- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-22
- Bylos Nr.
- A-756-1185-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Jolita Vilutytė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per du mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos suformuoti bei pateikti nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, esančio Bukčių g. 59, Vilniuje, duomenis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo tėvui V. M. (V. M. ) iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 2106 kv. m. namų valdos žemės sklypas Buchta V kaime (šiuo metu Bukčių g. 59, Vilniuje, o pagal ankstesnę numeracija – Buchta V Nr. 12). Namų valda buvo inventorizuota 1958 metais, jos valdytoju nurodytas pareiškėjo tėvas. Namas ir statiniai buvo paimti valstybės reikmėms, 1987 m. birželio 12 d. jie įkainoti Vilniaus miesto LDT VK sprendimu įkainojimo aktu, o šeima iš minėto sklypo turėjo išsikelti. Vėliau paaiškėjo, kad jokio viešo intereso šiam žemės sklypui nebuvo, sklypas nebuvo užstatytas ar panaudotas viešiems interesams. Šioje namų valdoje buvę pastatai iki šiol Valstybės įmonės Registrų centre yra įregistruoti kaip pareiškėjo nuosavybė, nes jis juos paveldėjo po tėvo mirties. Šiame sklype yra likę buvusių statinių pamatai. Pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jam joks atsakymas nebuvo duotas. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai, ir žemę, kurios sugrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Ginčo sklypas valstybės išperkamai žemei negali būti priskirtas, nes jis neatlieka jokios visuomeninės paskirties, neužstatytas jokiais statiniais. Iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra pateikęs duomenų apie ginčo sklypo ribas ir kt., medžiaga nėra perduota Vilniaus apskrities viršininkui. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnai ignoruoja pareiškėjo nuosavybės teisę į statinius (dabar jų pamatus), esančius Bukčių g. 59, Vilniuje.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio rėžinio kaimo – Buchta V – teritoriją. Rėžiniame kaime nėra galimybės suformuoti žemės sklypo pareiškėjo pageidaujamoje vietoje, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktu, neužstatytos žemės plotas padalijamas proporcingai turėtam žemės sklypui ir jis grąžinamas bet kurioje rėžinio kaimo teritorijos vietoje, todėl savivaldybės administracijos direktorius objektyviai negali suformuoti žemės sklypo konkrečioje vietoje. Buvusio Buchta V rėžinio kaimo dalis yra priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta privačiais namų valdų žemės sklypais, užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais, patenka į Bukčių ir Užutekio gatvių teritorijas ir į valstybės reikšmės miško plotą, o likusioje laisvoje žemėje yra suformuoti visi galimi laisvi žemės sklypai ir jie bus grąžinami bendrosios dalinės nuosavybės teise. Duomenys apie šiuos žemės plotus yra pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir nuosavybės teisės bus atkurtos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Paneigti visų lygybės prieš įstatymą principą ir pareiškėjui atkurti nuosavybės teises jo prašomoje vietoje nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodytoje teritorijoje jokio pastato nėra. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad ginčo žemė yra laisva, kadangi faktiškai neužstatyta žemė ne visada traktuojama kaip laisva ir neužstatyta teisine prasme. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomas 2 mėnesių terminas yra akivaizdžiai per trumpas ir tokio teismo sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities viršininko administracijai nebuvo pateikęs duomenų apie gyvenamuosius namus ir kitus pastatus nuosavybės teise turėtoje žemėje ir naudojamo žemės sklypo plano, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl negalėjo pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą žemės sklypą nuosavybės teise turėtoje žemėje. Be to, pareiškėjo turėta žemė yra rėžinio kaimo teritorijoje, todėl jo turėtoji žemė bus grąžinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, adresu Bukčių g. 59, Vilniuje, suformuoti V. M. natūra grąžintiną žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Kitoje dalyje skundą atmetė. Teismo išlaidų nepriteisė.
Teismas nurodė, kad laisvos (neužstatytos) žemės sklypo suformavimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus atliekamas sklypo plano patvirtinimas numatytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte kaip būtina sąlyga nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimui natūra.
Nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į V. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, esantį Bukčių g. 59, Vilniuje, buvęs Buchta V kaimas, sklypas Nr. 12. Tai pripažįsta atsakovai ir dėl šio fakto ginčo tarp šalių nėra. Ginčas kyla tik dėl to, ar dalis žemės sklypo, į kurio grąžinimą natūra pretenduoja pareiškėjas, priskiriama valstybės išperkamai žemei, ar ji nėra užstatyta individualiais ir daugiaaukščiais namais, ar dalis žemės priklauso rėžiniam kaimui, ar ji grąžintina pareiškėjui natūra įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad dalis žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėjas, priskiriama rėžiniam kaimui, kad ji yra valstybės išperkama ar užstatyta individualiais ir daugiaaukščiais namais. Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad Vilniaus m. savivaldybės duomenimis ginčo sklypas į Buchta V rėžinio kaimo teritoriją neįeina, apie jį duomenų nėra. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėja V. S. 2005 m. gegužės mėnesio tarnybiniame pranešime Nr. V3-72 (b. l. 59-60) paaiškino, kad buvusiame Buchta V rėžiniame kaime suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra nėra galimybės, nes parengtos kartografuoto kaimo ribos ir plotas neatitinka išlikusių archyvinių dokumentų, todėl negali patikslinti kaimo ribų. Analogiški teiginiai nurodyti atsakyme, kurį Vilniaus apskrities viršininkas pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei Virginijai Pilipavičienei (b. l. 63-64).
Teismas atmetė Vilniaus m. savivaldybės administracijos argumentus, kad pareiškėjo namas LTSR laikais buvo nusavintas, pareiškėjas gavo atlygį, nurodęs, kad nustatant, kuri žemė yra valstybės išperkama, o kuri grąžintina natūra, būtina vadovautis ne LTSR Vykdomojo komiteto sprendimais, o Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių piliečių, kurių turtas pagal TSRS ir LTSR įstatymus buvo neteisėtai nacionalizuotas, nuosavybės teisių atkūrimo normomis. Pateikti Vykdomojo komiteto sprendimai negali būti laikomi teisinu pagrindas pripažinti, kad ginčo teritorijos yra nelaisvos (b.l. 158-166). Vilniaus m. savivaldybės administracijos teiginį, jog ginčo teritorijos patenka į individualių ir daugiaaukščių statinių teritoriją, teismas taip pat atmetė, nurodęs, kad jis nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo teritorija yra nelaisva, nes užstatyta statiniais. Pareiškėjas į bylą pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b. l. 172-183), iš kurio aiškiai matosi, kad pareiškėjas žino jo tėvų namų valdos ribas, pateiktos nuotraukos patvirtina buvusių pastatų pamatų likučius. Taigi šis protokolas tik patvirtina aplinkybę, kad minėta ginčo teritorija laikytina nesuplanuota teritorija, žemės sklypas nėra užimtas ir gali būti grąžintas natūra. Nurodęs, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovė pateiktuose planuose (b. l. 151-152) negalėjo nurodyti, kur yra ginčo žemė, ar ji patenka į rėžinio kaimo teritoriją, ar ji yra už jos ribų, teismas atmetė ir argumentą, jog ginčo žemė priklauso rėžinio kaimo teritorijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija jokių detaliųjų planų dėl ginčo žemės nepateikė, nenurodė, kad atliekamos ar bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros ginčo nesuplanuotoms teritorijoms, todėl darytina išvada, kad ginčo žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Tvarkos 106 punkte. Pareiškėjas nuo 1991 metų siekia atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, tai jis daro nuolat, nuosekliai, teisėtais būdais, tačiau Vilniaus m. savivaldybės administracija nepateisinamai ilgai (nuo 1991 metų) vilkina nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui, nenustatydama natūra grąžintino žemės sklypo vietos, nesuformuodama žemės sklypo plano, neatlikdama šio sklypo kadastrinių matavimų ir nepranešdama Vilniaus apskrities viršininko administracijai.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas gali atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus tik tuo atveju, kai grąžintino sklypo planą patvirtins Vilniaus m. savivaldybės administracija, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl žemės sklypo grąžinimo natūra pareiškėjui, atmestinas.
Prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo teismas atmetė, nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė jokių jas pagrindžiančių įrodymų.
III.
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą - skundą atmesti kaip nepagrįstą. Be argumentų dėl pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumo, išdėstytų paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, atsakovas pažymi, kad pagal Tvarkos 106 punktą savivaldybė neturi pareigos atliktų tų veiksmų, kuriuos ją atlikti įpareigojo teismas. Nesant atitinkamo žemėtvarkos skyriaus kreipimosi ir kartografinės medžiagos, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją formuoti natūra grąžintiną sklypą Bukčių g. 59, Vilniuje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas skundu prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per du mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos suformuoti bei pateikti nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, esančio Bukčių g. 59, Vilniuje, duomenis.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Atsakovai atsiliepimuose į pareiškėjo skundą teigė, kad pareiškėjas prašo atkurti nuosavybės teises į buvusio Buchta V rėžinio kaimo teritoriją, todėl, atsižvelgiant į Tvarkos 106 punkto nuostatas, nėra galimybės formuoti sklypo pretendento pageidaujamoje vietoje (b. l. 114, 115, 135, 136).
Pareiškėjas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie jam nuosavybės teise Bukčių g. 59, Vilniuje priklausančius pastatus ir kiemo statinius (b. l. 9, 10). Byloje esantys Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1991 m. rugpjūčio 1 d. pažymėjimas Nr. 171 (b. l. 11), Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos Buchta 5 g. Nr. 12 techninės inventorizacijos byla (b. l. 124-153) taip pat leidžia teigti, jog žemės sklypas Bukčių g. 59, Vilniuje, buvo išskirtas į atskirą namų valdą. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 7 d. posėdžio protokolo galima spręsti, kad atsakovai atsiliepimuose į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, jog sklypas Bukčių 59, Vilniuje, patenka į Buchta V rėžinio kaimo teritoriją, pakeitė: Vilniaus miesto savivaldybės atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo sklypas į Buchta 5 rėžinio kaimo teritoriją neįeina, apie tą valdą duomenų nėra, Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė teigė, jog pagal inventorizacijos planą specialistai negalėjo pasakyti, kur sklypas yra (b. l. 186, 187). Apeliaciniame skunde atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat nurodo, kad pagal turimus duomenis žemės sklypo adresu Bukčių g. 59, Vilniuje, buvusiame Buchta V rėžiniame kaime nėra. Konstatavus nurodytą faktą, ginčo atveju nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimą į rėžinėje miesto teritorijoje likusią žemę, neturėtų būti taikomos. Tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų apie pareiškėjo tėvo nuosavybės teise valdyto sklypo tikslią vietą. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, nepašalino bylos nagrinėjimo metu iškilusių prieštaravimų dėl ginčo sklypo buvimo vietos. Tokiu būdu, pagal byloje esamus duomenis įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai laisvoje (neužstatytoje) žemėje, adresu Bukčių g. 59, Vilniuje, suformuoti V. M. natūra grąžintiną žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui negali būti pripažintas teistu ir pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Tvarkos 106 punktą savivaldybės administracija atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus gali tik žemėtvarkos skyriui kartografinėje medžiagoje pažymėjus turėto žemės sklypo ribas. Jokių įrodymų, patikslinančių ginčo sklypo buvimo vietą bei jo ribas, į bylą nesurinkta.
Kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas skunde atsakovais įvardino Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus apskrities viršininką, tačiau pastarajam jokio konkretaus reikalavimo nepareiškė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovu administracinėje byloje laikytina institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str.), teismo kompetencijos ribas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str., 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 – 91 straipsniai) bei jų vykdymo tvarką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str.), tai yra skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Skunde suformuluotu reikalavimu iš esmės apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismas šios pareigos nevykdė – tinkamai neišsiaiškinęs dėl pareiškėjo reikalavimų atsakovu į bylą patrauktai Vilniaus apskrities viršininko administracijai, sprendimo konstatuojamoje dalyje pasisakė dėl neva pareiškėjo pareikšto reikalavimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai įpareigoti priimti sprendimą dėl žemės sklypo grąžinimo natūra. Tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo pareiškęs, todėl darytina išvada, kad teismas nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.
Konstatavus, kad nenustatytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, kad jas tiriant būtina surinkti ir įvertinti naujus įrodymus, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis naikintina, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.