Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovėms Julijai Berlinskienei ir Lidijai Stasiūnienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. (D. R.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. R. padavė teismui skundą (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2014-05-14 sprendimą Nr. H-41; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –VSDFV) 2015-07-31 sprendimą Nr. (6.5)I-5182; 3) įpareigoti Tarnybą grąžinti pagal 2014-05-14 sprendimą iš paskirtos pensijos išskaičiuotas sumas; 4) įpareigoti Tarnybą grąžinti nepagrįstai laikotarpiu nuo 2012-10-09 iki 2013-11-30 neišmokėtą 2 162,71 Lt sumą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-01-24 sprendimu Nr. PE-SP4-2 pareiškėjui buvo nustatyta 84 457,63 Lt senatvės pensijos permoka, susidariusi nuo 2003-12-01 iki 2013-11-30, o ginčijamu Tarybos 2014-05-14 sprendimu nuspręsta ją išieškoti iš pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos. Pareiškėjas mano, kad sprendimas dėl pensijos išieškojimo priimtas praleidus Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris turi būti taikomas nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjo gali būti išieškoma tik pensijos permoka susidariusi nuo 2011-05-14. Be to, pareiškėjo nuomone, dėl permokos susidarymo jis nėra kaltas, kadangi pensiją Vokietijoje skiriančioms institucijoms buvo žinoma apie jam Lietuvoje paskirtą pensiją, tačiau jam nebuvo paaiškinta, kad apie Vokietijoje paskirtą pensiją jis turi informuoti atsakingas Lietuvos Respublikos institucijas. Pareiškėjas nesuprato, kad Vokietijoje paskirta pensija turi įtakos pensijos mokėjimui Lietuvoje, todėl neturėjo objektyvios pareigos apie tai pranešti. Civilinio kodekso 6.241 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad pensija negali būti išieškoma, jeigu nustatoma, kad jos gavėjas veikė sąžiningai ir nėra sąskaitybos klaidos.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 34–37) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad, 2013-11-28 gavus informaciją, kad Vokietijos kompetentinga įstaiga nuo 2003-12-01 pareiškėjui paskyrė ir moka senatvės pensiją už socialinio draudimo laikotarpius, kuriuos jis įgijo Lietuvoje. Apie tai pareiškėjas VSDFV teritorinio skyriaus neinformavo. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) nuostatomis, VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-01-24 sprendimu Nr. PE-SP4-2 nustatė 84 457,63 Lt senatvės pensijos permoką už laikotarpį nuo 2003-12-01 iki 2013-11-30. Ginčijamu sprendimu Tarnyba, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 44 str. 2 d. ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 99 ir 100 p., nusprendė iš pareiškėjo senatvės pensijos išskaityti 20 procentų, kol bus padengta permoka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. nėra nustatytas joks terminas, už kurį gali būti išieškoma dėl pensijų gavėjų kaltės permokėtos socialinio draudimo sumos. Pareiškėjo skunde nurodytas CK 1.125 str. 8 d. įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Pareiškėjas savo parašu 2002-11-20 prašyme patvirtino apie tai, kad turi pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad senatvės pensijos permokos dydis buvo nustatytas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-01-24 sprendimu Nr. PE-SP4-2, kurio teisėtumą ir pagrįstumą VSDFV įvertino išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-03-07 skundą ir priėmusi 2014-04-30 sprendimą Nr. (6.5)I-4026. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-02-07 raštu pasiūlė pareiškėjui iki 2014-03-07 grąžinti susidariusią permoką. Kadangi to pareiškėjas nepadarė, Tarnyba priėmė 2014-05-14 sprendimą – susidariusią permoką išieškoti iš pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos. VSDFV nuomone, Tarnybos 2014-05-14 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išieškojimo terminas skaičiuojamas tinkamai, išieškomų sumų dydis nustatytas pagal Nuostatų 100 p. CK nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes permokų Valstybinio socialinio draudimo fondui išieškojimą reglamentuoja specialiosios teisės normos, kurios jokio termino permokai išieškoti nenustato. Tai, kad pensijos permokos išieškojimui joks terminas nėra nustatytas konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-143/2015. Pensijų įstatyme nustatyta pareiškėjo pareiga informuoti pensijos gavėjus apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui, apie šią pareigą pareiškėjas buvo informuotas pasirašytinai, todėl turėjo informuoti VSDFV teritorinį skyrių apie tai, kad nuo 2003-12-01 pensija jam buvo paskirta Vokietijoje.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Tarnybos 2014-05-14 sprendimo Nr. H-41 ir VSDFV 2015-07-31 sprendimo Nr. (6.5)I-5182 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad VSDFV Šilutės rajono skyriaus 2002-11-26 sprendimu Nr. 1490 pareiškėjui nuo 2002-11-14 neterminuotai buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 40).

VSDFV Klaipėdos skyrius 2013-12-05 sprendimu Nr. PE_SP3-941 nuo 2013-12-01 nutraukė 899,13 Lt senatvės pensijos mokėjimą (b. l. 41).

VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-01-24 sprendimu Nr. PE_SP4-2 nustatė, kad pareiškėjas nepranešė, jog už tuos pačius stažo laikotarpius gauna kitos valstybės pensiją, todėl laikotarpiu nuo 2003-12-01 iki 2013-11-30 susidarė 84 457,63 Lt pensijos permoka (b. l. 42).

Apie priimtus VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013-12-05 ir 2014-01-24 sprendimus pareiškėjas buvo informuotas 2014-02-07 raštu, kuriuo buvo pareikalauta iki 2014-03-07 grąžinti permokėtą 84 457,63 Lt pensijos sumą (b. l. 47–48).

VSDFV Klaipėdos skyrius nustatytą 84 457,63 Lt pensijos permoką 2014-02-12 perdavė Tarnybai (b. l. 49), kurios 2014-01-09 sprendimu Nr. PS-294 pareiškėjui nuo 2012-10-09 neterminuotai buvo paskirta 157,38 Lt pensija (b. l. 50).

Nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013-12-05 sprendimu Nr. PE_SP3-941, 2014-01-24 sprendimu Nr. PE_SP4-2 ir 2014-02-07 raštu, pareiškėjas 2014-03-19 padavė skundą VSDFV (b. l. 24–26) prašydamas juos panaikinti.

Išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-03-19 skundą, VSDFV 2014-04-30 sprendime Nr. (6.5)I-4026 konstatavo, kad ginčijami VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 21–23).

Tarnyba 2014-05-14 sprendimu Nr. H-41 nusprendė nuo 2014-06-01 kas mėnesį išskaityti iš pareiškėjo D. R. senatvės pensijos 20 procentų, kol bus padengta VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-01-24 sprendimu Nr. PE_SP4-2 nustatyta 84 457,63 Lt pensijos permoka (b. l. 51).

Pareiškėjas 2015-06-01 VSDFV padavė skundą, prašydamas panaikinti Tarnybos 2014-05-14 sprendimą Nr. H-41, grąžinti nepagrįstai neišmokėtas ir pagal ginčijamą sprendimą išskaičiuotas sumas, sustabdyti Tarnybos 2014-05-14 sprendimo Nr. H-41 vykdymą ir atnaujinti terminą šiam skundui paduoti (b. l. 29–33).

VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015-07-31 sprendimu Nr. (6.5)I-5182 konstatavo, kad Tarnybos 2014-05-14 sprendimas Nr. H-41 dėl pensijos permokos išieškojimo iš pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos iš esmės yra teisėtas, tačiau keistinas jo teisinis pagrindas, papildomai nurodant Pensijų įstatymo 44 str. 2 d. ir Nuostatų 100 p. VSDFV taip pat nurodė, kad apie sprendimo pakeitimą pareiškėjas bus informuotas atskirai, tačiau tai neturės įtakos 2014-05-14 sprendimo esmei, nesudarys pagrindo jį panaikinti ar tenkinti kitus pareiškėjo reikalavimus (b. l. 27–28).

Nesutikdamas su Tarnybos 2014-05-14 ir VSDFV 2015-07-31 sprendimais, pareiškėjas padavė skundą teismui, prašydamas juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę grąžinti nepagrįstai išskaičiuotas pinigų sumas (b. l. 1–5).

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, - skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 7 ir 8 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą, teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribas.

Įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos permoka buvo nustatyta VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-01-24 sprendimu Nr. PE_SP4-2, kuris nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-01-24 sprendimą Nr. PE_SP4-2 apskundė VSDFV, kuri skundą atmetė. Patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas nustatė, kad ginčas dėl nurodytų sprendimų teisme nebuvo iškeltas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-01-24 sprendimu Nr. PE_SP4-2 nustatytos permokos teisėtumo nevertintini, nes peržengia nagrinėjamos bylos ribas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės VSDFV administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka VSDFV teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš VSDFV lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Nuostatų 100 p. nustatyta, kad Pensijų įstatymo 44 str. 2 d. ir 64 str. 4 d. nustatytais atvejais, taip pat kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad asmuo pateikė dokumentus su suklastotais ar neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos socialinio draudimo skyriaus direktoriaus sprendimu – ne daugiau kaip 20 procentų pensijos per mėnesį.

Neginčytinai nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-01-24 sprendimu, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 44 str. 2 d. ir 54 str. 4 d., nustatė, kad laikotarpiu nuo 2003-12-01 iki 2013-11-30 pareiškėjui buvo permokėta 84 457,63 Lt senatvės pensijos suma, kadangi jis nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui, t. y. neinformavo, kad už tuos pačius stažo laikotarpius gauna kitos valstybės pensiją (b. l. 42). Kaip nurodyta anksčiau, minėtas sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, todėl yra galiojantis. Vadovaudamasi nurodytomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 6 d., Pensijų įstatymo 44 str. 2 d. ir Nuostatų 100 p., Tarnyba turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl pensijos permokos išieškojimo iš pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos. Kas mėnesį išieškotinos sumos dydis atitinka Nuostatų 100 p. reikalavimus.

Pažymėtina, kad, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 6 d. nuostatas, VSDFV teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu. Nurodytos nuostatos kilusiam ginčui yra lex specialis, todėl CK 1.125 str. 8 d. nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senatį, netaikytinos.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijami Tarnybos 2014-05-14 sprendimas ir VSDFV 2015-07-31 sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Atmetus skundo dalį, dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, taip pat negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas įpareigoti grąžinti pagal 2014-05-14 sprendimą iš paskirtos pensijos išskaičiuotas sumas.

Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad nustatant susidariusios permokos dydį (84 457,63 Lt), iš laikotarpiu nuo 2003-12-01 iki 2013-11-30 pareiškėjui permokėtos pensijos sumos (86 620,34 Lt) buvo atimta 2 162,71 Lt suma, kuri turėjo būti išmokėta laikotarpiu nuo 2012-10-09 iki 2013-11-30 pagal Tarnybos 2014-01-09 sprendimą Nr. PS-294 (b. l. 27–28, 50). Vadinasi, 2 162,71 Lt suma, kuria buvo sumažinta permoka, iš pareiškėjo buvo išieškota ne vykdant nagrinėjamoje byloje ginčijamą Tarybos 2014-05-14 sprendimą, bet priimant VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-01-24 sprendimą Nr. PE_SP4-2, kuris nėra šios administracinės bylos dalykas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti nepagrįstai laikotarpiu nuo 2012-10-09 iki 2013-11-30 neišmokėtą 2 162,71 Lt sumą, nėra susijęs su ginčijamais sprendimais, todėl nelaikytinas išvestiniu. Kaip savarankiškas reikalavimas jis teismui taip pat negali būti reiškiamas, todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. nuostatomis, ši bylos dalis nutrauktina kaip nepriskirtina administracinio teismo kompetencijai.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. (D. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Bylos dalį, kuria prašoma įpareigoti atsakovę grąžinti nepagrįstai laikotarpiu nuo 2012-10-09 iki 2013-11-30 neišmokėtą 2 162,71 Lt sumą, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.