurodytos skirtingo dydžio, todėl toks reikalavimas laikytinas ne tik nepagrįstu, neįrodytu, bet ir nekonkrečiu, todėl atmestinas.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad įvertinus aptartas faktines ir juridines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė kaip vartotoja ir kaip fizinis asmuo, laikytina silpnesne sutarties šalimi, kurios interesai turi būti ginami labiau.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str. 1 d.).
Atsakovės atstovė prašė priteisti 900 litų sumą dėl teisinės pagalbos, teigdama, kad A. J. patyrė 900 litų dydžio išlaidas dėl teisinės pagalbos. Byloje yra atstovavimo sutartis (51 b.l.), iš kurios akivaizdu, kad advokato padėjėjai Eglei Gecevičei pavedama atstovauti A. J.. Taip pat akivaizdu, kad atsakovė pateikė įrodymą kad atsakovė advokato padėjėjai Eglei Gecevičei sumokėjo 600 litų sumą už atsiliepimo parengimą, konsultaciją ir atstovavimą teisme 2013-03-06 (63-66 b.l.), bei 300 Lt už atstovavimą 2013-04-11 ir 2013-05-14 teismo posėdžiuose (84 b.l). Iš aukščiau aptarto teismui akivaizdu, kad nurodytos išlaidų sumos pagrįstos įrodymais, todėl atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Iš ieškovo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ valstybei taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas,
Nusprendžia:
Ieškovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ieškinį dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius įsakymo panaikinimo, atmesti.
Ieškovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ieškinį dėl 349,78 Lt priteisimo iš atsakovės A. J., atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsakovei A. J. 900Lt (devynis šimtus litų) išlaidų už advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ valstybei 20.65 Lt (dvidešimt litų 65 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, apeliaciniu skundu.